Tarybos išvados ir rezoliucijos

ES Taryba

ES Taryba derasi ne vien tik dėl teisės aktų, bet ir dėl tokių dokumentų kaip išvados, rezoliucijos ir pareiškimai, kuriais nesiekiama teisinių padarinių, ir juos priima. Taryba šiuose dokumentuose išreiškia politinę poziciją su tam tikra ES veiklos sritimi susijusia tema. Šių rūšių dokumentuose tik nustatomi politiniai įsipareigojimai ar pozicijos; jie nėra numatyti sutartyse. Todėl jie nėra teisiškai privalomi.

Kitos ES institucijos savo poziciją išreiškia panašiais būdais. Pavyzdžiui, Komisija skelbia žaliąsias knygas, kuriomis skatinamos ES lygmens diskusijos tam tikromis temomis. Žaliojoje knygoje atitinkamų organizacijų ar asmenų prašoma aptarti Komisijos pasiūlymus, kurie vėliau gali tapti teisės aktais. Parlamentas taip pat gali rengti rezoliucijas ar rekomendacijas ES kompetencijai priklausančiais klausimais.

Išvados ir rezoliucijos 

Tarybos išvados priimamos po debatų Tarybos posėdyje. Jose gali būti išdėstyta politinė pozicija konkrečia tema. Svarbu skirti Tarybos išvadas nuo pirmininkaujančios valstybės narės išvadų. Tarybos išvadas teikia Taryba, o pirmininkaujančios valstybės narės išvadose pateikiama tik pirmininkaujančios valstybės narės pozicija, neįtraukiant Tarybos.

Tarybos rezoliucijose paprastai nurodoma, koks darbas bus vykdomas ateityje konkrečioje politikos srityje. Jos neturi teisinės galios, tačiau jose gali būti prašoma Komisijos pateikti pasiūlymą ar imtis tolesnių veiksmų. Jei rezoliucijoje aptariama sritis, kuri nevisiškai priklauso ES kompetencijos sričiai, tada priimama „Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija“.

Pagrindinės Tarybos priimamų išvadų ir rezoliucijų rūšys 

Išvados ir rezoliucijos priimamos siekiant įvairių tikslų, pavyzdžiui:

  • paprašyti valstybės narės ar kitos ES institucijos imtis veiksmų konkrečiu klausimu. Tokios išvados dažnai priimamos tose srityse, kuriose ES turi kompetenciją remti, koordinuoti ir papildyti veiklą, pavyzdžiui, sveikatos ar kultūros srityje;

  • paprašyti Komisijos parengti pasiūlymą konkrečia tema. Tai apibūdinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 241 straipsnyje;

  • koordinuoti valstybių narių veiksmus. Šios išvados rengiamos tais atvejais, kai Taryba įgyvendina politikos tikslą vykdydama „švelnųjį“ koordinavimo procesą. Šiais atvejais išvados ar rezoliucijos rengiamos siekiant nustatyti tikslus arba įvertinti pažangą;

  • pareikšti ES poziciją dėl konkretaus įvykio ar šalies pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką. Jose ES vardu pareiškiama politinė pozicija arba įvertinamas tarptautinis įvykis;

  • nustatyti ES ir jos valstybių narių suderintą poziciją tarptautinėse organizacijose. Pavyzdžiui, Taryba gali parengti išvadas, kai ES rengiasi dalyvauti tarptautiniuose forumuose;

  • pateikti pastabas dėl specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose nustatytų problemų ir galimus jų sprendimų būdus. 

Kaip tai veikia? 

Nuolatinių atstovų komitetas

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) atlieka su visų sudėčių Tarybos posėdžiais susijusį parengiamąjį darbą; jis yra sudarytas iš dviejų dalių: COREPER I ir COREPER II.

Prieš priimant išvadas, Taryboje jos nagrinėjamos trimis lygmenimis:

  • darbo grupėje
  • Nuolatinių atstovų komitete (COREPER)
  • konkrečios sudėties Taryboje.
  1. Prieš parengdama išvadų teksto projektą, pirmininkaujanti valstybė narė kartais pateikia diskusijoms skirtą dokumentą, kad klausimą aptartų darbo grupė. 
  2. Atsižvelgdama į diskusijų rezultatus Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai paprastai padeda Tarybos generalinis sekretoriatas, tada parengia išvadų teksto projektą. Politinė atsakomybė už projektą tenka pirmininkaujančiai valstybei narei.
  3. Darbo grupė dokumentą nagrinėja keliuose posėdžiuose. Galutinė diskusija darbo grupėje surengiama likus maždaug 7–14 dienų iki išvadų pateikimo Nuolatinių atstovų komitetui, kad jis jas toliau nagrinėtų.
  4. Nuolatinių atstovų komitetas dokumentą nagrinėja likus maždaug dviem savaitėms iki Tarybos posėdžio ir siekia išspręsti neišspręstas problemas.
  5. Tada tekstą priims atitinkamos sudėties Taryba. Tarybos išvados turi būti priimamos visų valstybių narių bendru sutarimu. Jei ministrai tekstui nepritaria, vis dar gali būti atlikta jo pakeitimų.
  6. Išimtiniais atvejais gali būti, kad Taryba išvadoms pritarti negalės. Tokiais atvejais tekstas kartais priimamas kaip „pirmininkaujančios valstybės narės išvados“, dėl kurių valstybių narių sutarimas nebūtinas.