Užsienio reikalų taryba (FAC taryba)

ES Taryba

Užsienio reikalų taryba yra atsakinga už ES išorės veiksmus, kurie apima užsienio politiką, gynybą ir saugumą, prekybą, vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą.

Kaip dirba Užsienio reikalų taryba?

Užsienio reikalų tarybą sudaro visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai. Atsižvelgiant į darbotvarkę, Tarybos posėdžiuose taip pat dalyvauja:

  • gynybos ministrai (bendra saugumo ir gynybos politika)
  • už vystymąsi atsakingi ministrai (vystomasis bendradarbiavimas)
  • prekybos ministrai (bendra prekybos politika).

Užsienio reikalų tarybos posėdžiams pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai; šiuo metu šias pareigas eina Federica Mogherini. Vyriausiajam įgaliotiniui padeda Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

Tačiau kai Užsienio reikalų taryboje aptariami bendros prekybos politikos klausimai, jos posėdžiams pirmininkauja kas pusę metų rotacijos principu ES Tarybai pirmininkaujančios ES valstybės narės atstovas.

Užsienio reikalų tarybos posėdžiai rengiami kartą per mėnesį.

Apie užsienio reikalų politiką

Kartu su Europos Komisija ir padedant Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybos pagrindinis vaidmuo yra užtikrinti ES išorės veiksmų vientisumą, nuoseklumą ir veiksmingumą.

Ji taip pat nustato ir įgyvendina ES užsienio ir saugumo politiką, remdamasi Europos Vadovų Tarybos nustatytomis gairėmis. Visų pirma, siekdama ES tikslų užtikrinti taiką ir saugumą, Taryba gali pradėti civilinius ir karinius ES krizių valdymo veiksmus. Be to, ji gali patvirtinti priemones, kurių reikia ES užsienio ir saugumo politikai įgyvendinti, įskaitant galimas sankcijas.

Kadangi bendra prekybos politika priskiriama ES išimtinei kompetencijai, Taryba kartu su Europos Parlamentu tvirtina ES bendros prekybos politikos įgyvendinimo priemones. Tai apima santykius prekybos ir investicijų srityse, intelektinės nuosavybės teises ir užsienio tiesiogines investicijas. Prekybos politikos srityje Komisija yra atsakinga už derybas dėl prekybos susitarimų, apimančių tarifų pakeitimus, muitų ir prekybos nuostatas bei apsaugos priemones, ir tokių susitarimų administravimą. Tačiau Tarybai tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų, kadangi ji suteikia įgaliojimus Komisijai pradėti derybas ir pateikia Komisijai derybinius nurodymus.

Pirmininkaujančios Estijos prioritetai

Pirmininkaujanti valstybė narė toliau įgyvendins Europos kaimynystės politikos tikslus.

Visų pirma, ji sieks sustiprinti ryšius su šešiomis Rytų partnerystės šalimis partnerėmis. Kitas Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas vyks Estijos pirmininkavimu metu, 2017 m. lapkričio 24 d.

Kalbant apie ES pietines kaimynines šalis, bus stiprinamas bendradarbiavimas ekonomikos ir saugumo srityse.

Tebėra svarbūs glaudūs transatlantiniai santykiai. Taryba sieks nuolatinio dialogo su Jungtinėmis Valstijomis ir Kanada bendro intereso klausimais, įskaitant kovą su terorizmu, kibernetines grėsmes ir prekybą.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat skatins strateginį bendradarbiavimą su Afrikos šalimis, siekiant spręsti socialines ir ekonomines problemas. Didesnis saugumas Afrikos žemyne, kaip ir bendradarbiavimas migracijos klausimais, yra prioritetas.

Partnerystės su Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalimis bus stiprinamos iki 2017 m. pabaigos numatytuose aukščiausiojo lygio susitikimuose.

Tolesnis bendradarbiavimas su Turkija ir Vakarų Balkanais yra kitas svarbus pirmininkaujančios valstybės narės prioritetas, visų pirma migracijos, saugumo, energetikos ir ekonomikos srityse.

Saugumas ir gynyba

Pirmininkaujanti valstybė narė sieks, kad būtų sustiprinti trys ES bendros saugumo ir gynybos politikos ramsčiai:

  • Visuotinės ES strategijos saugumo ir gynybos elementų įgyvendinimas
  • ES ir NATO bendradarbiavimas
  • Komisijos parengto Europos gynybos veiksmų plano įgyvendinimas.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat daug dėmesio skirs valstybių narių karinių pajėgumų stiprinimui. Ji taip pat prisidės prie diskusijų dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, suderintos metinės peržiūros gynybos srityje ir Europos gynybos veiksmų plano.

Vystymasis

Siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, pirmininkaujanti Estija skatins naudotis skaitmeninėmis technologijomis.

Be to, pirmininkaujanti valstybė narė daug dėmesio skirs geresniam humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo sričių koordinavimui, visų pirma atsižvelgiant į pabėgėlių krizę.

Ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas dėl humanitarinių krizių ir gaivalinių nelaimių užsitęsusiam perkėlimui.