Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) taryba

ES Taryba

Teisingumo ir vidaus reikalų taryba plėtoja bendradarbiavimo ir bendrą politiką įvairiais tarpvalstybiniais klausimais, siekiant sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę visoje ES.

Kaip dirba Teisingumo ir vidaus reikalų taryba?

Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) tarybą sudaro visų ES valstybių narių teisingumo ir vidaus reikalų ministrai. Paprastai teisingumo ministrai svarsto teisminio bendradarbiavimo civilinėse bei baudžiamosiose bylose ir pagrindinių teisių klausimus, o vidaus reikalų ministrai yra atsakingi už migracijos, sienų valdymo, policijos bendradarbiavimo ir kitus klausimus. Tačiau ne visose ES valstybėse narėse taip paskirstomos atitinkamiems ministrams tenkančios užduotys. TVR taryba taip pat atsakinga už civilinę saugą.

TVR tarybos posėdžiai paprastai rengiami kas tris mėnesius.

ES sutartyse numatyta, kad įgyvendinant tam tikras priemones teisingumo ir vidaus reikalų srityje Danija, Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvauja tik iš dalies arba tam tikromis sąlygomis.

Diskusijos su Šengeno acquis susijusiais klausimais rengiamos mišraus komiteto posėdžiuose. Šio komiteto darbe dalyvauja ES valstybės narės ir 4 ES nepriklausančios šalys, kurios yra sudariusios Šengeno susitarimą (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija). Po diskusijų mišriame komitete teisėkūros procedūra priimami aktai priimami TVR tarybos posėdyje; šiuo atveju Jungtinė Karalystė ir Airija nebalsuoja.

Apie teisingumo ir vidaus reikalų politiką

Taryba (dažniausiai kartu su Europos Parlamentu) priima teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti pagrindines teises, laisvą asmenų judėjimą visoje ES ir aukšto lygio apsaugą piliečiams. Ji yra atsakinga už prieglobsčio ir imigracijos politiką, teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, civilinę saugą ir kovą su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Ji taip pat sprendžia klausimus, susijusius su Europos Šengeno erdve be sienų.

Be to, Tarybos pareiga yra sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti valstybių narių vidaus saugumo srities veiksmus ir tą koordinavimą stiprinti. Ji tai daro spręsdama su išorės sienų apsauga susijusius klausimus ir siekdama stiprinti policijos ir muitinių bendradarbiavimą.

Pirmininkaujančios Estijos prioritetai

Teisingumas

Pirmininkaujanti valstybė narė ketina tęsti derybas dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo.

Pirmininkaujanti valstybė narė tęs darbą nemokumo teisės aktų dalinio derinimo srityje, kad ES šalyse būtų pagerinta verslo aplinka. Be to, ji dės pastangas atnaujinti taisykles dėl tarpvalstybinių procedūrų su šeimomis ir vaikais susijusiose bylose.

Kovos su terorizmu srityje pirmininkaujanti Estija sieks susitarti su Europos Parlamentu dėl direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis projekto. Ji taip pat tęs derybas dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti tarpusavio pripažinimo taisyklių.

Vidaus reikalai

Estijos pirmininkavimo laikotarpiu Teisingumo ir vidaus reikalų taryba daugiausiai dėmesio skirs teisėtos migracijos, neteisėtos migracijos, išorės sienų kontrolės ir bendradarbiavimo su ne ES šalimis klausimams.

Ji vykdys Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūrą, kuria siekiama aukštos kvalifikacijos darbuotojams sudaryti palankesnes sąlygas atvykti į ES ir palengvinti jų judumą ES viduje.

Ji bendradarbiaus su trečiosiomis šalimis siekdama spręsti pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių klausimą ir padidinti grąžinamų asmenų procentinę dalį. Be to, pirmininkaujanti valstybė narė dės tolesnes pastangas reformuoti Europos prieglobsčio sistemą ir ES bendrą vizų politiką.

Antrąjį 2017 m. pusmetį Teisingumo ir vidaus reikalų taryba sieks užbaigti politinio pobūdžio darbą, susijusį su ES kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) sukūrimu. Ji taip pat stengsis susitarti su Europos Parlamentu dėl naujų antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos taisyklių.