Įprasta teisėkūros procedūra

ES Taryba

Bendro sprendimo procedūra pirmą kartą pradėta vykdyti 1992 m., o 1999 m. buvo išplėstas jos naudojimas. Priėmus Lisabonos sutartį, bendro sprendimo procedūra buvo pervadinta įprastine teisėkūros procedūra ir tapo pagrindine sprendimų priėmimo procedūra, naudojama ES teisės aktams priimti. Ji taikoma maždaug 85 politikos srityse.

Kaip pasiekiamas susitarimas

Kartais Taryba taiko „bendrą požiūrį“, kad Parlamentui taptų žinoma jos pozicija dėl Komisijos pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Šis politinis susitarimas paprastai naudojamas siekiant paspartinti teisėkūros procedūrą ir sudaryti palankesnes sąlygas Parlamentui ir Tarybai pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą.

Trumpai

Teisės aktų leidėjai: ES Taryba ir Europos Parlamentas.

Teisėkūros iniciatyvos teisė: Europos Komisija.

Pagrindiniai procedūros elementai:

  1. Europos Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia pasiūlymą.
  2. Taryba ir Parlamentas priima pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto per pirmąjį arba per antrąjį svarstymą.
  3. Jei abi institucijos nesusitaria po antrojo svarstymo, sušaukiamas Taikinimo komitetas.
  4. Jei tekstas, dėl kurio susitarė Taikinimo komitetas, yra priimtinas abiem institucijoms per trečiąjį svarstymą, teisėkūros procedūra priimamas aktas yra priimamas.

Jei pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra atmetamas bet kuriame procedūros etape arba jei Parlamentas ir Taryba negali pasiekti kompromiso, pasiūlymas nepriimamas ir procedūra užbaigiama.

Teisinis pagrindas: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 289 ir 294 straipsniai.