Istorija

Filmas „Nuo neoficialių pašnekesių iki esminio politikos formuotojo“

Šiame dokumentiniame filme pasakojama Europos Vadovų Tarybos istorija nuo jos įkūrimo iki šių dienų. Jame vaizduojami svarbūs pastarųjų dešimtmečių įvykiai, kurie lėmė ES vadovų priimamus sprendimus.
Istorija pasakojama lūpomis tų žmonių, kurie buvo liudininkai, kaip Europos Vadovų Taryba virto tokiu sprendimų priėmimo centru, koks ji yra šiandien.

Sužinokite daugiau apie įvykius ir sutartis, kurie nulėmė Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos, Euro grupės ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų funkcijas.

1951

Paryžiaus sutartis

Paryžiaus sutartimi įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), o ji sukūrė bendrąją anglių ir plieno rinką. Tai sumažino nepasitikėjimą ir įtampą tarp kaimyninių Europos šalių po II pasaulinio karo. EAPB sutartis, kuri baigė galioti 2002 m., yra pirmoji Europos bendrijos steigimo sutartis.

1952

Rugsėjo 8 d.

Pirmasis EAPB Specialiosios ministrų tarybos posėdis

Pirmasis Europos anglių ir plieno bendrijos Specialiosios ministrų tarybos, kuri vėliau tapo Europos Sąjungos Taryba, posėdis įvyko Liuksemburge.

1958

Sausio 1 d.

Romos sutartys

Romos sutartimis įsteigtos Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas). Pirmasis EEB Tarybos posėdis įvyko 1958 m. sausio 25 d., pirmininkaujant Belgijos užsienio reikalų ministrui Victorui Larockui.

1960

Gegužės mėn.

Specialusis žemės ūkio komitetas

Specialusis žemės ūkio komitetas įsteigtas bendros žemės ūkio politikos techniniams aspektams rengti. EEB Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) Tarybą sudaro COREPER I (pavaduotojai) ir COREPER II (ambasadoriai). COREPER I bei COREPER II egzistuoja ir šiandien ir yra atsakingi už ES Tarybos parengiamąjį darbą.

1965

Liepos 1 d.

„Tuščios kėdės“ krizė

1965 m. Prancūzija pareiškė, kad nedalyvaus Tarybos posėdžiuose, nes nepritaria deryboms dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo. Ši krizė buvo po to įveikta 1966 m., pasiekus vadinamąjį Liuksemburgo kompromisą, pagal kurį nustatytas vieningas balsavimas sprendžiant dėl svarbių interesų.

1967

Balandžio 8 d.

Sujungimo sutartys

Šiomis dviem sutartimis (1967 m. ir 1971 m.) įsteigta viena Taryba, viena Komisija ir vienas biudžetas visoms trims bendrijoms (EAPB, Euratomui ir EEB). Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) oficialiai įteisintas kaip Tarybos parengiamasis organas.

1973

Sausio 1 d.

Pirmasis plėtros etapas

Į Europos Bendrijas įstoja Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė, ir valstybių narių skaičius išauga iki devynių.

1975

Kovo 11 d.

Pirmasis Europos Vadovų Tarybos susitikimas

Naujoji Europos Vadovų Taryba pirmą kartą susitiko 1975 m. kovo mėn. Dubline.

1981

Sausio 1 d.

Graikija įstojo į ES

Įstojus Graikijai, ES valstybių narių skaičius tapo dviženklis.

1985

Birželio 14 d.

Šengeno susitarimas

Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai Šengene (Liuksemburgas) pasirašo Šengeno susitarimą dėl sienų kontrolės panaikinimo.

Šengeno susitarimu bus palaipsniui sudaromos sąlygos žmonėms keliauti be pasų tikrinimo prie vidaus sienų. Šengeno susitarimas pradedamas įgyvendinti vėliau, 1995 m.

1986

Sausio 1 d.

ES narėmis tampa Ispanija ir Portugalija

Ispanija ir Portugalija įstoja į ES ir Europos Bendrijų narių skaičius išauga iki 12.

1987

liepos 1 d.

Suvestinis Europos aktas

Suvestiniu Europos aktu (SEA) sukuriama vidaus rinka, kurioje sudaromos sąlygos laisvai judėti prekėms, asmenims, paslaugoms ir kapitalui. Juo pradedamas bendradarbiavimas užsienio politikos srityje ir nustatomas platesnis kvalifikuotos balsų daugumos taikymas priimant sprendimus Taryboje.

