Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijos šaukiamos ES sutarčių pakeitimams svarstyti ir dėl jų susitarti. Šie susitikimai taip pat vadinami tarpvyriausybinėmis konferencijomis.

Prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai (2009 m.), tai buvo vienintelė Sutarčių peržiūros procedūra. Dabar ji vadinama įprasta peržiūros procedūra.

Pastarojo meto tarpvyriausybinės konferencijos

Lisabonos sutartimi įdiegtos naujovės

2007 m. tarpvyriausybinė konferencija

2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos surengtos tarpvyriausybinės konferencijos tikslas buvo parengti reformų sutartį, kuri „padidintų išsiplėtusios Sąjungos veiksmingumą ir demokratinį teisėtumą, taip pat jos išorės veiksmų nuoseklumą“.

Konferencijos rezultatas – priimta Lisabonos sutartis, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo parengtos Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties suvestinės redakcijos.

2004 m. tarpvyriausybinė konferencija

2003 m. spalio mėn. surengtoje tarpvyriausybinėje konferencijoje buvo aptartas Europos Konvento parengtas „Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas“.

Konstitucija, kurią 2004 m. spalio mėn. pasirašė ES vadovai, buvo ketinama pakeisti visas galiojančias sutartis vienu tekstu.

Ją ratifikavo ne visos ES valstybės ir ji neįsigaliojo.

ES sutarčių peržiūra

Įprasta peržiūros procedūra

Pagal šią procedūrą bet kuri valstybė narė, Komisija ar Europos Parlamentas gali Tarybai pateikti pasiūlymą dėl Sutarties pakeitimo, o Taryba savo ruožtu jį pateikia Europos Vadovų Tarybai. Apie tai informuojami nacionaliniai parlamentai.

Jei Europos Vadovų Tarybos susitikime dauguma valstybių narių pritaria tam, kad būtų nagrinėjamas pasiūlymas dėl Sutarties pakeitimo, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas sušaukia „konventą“. Prieš tai pasikonsultuojama su Europos Parlamentu ir Komisija. Su Europos Centriniu Banku konsultuojamasi tada, kai pasiūlymas yra susijęs su pinigų politikos klausimais.

Konventas, kuriame dalyvauja nacionalinių parlamentų atstovai, valstybių ar vyriausybių vadovai, Europos Parlamento nariai ir Europos Komisija, aptaria Sutarties pakeitimų projektus. Konvento rekomendacijos, priimamos bendru sutarimu, perduodamos tarpvyriausybinei konferencijai.

Kitu atveju, jei siūlomi pakeitimai nėra pakankamas pagrindas sušaukti konventą, Europos Vadovų Taryba – pritarus Europos Parlamentui – balsuodama paprasta balsų dauguma gali nuspręsti nešaukti konvento ir gali nustatyti savo įgaliojimus tarpvyriausybinei konferencijai.

Tarpvyriausybinė konferencija, kurią sušaukia Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, dėl Sutarties pakeitimų sprendžia vieningai.

Supaprastinta peržiūros procedūra

Lisabonos sutartimi buvo nustatyta pagreitinta tvarka ES politikos sritims ir vidaus veiksmams iš dalies keisti; ši tvarka vadinama supaprastinta peržiūros procedūra. Šiai procedūrai nereikia sušaukti nei konvento, nei tarpvyriausybinės konferencijos.

Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, dėl pakeitimų susitaria vieningai. Su Europos Centriniu Banku konsultuojamasi tada, kai pakeitimai yra susiję su pinigų politikos klausimais.

Sprendimas neįsigalioja tol, kol jo nepatvirtina visos valstybės narės.

Ši procedūra negali būti naudojama ES įgaliojimams didinti.

Įprasta teisėkūros procedūra

Ši sprendimų priėmimo procedūra taikoma maždaug 85 ES politikos srityse.

Specialios teisėkūros procedūros

Yra 2 „specialios teisėkūros procedūros“ – pritarimas ir konsultavimasis.

Nuostatos dėl pereigos

Vadinamosios nuostatos dėl pereigos tam tikrose politikos srityse Europos Vadovų Tarybai suteikia galimybę Europos Sąjungos Tarybos posėdyje vieningą balsavimą pakeisti balsavimu taikant kvalifikuotą balsų daugumą.

Europos Vadovų Taryba taip pat gali nuspręsti tam tikrose politikos srityse vietoje specialios teisėkūros procedūros taikyti įprastą teisėkūros procedūrą, vadinamą bendro sprendimo procedūra, kurios metu Europos Sąjungos Taryba priima teisės aktus kartu su Europos Parlamentu.

Abiem atvejais Europos Vadovų Taryba veikia vieningai ir gavusi Europos Parlamento pritarimą. Nacionaliniai parlamentai gali vetuoti sprendimus per 6 mėnesius, taip neleisdami jiems įsigalioti.

Be to, tam tikros Sutarčių nuostatos gali būti patikslintos naudojant kitas procedūras.