Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos

ES Taryba

Paryžiaus susitarimas yra visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos. Dėl jo susitarta 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje. Susitarimu nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei 2°C. Jis apima laikotarpį nuo 2020 m.

  • Pagrindiniai naujojo Paryžiaus susitarimo elementai:
  • ilgalaikis tikslas: vyriausybės susitarė užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų gerokai mažesnis nei 2 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir dėti pastangas, kad ji nepadidėtų daugiau kaip 1,5 C
  • veiksmai: prieš Paryžiaus konferenciją ir jos metu šalys pateikė išsamius nacionalinius kovos su klimato kaita veiksmų planus, kuriais siekiama sumažinti jų išmetamų teršalų kiekį
  • užmojis: vyriausybės susitarė kas 5 metus pranešti apie savo veiksmus, kad būtų nustatomi dar platesnio užmojo tikslai
  • skaidrumas: jos taip pat sutiko vienos kitoms ir visuomenei pranešti, kaip joms sekasi įgyvendinti savo tikslus, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir priežiūra
  • solidarumas: ES ir kitos išsivysčiusios šalys toliau teiks besivystančioms šalims kovos su klimato kaita finansavimą, kad padėtų joms sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir padidinti atsparumą klimato kaitos poveikiui.

Klimato kaita yra svarbus pasaulinis reiškinys, kuris paliečia kiekvieną. Ši chronologija žymi procesą, per kurį buvo pasiektas Paryžiaus susitarimas – naujas visuotinis teisiškai privalomas susitarimas klimato srityje, ir su juo susijusią tolesnę veiklą. Ji taip pat atspindi ES vaidmenį šiame procese.

2017

Birželio 22 d.

Europos Vadovų Tarybos išvados dėl Paryžiaus susitarimo

„Susitarimas tebėra visuotinių pastangų veiksmingai kovoti su klimato kaita kertinis akmuo ir dėl jo negali būti iš naujo deramasi“, – nurodė ES vadovai.

Valstybių ar vyriausybių vadovai dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą greitai ir visapusiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, įskaitant jo kovos su klimato kaita finansavimo tikslus, ir imtis vadovaujamo vaidmens visuotinio perėjimo prie švarios energijos procese. Jie pabrėžė, kad ES stiprins bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, tokiu būdu pademonstruodama solidarumą su ateities kartomis ir atsakomybę už visą planetą.

Birželio 19 d.

„Paryžiaus susitarimas yra tinkamas ir dėl jo negali būti iš naujo deramasi“

Taryba priėmė išvadas dėl klimato kaitos po Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos sprendimo pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo. Išvadose Taryba apgailestauja dėl Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos sprendimo pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo ir palankiai vertina kitų šalių įsipareigojimus.

Pagal Paryžiaus susitarimą nustatytų įsipareigojimų įgyvendinimas turi būti tęsiamas, be kita ko, siekiant padėti besivystančioms šalims pasiekti jų tikslą klimato politikos veiksmams iki 2020 m. kasmet sutelkti po 100 mlrd. USD.

Kovo 6 d.

Išvados dėl ES diplomatijos klimato ir energetikos srityse

Taryba priėmė išvadas dėl ES diplomatijos klimato ir energetikos srityse – tai ES visuotinės strategijos įgyvendinimo dalis. ES diplomatijoje klimato srityje daugiausia dėmesio skiriama Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui ir klimato saugumui. ES diplomatijoje energetikos srityje daugiausia dėmesio skiriama energijos tiekimo saugumui ir įvairinimui.

Išvadomis nustatoma keletas veiksmų ir bendri 2017 m. prioritetai.

2016

Lapkričio 4 d.

Įsigaliojo Paryžiaus susitarimas

2016 m. lapkričio 4 d. įsigaliojo Paryžiaus susitarimas. Tai įvyko praėjus 30 dienų po to, kai spalio 4 d. buvo įvykdytos sąlygos, kad susitarimą ratifikuotų bent 55 šalys, kartu atsakingos už bent 55 % pasaulio mastu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Spalio 25 d.

ES padidins savo finansinį įnašą, skirtą tarptautiniams kovos su klimato kaita veiksmams

ES padidins savo finansinį įnašą, skirtą tarptautiniams kovos su klimato kaita veiksmams, siekiant 100 mlrd. $ per metus tikslo, nustatyto išsivysčiusioms šalims iki 2020 m. ir vėliau iki 2025 m. Iki 2025 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys nustatys naują bendrą tikslą.

Bendra ES ir jos valstybių narių įnašų suma 2015 m. siekė 17,6 mlrd. €, o tai yra gerokai daugiau, palyginti su 2014 m. Įnašai buvo sėkmingai nukreipti į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvų įgyvendinimą besivystančiose šalyse.

