Kad mūsų interneto svetainėje jums būtų kuo patogiau naršyti, mes naudojame slapukus. Čia rasite daugiau informacijos apie tai, kaip mes naudojame slapukus ir kaip pakeisti savo parinktis.

ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė

Pirmininkavimas rotacijos tvarka

ES valstybės narės rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po 6 mėnesius. Per šį 6 mėnesių laikotarpį pirmininkaujanti valstybė narė pirmininkauja visų lygių posėdžiams Taryboje ir padeda užtikrinti ES darbo Taryboje tęstinumą.

Pirmininkaujančios valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja grupėmis po tris šalis, vadinamose trijų valstybių narių grupėse. Ši sistema buvo nustatyta Lisabonos sutartimi 2009 m. Trijų valstybių narių grupė nustato ilgalaikius tikslus ir parengia bendrą darbotvarkę, nustatydama temas ir pagrindinius klausimus, kuriuos Taryba svarstys per 18 mėnesių laikotarpį. Remdamasi šia programa, kiekviena iš trijų šalių parengia savo išsamesnę konkretaus 6 mėnesių laikotarpio programą.

Dabartinę trijų valstybių narių grupę sudaro Italija, Latvija ir Liuksemburgas. 

Liuksemburgo pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpis: 2015 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d.

Pirmininkaujančio Liuksemburgo darbo programa grindžiama 7 svarbiausiomis temomis: skatinti investicijas siekiant suteikti postūmį ekonomikos augimui ir užimtumui, gilinti ES socialinį aspektą, užtikrinti migracijos, įskaitant laisvę, teisingumą ir saugumą, valdymą, atgaivinti bendrąją rinką, daugiausia dėmesio skiriant jos skaitmeniniam aspektui, užtikrinti ES konkurencingumą bendroje ir skaidrioje sistemoje, skatinti darnų vystymąsi ir stiprinti ES vaidmenį tarptautiniu lygmeniu.

Tarybai pirmininkavusios ir pirmininkausiančios valstybės narės iki 2020 m.:

Airija: 2013 m. sausio–birželio mėn.
Lietuva: 2013 m. liepos–gruodžio mėn.
Graikija: 2014 m. sausio–birželio mėn.
Italija
: 2014 m. liepos–gruodžio mėn.
Latvija
: 2015 m. sausio–birželio mėn.
Liuksemburgas: 2015 m. liepos–gruodžio mėn.
Nyderlandai: 2016 m. sausio–birželio mėn.
Slovakija: 2016 m. liepos–gruodžio mėn.
Malta: 2017 m. sausio–birželio mėn.
Jungtinė Karalystė: 2017 m. liepos–gruodžio mėn.
Estija: 2018 m. sausio–birželio mėn.
Bulgarija: 2018 m. liepos–gruodžio mėn.
Austrija: 2019 m. sausio–birželio mėn.
Rumunija: 2019 m. liepos–gruodžio mėn.
Suomija: 2020 m. sausio–birželio mėn.

Pirmininkaujančios valstybės narės užduotys

Pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už Tarybos darbo, susijusio su ES teisės aktais, vykdymą; ji užtikrina ES darbotvarkės tęstinumą, tvarkingus teisėkūros procesus ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą. Todėl pirmininkaujanti valstybė narė turi veikti kaip sąžiningas ir neutralus tarpininkas.

Dvi pagrindinės pirmininkaujančios valstybės narės užduotys:

1. Tarybos ir jos parengiamųjų organų darbo planavimas ir pirmininkavimas posėdžiams

Pirmininkaujanti valstybė narė pirmininkauja įvairių sudėčių Tarybos (išskyrus Užsienio reikalų tarybą) posėdžiams ir Tarybos parengiamųjų organų, kurie apima nuolatinius komitetus, pavyzdžiui, Nuolatinių atstovų komitetą (COREPER), ir labai konkrečius klausimus svarstančias darbo grupes ir komitetus, posėdžiams.

Pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad diskusijos vyktų tinkamai ir būtų teisingai taikomos Tarybos darbo tvarkos taisyklės bei darbo metodai.

Ji taip pat organizuoja įvairius oficialius posėdžius ir neformalius susitikimus Briuselyje ir rotacijos tvarka pirmininkaujančioje valstybėje narėje.

2. Atstovavimas Tarybai palaikant santykius su kitomis ES institucijomis

Pirmininkaujanti valstybė narė atstovauja Tarybai palaikant santykius su kitomis ES institucijomis, visų pirma su Komisija ir Europos Parlamentu. Jos vaidmuo – stengtis susitarti dėl teisėkūros procedūra priimamų dokumentų rengiant trišalio dialogo posėdžius, neformalius derybų susitikimus ir Taikinimo komiteto posėdžius.

Pirmininkaujanti valstybė narė glaudžiai derina veiklą su:

  • Europos Vadovų Tarybos pirmininku
  • Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Pirmininkaujanti valstybė narė jiems padeda ir jos kartais gali būti paprašyta atlikti tam tikras vyriausiojo įgaliotinio pareigas, pavyzdžiui, atstovauti Užsienio reikalų tarybai Europos Parlamente arba pirmininkauti Užsienio reikalų tarybos posėdžiams, kai juose svarstomi bendros prekybos politikos klausimai.