Kokių veiksmų ES imasi reaguodama į klimato kaitą?

Klimato kaita yra svarbus pasaulinis klausimas. Jeigu nebus imamasi veiksmų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tikėtina, kad pasaulio klimatas sušils daugiau nei 2°C, palyginti su lygiu iki industrializacijos, ir iki šio amžiaus pabaigos galėtų pakilti net iki 5°C. Tai turėtų didžiulį poveikį pasaulio landšaftui ir jūros lygiui. 

Tikslai „20-20-20“

Pirmajame ES klimato ir energetikos priemonių rinkinyje nustatyti trys pagrindiniai tikslai 2020 metams:

  • 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
  • 20 % padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį
  • 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Tai vadinamieji tikslai „20-20-20“.

Taigi, kovos su klimato kaita ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmai yra ES prioritetas. Visų pirma ES vadovai yra įsipareigoję paversti Europą ypač energiją taupančia, mažo anglies dioksido kiekio ekonomika. ES taip pat yra nusistačiusi tikslą iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 %, palyginti su 1990 m. lygiais.

Pirmasis ES klimato ir energetikos priemonių rinkinys buvo priimtas 2008 m., jame nustatyti tikslai 2020 metams. ES daro didelę pažangą siekdama tų tikslų; vis dėlto, siekiant suteikti daugiau tikrumo investuotojams reikia nustatyti integruotą sistemą laikotarpiui iki 2030 m. Todėl ES patvirtino 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kurioje apibrėžiami pagrindiniai tikslai ir politikos priemonės 2020–2030 m. laikotarpiui.

ES ir jos 28 valstybės narės yra tiek JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ir Kioto protokolo, tiek naujojo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos pasirašiusios šalys. 

Tarybos vaidmuo

Šiuo metu nagrinėjama keletas klimato kaitos srities klausimų, dėl kurių Tarybai tenka svarbus vaidmuo.

1. 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija

2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje išdėstyta ES klimato ir energetikos politikos programa 2020–2030 m. laikotarpiui. Joje pateikiamos priemonės ir tikslai, kuriuos pasitelkiant ES ekonomika ir energetikos sistema taptų konkurencingesnė, saugesnė ir tvaresnė. Šia politikos strategija taip pat siekiama skatinti investicijas į žaliąsias technologijas, kuriomis būtų padedama sukurti naujų darbo vietų ir sustiprinti Europos konkurencingumą. 

2. ES ATLPS ir jos reforma

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) buvo sukurta siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviai ir naudingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ja ribojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį gali išmesti tam tikri pramonės sektoriai. Apyvartinių taršos leidimų kiekis ribojamas atsižvelgiant į ES nustatytą lygį, o bendrovės gauna arba perka individualius apyvartinius taršos leidimus. 

Dėl ekonominės krizės šių leidimų paklausa sumažėjo ir dėl to rinkoje susikaupė didelis jų perteklius. Siekdami išspręsti šį klausimą, Taryba ir Europos Parlamentas neseniai priėmė sprendimą sukurti ES ATLPS rinkos stabilumo rezervą. Rinkos stabilumo rezervu siekiama užtikrinti didesnį sistemos atsparumą apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos neatitikimams. Jis bus sukurtas 2018 m. ir pradės veikti nuo 2019 m. sausio 1 d.

Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl išsamios ES ATLPS peržiūros. Jo tikslas – užtikrinti, kad ši sistema išliktų veiksmingiausia ir ekonomiškai efektyviausia priemone per artimiausią dešimtmetį ES išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Šis pasiūlymas taip pat yra pirma konkreti teisėkūros priemonė siekiant įgyvendinti ES įsipareigojimą iki 2030 m. ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %.

3. Tarptautiniai susitarimai dėl klimato kaitos

Visuotinis klimato kaitos pobūdis reiškia, kad svarbu bendradarbiauti ir imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu. Todėl ES daug prisidėjo, kad būtų daroma pažanga tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos. Ji buvo viena iš pagrindinių veikėjų rengiant ir JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) bei Kioto protokolą, ir, pastaruoju metu, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.