Ši parama laikoma svarbiu veiksniu siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą.

Spalio 11 d.

Tarybos išvados dėl kovos su klimato kaita finansavimo

Ekonomikos ir finansų reikalų taryba priėmė Tarybos išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo. Taryba pabrėžė, kad viešieji finansai tebėra svarbūs kovojant su klimato kaita. Ministrai taip pat patvirtino, kad viešųjų kovos su klimato kaita finansų sumos ateinančiais metais bus didinamos. Apie valstybių narių įnašus bus paskelbta prieš 22-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 22).

Spalio 7 d.

Paryžiaus susitarimo dokumentų deponavimas

ES pažymi Paryžiaus susitarimo dokumentų deponavimą oficialioje ceremonijoje, surengtoje JT būstinėje Niujorke.

Spalio 5 d.

ES oficialiai ratifikavo Paryžiaus susitarimą.

Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Komisijos atstovai deponavo oficialius ratifikavimo dokumentus JT generaliniam sekretoriui, kuris yra šio susitarimo depozitaras.

Spalio 4 d.

Sprendimas dėl Paryžiaus susitarimo ratifikavimo ES vardu

Taryba priėmė sprendimą, kuriuo ES ratifikuoja Paryžiaus susitarimą. Per artimiausias keletą dienų sprendimas bus deponuotas JT generaliniam sekretoriui. ES ratifikavimas įsigalioja nuo sprendimo deponavimo momento.

Rugsėjo 30 d.

Aplinkos taryba susitarė dėl Paryžiaus susitarimo ratifikavimo

Aplinkos taryba nusprendė pradėti ratifikavimą ES lygmeniu. Valstybės narės susitarimą ratifikuos kartu su ES, jei bus užbaigusios savo nacionalines procedūras, arba tai padarys kuo greičiau po to.

Kai Europos Parlamentas duos sutikimą, Taryba oficialiai priims sprendimą dėl sudarymo. Tada ES galės susitarimą ratifikuoti.

Birželio 20 d.

Pareiškimas dėl Paryžiaus susitarimo ratifikavimo

Aplinkos taryba priėmė pareiškimą dėl Paryžiaus susitarimo ratifikavimo. Juo visų pirma duota tvirta ir aiški politinė žinia, kad ES yra įsipareigojusi išlaikyti Paryžiuje įgautą pagreitį ir siekti, kad Paryžiaus susitarimas kuo greičiau įsigaliotų ir būtų veiksmingai įgyvendinamas.

Balandžio 22 d.

Paryžiaus susitarimo pasirašymas

ES pasirašė Paryžiaus susitarimą.

Niujorke (Jungtinės Valstijos) įvykusios aukšto lygio ceremonijos metu Nyderlandų aplinkos ministrė ir Tarybos pirmininkė Sharon Dijksma ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius ES vardu pasirašė susitarimą.

Nuo šio momento dokumentą galima pasirašyti; tam skirti vieni metai.

Kovo 17–18 d.

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi turėti galimybę ratifikuoti Paryžiaus susitarimą kuo skubiau ir pakankamai laiku, kad būtų susitarimo Šalimis nuo jo įsigaliojimo dienos.

Ji taip pat pabrėžė ES įsipareigojimą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES viduje, padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, kaip susitarė Europos Vadovų Taryba 2014 m. spalio mėn. Teisės aktų pritaikymui siekiant įgyvendinti šią sistemą teikiama pirmenybė.

Kovo 4 d.

Tolesnė Aplinkos tarybos veikla, susijusi su Paryžiaus susitarimu

Aplinkos taryboje ministrai aptarė tolesnę veiklą, susijusią su Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos, ir jo poveikį ES klimato politikai.

Jų nuomone, 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijos įgyvendinimas laiku yra svarbus ES įsipareigojimo siekti Paryžiaus susitarimo tikslų ženklas. Be to, ministrai akcentavo, kad svarbu greitai ratifikuoti susitarimą.

Vasario 15 d.

2016 m. diplomatijos klimato kaitos srityje veiksmų planas

Užsienio reikalų taryba priėmė išvadas dėl Europos diplomatijos klimato srityje po COP 21. Taryba pabrėžė Europos diplomatijos klimato kaitos srityje vaidmenį skatinant įgyvendinti 2015 m. gruodžio mėn. pasiektą visuotinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

2016 m. diplomatijos klimato kaitos srityje veiksmų plane daugiausiai dėmesio skiriama trims pagrindinėms sritims:

  • kovos su klimato kaita rėmimui kaip vienam iš strateginių prioritetų pasitelkiant diplomatinius dialogus, viešąją diplomatiją ir išorės politikos priemones;
  • Paryžiaus susitarimo ir numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų įgyvendinimui mažataršio ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi kontekste;
  • klimato kaitos, gamtos išteklių, gerovės, stabilumo ir migracijos sąsajos klausimo sprendimui.

