ES bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje

ES Taryba

2016 m. rugsėjo mėn. įvykusiame Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikime 27 ES vadovai nusprendė suteikti naują postūmį Europos išorės saugumui ir gynybai: susidarius sudėtingoms geopolitinėms aplinkybėms bus stiprinamas ES bendradarbiavimas išorės saugumo ir gynybos srityje.

Vadovai iškėlė tikslą gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimti sprendimą dėl konkretaus įgyvendinimo plano saugumo ir gynybos srityje, taip pat dėl to, kaip geriau pasinaudoti Sutartyse numatytomis galimybėmis, visų pirma pajėgumų srityje, ir nusprendė nedelsiant pradėti įgyvendinti bendrą pareiškimą su NATO.

Vykdydama šį įsipareigojimą, gruodžio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba aptarė saugumo ir gynybos dokumentų rinkinį; jį sudaro trys elementai:

  • Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje planas ir Tarybos išvados dėl Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje
  • pasiūlymai sustiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą, kuriais Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko, Europos Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo bendras pareiškimas įgyvendinamas 7 jame numatytose srityse
  • Europos Komisijos pasiūlytas Europos gynybos veiksmų planas, siekiant vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir sustiprinti pajėgumus, taip pat, užtikrinant geresnį vidaus rinkos veikimą, padidinti konkurencingumą.

2017

Birželio 19 d.

Taryba palankiai įvertino pažangą, padarytą ES ir NATO bendradarbiavimo srityje

Užsienio reikalų ministrai su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller aptarė ES ir NATO bendradarbiavimą. Diskusijoje buvo remiamasi bendra ES vyriausiosios įgaliotinės ir NATO generalinio sekretoriaus parengta pažangos ataskaita. Taryba priėmė išvadas dėl ataskaitos, kuriose palankiai įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant bendrą pasiūlymų rinkinį, ir paragino imtis tolesnių žingsnių ta pačia linkme.

Birželio 8 d.

Taryba įkūrė Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą

Taryba priėmė sprendimą, kuriuo ES kariniame štabe įkuriamas Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras (MPCC).

MPCC pagerins ES krizių valdymo struktūras. Ji perims vadovavimą ES nevykdomosioms karinėms misijoms (šiuo metu tai yra ES karinės mokymo misijos Somalyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje).

Tai sudarys sąlygas misijų personalui veiksmų vietoje sutelkti dėmesį į konkrečią jų misijų veiklą, gaunant didesnę paramą iš Briuselio.

Gegužės 18 d.

Visuotinė ES strategija. Tarybos išvados dėl saugumo ir gynybos

Taryba priėmė išvadas dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją. Išvadose atkreipiamas dėmesys į pažangą, padarytą stiprinant bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, ir pateikiamos tolesnio darbo gairės.

Išvadose aptariamos sritys apima:

  • BSGP krizių valdymo struktūrų tobulinimą, visų pirma karinių misijų planavimo ir vykdymo centro sukūrimą
  • bendradarbiavimo BSGP srityje su šalimis partnerėmis stiprinimą
  • pajėgumų stiprinimą saugumui ir vystymuisi remti
  • civilinių pajėgumų plėtojimą ir civilinio krizių valdymo reagavimo pajėgumų stiprinimą
  • karinio greitojo reagavimo stiprinimą
  • Europos bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimą.

Gegužės 18 d.

Taryba ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aptarė ES ir NATO bendradarbiavimą

Gynybos ministrai apžvelgė bendradarbiavimą, visų pirma bendrą 42 pasiūlymų 7 srityse, nustatytose Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Europos Komisijos pirmininko ir NATO generalinio sekretoriaus bendroje deklaracijoje, rinkinį.

Jie palankiai įvertino pažangą, padarytą įvairiose srityse, visų pirma kovos su hibridinėmis grėsmėmis, taip pat dalijimosi informacija, strateginio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo jūrinės veiklos srityje.

2016

Gruodžio 15 d.

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad reikia stiprinti Europos saugumą ir gynybą

Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą įgyvendinti 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją. Ji svarstė ES bendradarbiavimo išorės saugumo ir gynybos srityje stiprinimo klausimą ir daugiausia dėmesio skyrė trims prioritetams:

  • Visuotinei ES strategijai saugumo ir gynybos srityje
  • Europos gynybos veiksmų planui
  • bendro pasiūlymų rinkinio, kuriame numatyta tolesnė su 2016 m. liepos mėn. Varšuvoje pasirašytu bendru ES ir NATO pareiškimu susijusi veikla, įgyvendinimui.

Gruodžio 6 d.