Suvestiniame Europos akte taip pat nustatytas Europos Vadovų Tarybos teisinis pagrindas, kuriuo oficialiai įtvirtinami valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimai.

1992

Gruodžio 11 d.

Vieši posėdžiai

1992 m. Edinburge įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba pirmą kartą surengia viešus debatus ir nuo to laiko ši praktika taikoma vis plačiau. Paskutinį kartą jos taikymo sritis išplėsta Lisabonos sutartimi.

Viešus debatus ir svarstymus dabar galima stebėti Tarybos interneto svetainėje.

1993

Lapkričio 1 d.

Mastrichto sutartis

Įsigaliojusia Mastrichto sutartimi sukuriama išplėstu Bendrijos ramsčiu grindžiama Europos Sąjunga. Ja buvo sukurta ekonominė ir pinigų sąjunga ir nustatyti du nauji ramsčiai: bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse (TVR).

Mastrichto sutartimi oficialų statusą įgijo Europos Vadovų Taryba. Jos vaidmuo – suteikti postūmį ir bendrąsias politines gaires ES vystymuisi. 

Mastrichto sutartimi taip pat pradėtas kurti euro ir pradėta vykdyti bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP). 

1995

Sausio 1 d.

4-asis ES plėtros etapas

Į ES įstoja Austrija, Suomija ir Švedija. 15 valstybių narių dabar apima beveik visą Vakarų Europą.

1997

Gruodžio 13 d.

Euro grupės sukūrimas

Europos Vadovų Taryba pritarė tam, kad būtų sukurta Euro grupė – neformalus organas, kuriame susitinka šalių, kurių valiuta yra euro, finansų ministrai. Pirmasis Euro grupės susitikimas įvyko 1998 m. birželio 4 d. Seningeno pilyje, Liuksemburge.

1999

Gegužės 1 d.

Amsterdamo sutartis

Amsterdamo sutartimi sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, o į ES teisę integruojamas Šengeno susitarimas. Šia sutartimi pakeičiamas Tarybos generalinio sekretoriaus vaidmuo; jis tampa ir vyriausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai.

2002

Sausio 1 d.

Apyvartoje pasirodo euro

2002 m. sausio 1 d. apyvartoje pasirodo euro banknotai ir monetos, kurie pakeičia nacionalines valiutas.

2003

Vasario 1 d.

Nicos sutartis

Nicos sutartimi pradedama ES institucijų reforma rengiantis būsimai išsiplėtusiai 27 valstybių narių ES. Taryba pertvarkoma, kad būtų plačiau taikomas balsavimas kvalifikuota balsų dauguma ir nustatytas tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo principas.

2004

Gegužės 1 d.

Didžiausia ES plėtra

Į ES kartu įstojo dešimt naujų narių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Tai didžiausia ES plėtra vienu metu žmonių ir šalių skaičiaus atžvilgiu.

Šiuo metu yra 25 ES valstybės narės.

2007

Sausio 1 d.

Į ES įstoja Bulgarija ir Rumunija

ES narėmis tampa Bulgarija ir Rumunija; valstybių narių skaičius išauga iki 27.

2009

Gruodžio 1 d.

Lisabonos sutartis

Įsigaliojo Lisabonos sutartis; ja pertvarkoma ES struktūra ir jos veikimo tvarka.

Ja nustatomas platesnis balsavimo kvalifikuota balsų dauguma Taryboje taikymas.

Europos Vadovų Taryba tampa savarankiška institucija su savo pirmininku. Iki tol Europos Vadovų Taryba buvo neoficialus organas ir Europos Vadovų Tarybos vadovo pareigybė taip pat buvo neoficiali. Tas pareigas ėjo rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkavusios valstybės narės valstybės ar vyriausybės vadovas. 

2012

Gruodžio 10 d.

ES suteikiama Nobelio taikos premija

Už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių vertybių puoselėjimą Europoje ES suteikiama 2012 m. Nobelio taikos premija.

Skiriant Nobelio taikos premiją Europos Sąjungai, Norvegijos Nobelio komitetas nurodė, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į stabilizuojamą ES vaidmenį pakeičiant didžiąją Europos žemyno dalį teritorija, kurioje ne vyksta karas, o klesti taika.

2013

Liepos 1 d.

Kroatija įstojo į Europos Sąjungą

Kroatija tapo antrąja buvusios Jugoslavijos šalimi po Slovėnijos įstojusia į ES. 

Dabar ES yra 28 valstybės narės.