2015

Gruodžio 17–18 d.

Europos Vadovų Tarybos išvados dėl pažangia klimato politika grindžiamos energetikos sąjungos

ES vadovai palankiai įvertino Paryžiaus konferencijoje (COP 21) pasiektą istorinį susitarimą dėl klimato ir paprašė Komisijos bei Tarybos ne vėliau kaip 2016 m. kovo mėn. įvertinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, bei parengti tolesnius veiksmus.

Gruodžio 12 d.

Pasiektas Paryžiaus susitarimas

Gruodžio 12 d. buvo pasiektas naujas visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos. Susitarimu užtikrintas subalansuotas rezultatas, jo veiksmų planu siekiant užtikrinti, kad visuotinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei nustatyta 2°C riba, dedant pastangas, kad jis neviršytų 1,5°C.

Paryžiaus susitarimas bus pateiktas pasirašyti Niujorke 2016 m. balandžio 22 d., pasirašymui nustatant vienų metų laikotarpį.

Jis taikomas laikotarpiui po 2020 m. ir įsigalios, kai jį bus ratifikavusios 55 šalys, kurių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro bent 55 % pasaulio mastu.

Lapkričio 30 d.–gruodžio 11 d.

21-oji Klimato kaitos konferencija Paryžiuje

Paryžiaus klimato kaitos konferencija įvyko 2015 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 12 d. Tai 21-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencija (COP 21) ir 11-asis Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 11). Maždaug 150 šalių delegacijos dalyvavo derybose dėl naujo visuotinio ir teisiškai privalomo susitarimo dėl klimato kaitos.

Lapkričio 10 d.

2015 m. lapkričio 10 d. posėdyje Ekonomikos ir finansų reikalų taryba priėmė išvadas dėl kovos su klimato kaita finansavimo. Išvadose pripažįstamas kovos su klimato kaita finansavimo vaidmuo – tai viena iš priemonių siekiant sutarto tikslo užtikrinti, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2°C ir pasiekti transformacinį perėjimą prie klimato kaitos poveikiui atsparios mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tvarios ekonomikos. Jose taip pat pabrėžiami ES įsipareigojimai savo įnašais prisidėti prie kovos su klimato kaita finansavimo, kad būtų pasiektas išsivysčiusių šalių tikslas iki 2020 m. iš įvairiausių šaltinių kasmet sutelkti po 100 mlrd. $. Ministrai sutarė, kad reikės didelių išteklių siekiant padėti besivystančioms šalims tinkamai kovoti su klimato kaita.

Rugsėjo 18 d.

ES pozicija rengiantis JT klimato kaitos konferencijai Paryžiuje

Aplinkos taryba priėmė išvadas, kuriomis nustatoma ES pozicija, kurios turės būti laikomasi Paryžiuje įvyksiančioje JT klimato kaitos konferencijoje. Ministrai susitarė, kad ES sieks plataus užmojo teisiškai privalomo ir dinamiško susitarimo, kurio tikslas – užtikrinti, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 2°C.

Taryba pabrėžė, kad norint pasiekti šį tikslą, pasaulio mastu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršutinę ribą turi pasiekti ne vėliau kaip 2020 m., o ne vėliau kaip 2050 m. turi būti sumažintas bent 50 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir ne vėliau kaip 2100 m. turi būti beveik lygus nuliui arba mažesnis.

Kovo 6 d.

ES numatomi nacionaliniu lygmeniu nustatyti veiksmai

Rengiantis Paryžiaus klimato kaitos konferencijai, ES pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKK) sekretoriatui savo numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus. ES numatomi nacionaliniu lygmeniu nustatyti veiksmai yra ES įsipareigojimas derybų procese siekti naujo teisiškai privalomo susitarimo dėl klimato kaitos, kurio tikslas – užtikrinti, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 2°C. Jais taip pat patvirtintas 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatytas privalomas tikslas ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m.

2014

Spalio 23 d.

2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija

ES vadovai susitarė dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos. Europos Vadovų Taryba patvirtino 4 tikslus:

  • privalomą ES tikslą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m.
  • tikslą užtikrinti, kad suvartojamos atsinaujinančiosios energijos dalis 2030 m. sudarytų ne mažiau kaip 27 %
  • energijos vartojimo efektyvumą, palyginti su prognozėmis, pagerinti 27 %
  • užbaigti kurti energijos vidaus rinką, ne vėliau kaip 2020 m. pasiekiant esamų elektros energijos tarpusavio jungčių mažiausiai 10 % tikslą bent energetinių salų – visų pirma Baltijos valstybių ir Iberijos pusiasalio – atveju.