Euro grupė yra neoficialus organas, kuriame euro zonai priklausančių valstybių narių ministrai svarsto klausimus, susijusius su bendra atsakomybe už eurą. 

Užduotys

Jos pagrindinis uždavinys – užtikrinti glaudų ekonominės politikos derinimą tarp euro zonai priklausančių valstybių narių. Kitas jos tikslas – skatinti sudaryti sąlygas spartesniam ekonomikos augimui.

Euro grupei taip pat tenka atsakomybė už pasirengimą euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimams ir su jais susijusią tolesnę veiklą.

Susitikimai

Euro grupė paprastai posėdžiauja kartą per mėnesį Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio išvakarėse. Euro grupės posėdžiuose taip pat dalyvauja už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys ir Europos Centrinio Banko pirmininkas.

Pirmasis neoficialus euro zonai priklausančių valstybių finansų ministrų posėdis įvyko 1998 m. birželio 4 d. Seningeno pilyje, Liuksemburge.

Jei vertimo nėra, turinys rodomas originalo kalba

Pirmininkas

Euro grupė savo pirmininką renka paprasta balsų dauguma 2,5 metų kadencijai. Šiuo metu pirmininko pareigas eina Jeroenas Dijsselbloemas.  Jis buvo perrinktas antrai kadencijai 2015 m. liepos 13 d. Jeroenas Dijsselbloemas yra Nyderlandų finansų ministras.

Darbo programa

Euro grupė savo darbo programą priima kas 6 mėnesius. Programoje apibrėžiamos pagrindinės dėmesio reikalaujančios sritys ir nustatomos preliminarios būsimų Euro grupės posėdžių darbotvarkės.  

Prisijungimas prie euro zonos

Kad galėtų prisijungti prie euro zonos, ES valstybės narės turi atitikti vadinamuosius konvergencijos kriterijus. Tai – ekonominės ir teisinės sąlygos, dėl kurių 1992 m. susitarta Mastrichto sutartimi (jos taip pat vadinamos Mastrichto kriterijais).

Galutinį sprendimą dėl ES valstybės prisijungimo prie euro zonos priima ES Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

 

Prisijungimas prie euro zonos

Kad galėtų prisijungti prie euro zonos, ES valstybės narės turi atitikti vadinamuosius konvergencijos kriterijus. Tai – ekonominės ir teisinės sąlygos, dėl kurių 1992 m. susitarta Mastrichto sutartimi (jos taip pat vadinamos Mastrichto kriterijais).

Galutinį sprendimą dėl ES valstybės prisijungimo prie euro zonos priima ES Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.