Bendras pasiūlymų rinkinys, skirtas ES ir NATO bendram pareiškimui įgyvendinti

Taryba priėmė išvadas dėl ES ir NATO bendro pareiškimo įgyvendinimo, kuriomis ji patvirtino 40 pasiūlymų 7 srityse. Tą pačią dieną šiuos pasiūlymus patvirtino ir Šiaurės Atlanto Taryba.

Lapkričio 30 d.

Europos Komisijos pristatytas Europos gynybos veiksmų planas

Europos gynybos fondo sukūrimu ir kitais veiksmais siekiama padėti užtikrinti, kad valstybių narių lėšos bendrų gynybos pajėgumų srityje būtų panaudojamos veiksmingiau, padidinti Europos piliečių saugumą ir skatinti, kad pramoninė bazė būtų konkurencinga ir novatoriška.

Lapkričio 14 d.

Įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje

ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai aptarė įgyvendinimo planą saugumo ir gynybos srityje pagal Visuotinę ES strategiją. Jie nustatė veiksmų mastą ir tolesnius veiksmus ateityje plėtojant ES saugumo ir gynybos politiką.

Liepos 8 d.

Bendro ES ir NATO pareiškimo pasirašymas

Varšuvoje įvykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Europos Komisijos pirmininkas ir NATO generalinis sekretorius pasirašė bendrą pareiškimą dėl ES ir NATO bendradarbiavimo.

Šiuo pareiškimu siekiama toliau stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą susiduriant su precedento neturinčiais saugumo iššūkiais Rytuose ir Pietuose.

Birželio 28 d.

Visuotinės Europos Sąjungos strategijos pristatymas

Vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini pristatė Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją ES vadovams, susitikusiems Briuselyje ES aukščiausiojo lygio susitikime.

Parengti šią naują strategiją vyriausiąją įgaliotinę 2015 m. birželio mėn. įgaliojo Europos Vadovų Taryba. Strategijoje „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“ atspindėtos šio proceso metu pareikštos bendros nuomonės ir išdėstyta strateginė ES vaidmens pasaulyje vizija. Strategijoje akcentuojamas bendras pagrindas ir siūlomi tolesni veiksmai šiuo tiek Europai, tiek pasaulio mastu sudėtingu metu.

2013

Gruodžio 20 d.

Nustatyti prioritetiniai veiksmai gynybos srityje

Pirmą kartą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Vadovų Taryba aptarė gynybos klausimą ir nustatė prioritetinius veiksmus siekiant glaudesnio bendradarbiavimo:

  • bendros saugumo ir gynybos politikos veiksmingumo, matomumo ir poveikio didinimas
  • pajėgumų plėtojimo stiprinimas
  • Europos gynybos pramonės stiprinimas.

2009

Gruodžio 1 d.

Įsigaliojo Lisabonos sutartis. ESGP pakeista BSGP.

Įsigaliojo 2007 m. pasirašyta Lisabonos sutartis; pagal ją Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) pervadinta bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP). Sutartimi numatyta sukurti Europos išorės veiksmų tarnybą. Komisijos delegacijos ES nepriklausančiose šalyse tapo ES delegacijomis.

2004

Liepos 12 d.

Europos gynybos agentūros sukūrimas

Siekiant paremti valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos pastangas gerinti Europos gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir stiprinti ESGP, įsteigta Europos gynybos agentūra.

2003

Gruodžio 12–13 d.

Priimta Europos saugumo strategija

Briuselyje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priimta Europos saugumo strategija. Šiuo dokumentu siekiama sukurti saugią Europą geresniame pasaulyje, nustatyti grėsmes, su kuriomis susiduria ES, apibrėžti jos strateginius tikslus ir išdėstyti politines pasekmes Europai.

2002

Gruodžio 16 d.

„Berlin Plus“ susitarimų pasirašymas

Pasirašyti „Berlin Plus“ susitarimai, kuriais leidžiama naudotis NATO struktūromis, mechanizmais ir turtu ESGP misijoms vykdyti.

1999

Birželio 3–4 d.

Pradėta vykdyti Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP)

Kelne įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime 15 valstybių narių ES nusprendė sustiprinti bendrą užsienio ir saugumo politiką.

1991

Gruodžio 9–10 d.

Sukurtas pagrindas bendrai užsienio ir saugumo politikai

Mastrichte įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatyta bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir pradėta bendra gynybos politika, kaip Mastrichto sutarties antrasis ramstis, ir taip sukurtas pagrindas politinei sąjungai.

Tekstas pasirašytas 1992 m. vasario mėn. ir įsigaliojo 1993 m. lapkričio mėn.