Taryba – ES sprendimus priimanti institucija

Įprasta teisėkūros procedūra

Įprasta teisėkūros procedūra, taip pat vadinama „bendro sprendimo“ procedūra, taikoma maždaug 85 ES politikos srityse, pradedant kova su diskriminacija ir baigiant bendra imigracijos politika.

Dauguma taikant šią procedūrą svarstomų ES teisės aktų priimami per pirmąjį svarstymą.

Taryba yra pagrindinė ES sprendimus priimanti institucija. Ji svarsto ir priima naujus ES teisės aktus, prireikus juos tikslina ir koordinuoja politiką. Dauguma atvejų Taryba sprendžia kartu su Europos Parlamentu pagal įprastą teisėkūros procedūrą, taip pat vadinamą „bendro sprendimo“ procedūra. Bendro sprendimo procedūra taikoma tose politikos srityse, kuriose ES turi išimtinę kompetenciją arba dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis. Šiais atvejais Taryba priima teisės aktus remdamasi Europos Komisijos pateiktais pasiūlymais. 

Kai kuriose konkrečiose srityse Taryba priima sprendimus taikydama specialias teisėkūros procedūras – pritarimo procedūrą ir konsultavimosi procedūrą. Šiuo atveju Parlamento vaidmuo yra ribotas. 

Trijų etapų procedūra Taryboje

Daugiau kaip 150 darbo grupių ir komitetų padeda rengti ministrų, kurie nagrinėja pasiūlymus skirtingų sudėčių Taryboje, darbą. Šias darbo grupes ir komitetus sudaro pareigūnai iš visų valstybių narių.

Tarybai gavus Komisijos pasiūlymą, tekstą tuo pačiu metu nagrinėja Taryba ir Europos Parlamentas. Šis nagrinėjimas vadinamas svarstymu. Prieš Tarybai ir Parlamentui susitariant dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba jį atmetant gali būti surengti ne daugiau kaip 3 svarstymai.

Kartais Taryba gali priimti politinį susitarimą, dar vadinamą bendru požiūriu, kol Parlamentas priims poziciją per pirmąjį svarstymą. Taryboje sutartas bendras požiūris gali padėti paspartinti teisėkūros procedūrą ir taip net gali būti sudarytos palankesnės sąlygos abiem institucijoms susitarti, nes Parlamentas jau gali numatyti Tarybos poziciją prieš šioms institucijoms priimant nuomonę per pirmąjį svarstymą. Tačiau Tarybos galutinė pozicija negali būti priimta, kol Parlamentas nepateikia savo per pirmąjį svarstymą priimtos nuomonės.

Kiekvieno svarstymo metu pasiūlymas Taryboje nagrinėjamas trimis lygiais:

  • darbo grupės
  • Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER)
  • konkrečios sudėties Tarybos.

Taip užtikrinama, kad darbo grupė išnagrinėtų pasiūlymą techniniu požiūriu, ministrams tektų politinė atsakomybė, o ambasadoriai jį išnagrinėtų Nuolatinių atstovų komitete, kuriame techninė kompetencija derinama su politiniais svarstymais.

Tarybos parengiamieji organai

Tarybai padeda daugiau kaip 150 darbo grupių ir komitetų, vadinamų parengiamaisiais organais

1. Darbo grupė

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, padedant Generaliniam sekretoriatui, nustato, kuri darbo grupė turėtų nagrinėti pasiūlymą, ir ją sušaukia.

Darbo grupė iš pradžių surengia to pasiūlymo bendro pobūdžio nagrinėjimą, o po to jo išsamų tikrinimą.

Oficialaus termino, kada darbo grupė turi užbaigti darbą, nėra. Tai priklauso nuo pasiūlymo pobūdžio. Be to, darbo grupė neprivalo pasiekti susitarimo, tačiau jos diskusijų rezultatai pateikiami Nuolatinių atstovų komitetui.

2. Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER)

Kaip pasiūlymas nagrinėjamas Nuolatinių atstovų komitete, priklauso nuo darbo grupės pasiekto susitarimo lygio.

Jei gali būti susitarta be diskusijų, punktai įtraukiami į Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkės I dalį.

Jeigu Nuolatinių atstovų komitete reikia surengti tolesnes diskusijas, nes darbo grupėje nebuvo susitarta dėl tam tikrų pasiūlymo aspektų, punktai įtraukiami į Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkės II dalį. Šiuo atveju Nuolatinių atstovų komitetas gali:

  • mėginti pats derybomis pasiekti susitarimą
  • grąžinti pasiūlymą darbo grupei, galbūt kartu su kompromisiniais pasiūlymais
  • perduoti klausimą Tarybai.

Dauguma pasiūlymų į Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkę įtraukiami kelis kartus, kadangi siekiama išspręsti nesutarimus, kurių darbo grupė neišsprendė.

3. Konkrečios sudėties Taryba

Jei Nuolatinių atstovų komitetui pavyksta užbaigti diskusijas dėl pasiūlymo, jis tampa Tarybos darbotvarkės A punktu, o tai reiškia, kad dėl jo tikimasi susitarti be debatų. Paprastai maždaug du trečdaliai į Tarybos darbotvarkę įtrauktų punktų priimami kaip A punktai. Vis dėlto vienai ar kelioms valstybėms narėms paprašius dėl šių punktų gali būti vėl diskutuojama.

Tarybos darbotvarkės B skirsnis apima punktus:

  • dėl kurių nebuvo priimti sprendimai ankstesniuose Tarybos posėdžiuose
  • dėl kurių nebuvo pasiektas susitarimas Nuolatinių atstovų komitete ar darbo grupės lygiu
  • kurie politiniu požiūriu yra pernelyg opūs, kad dėl jų sprendimas būtų priimamas žemesniu lygiu.

Kai Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja, balsavimo Taryboje rezultatai automatiškai skelbiami viešai. Jei narys nori prie balsavimo rezultatų pridėti aiškinamąjį pranešimą, šis pranešimas taip pat bus skelbiamas viešai, jei teisės aktas bus priimtas. Kitais atvejais, kai balsavimo rezultatų aiškinamieji pranešimai nėra automatiškai skelbiami, toks pranešimas gali būti skelbiamas viešai autoriaus prašymu.

Kadangi Taryba yra vienas juridinis asmuo, bet kuri iš jos 10 sudėčių gali priimti Tarybos aktą, kuris priklauso kitos sudėties kompetencijai.