Eiti į turinį
Prenumerata el. paštu

Rytų partnerystė

Apžvalga

Rytų partneryste siekiama stiprinti politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

ES santykiai su Gruzija

ES pripažįsta, kad Gruzijai Rytų partnerystėje tenka lyderės vaidmuo

ES santykiai su Baltarusija

ES atidžiai derinamais abipusiais veiksmais plečia svarbius santykius su Baltarusija

ES santykiai su Moldovos Respublika

2014 m. ES ir Moldovos santykiuose padaryta didelė pažanga, susijusi su vizų režimo liberalizavimu ir asociacijos susitarimu.

ES santykiai su Armėnija

ES ir Armėnija daro tvirtą pažangą plėsdamos bendradarbiavimą partnerystės pagrindu

ES santykiai su Azerbaidžanu

ES svarsto galimybę palaikyti glaudesnius santykius su Azerbaidžanu

ES santykiai su Ukraina

Ukraina padarė pažangą Europos integracijos procese, o ES suaktyvino paramos šaliai programą

Infografikas. Towards a stronger Eastern Partnership

Infographic - Towards a stronger Eastern Partnership žr. visą grafinę informaciją

Kas yra Rytų partnerystė?

Rytų partneryste siekiama stiprinti šešių Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių partnerių politinę asociaciją ir ekonominę integraciją; šios šalys:

  • Armėnija
  • Azerbaidžanas
  • Baltarusija
  • Gruzija
  • Moldovos Respublika
  • Ukraina.

Rusija ir Turkija į Rytų partnerystę nėra įtrauktos, nes abi šalys santykiuose su ES yra įgijusios kitokį statusą:

  • Turkija – narystės siekianti šalis
  • Rusija – strateginė partnerė.

Rytų partnerystė yra speciali Europos kaimynystės politikos (EKP) rytinė dimensija. Vykdydama EKP ES bendradarbiauja su pietinėmis ir rytinėmis kaimyninėmis šalimis, kad pasiektų kuo glaudesnę politinę asociaciją ir kuo didesnio laipsnio ekonominę integraciją.

Kodėl Rytų partnerystė?

Saugumas, stabilumas ir gerovė, demokratija ir teisinė valstybė Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze yra vienas iš ES prioritetų.

2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos parengti pasiūlymą dėl Rytų partnerystės siekiant remti regioninį bendradarbiavimą ir stiprinti ES santykius su jos rytinėmis kaimynėmis.

Atsižvelgiant į konfliktą Gruzijoje ir jo padarinius regiono stabilumui, 2008 m. rugsėjo 1 d. įvykusiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo paprašyta šį darbą paspartinti.

Tapo būtina nustatyti bendrą nuoseklią politikos programą, skirtą šalims, kurios tapo naujomis rytinėmis ES kaimynėmis.

Rytų partnerystė buvo įsteigta 2009 m. kaip bendra iniciatyva, kurioje dalyvauja:

  • ES
  • ES valstybės narės
  • šešios šalys partnerės Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina.

Diferenciacija ir įtraukumas

ES yra įsipareigojusi vykdyti stiprų, diferencijuotą ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą su visomis šešiomis Rytų partnerystės šalimis partnerėmis, nepriklausomai nuo to, kokie yra jų užmojai santykių su ES srityje.

Su sąlyga, kad vykdomos politinės ir ekonominės reformos, Rytų partnerystė suteikia galimybę:

  • užmegzti naujus sutartinius santykius
  • sudaryti išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus
  • siekti vizų režimo liberalizavimo ir dalyvauti daugiašalėje sistemoje, kurioje šie klausimai būtų aptariami.

Pagal Rytų partnerystę:

  • yra numatyta patikima daugiašalio bendradarbiavimo sistema
  • sudaromos palankesnės sąlygos stiprinti dvišalį bendradarbiavimą su ES.

Platesnės visuomenės dalyvavimas

Vykdant Rytų partnerystę atsižvelgiama ne tik į vyriausybes, bet taip pat į:

pilietinės visuomenės nuomonę
• vietos ir regionų valdžios institucijų perspektyvą
• verslininkų nuomonę
• parlamentines asamblėjas.

Daugiašalis bendradarbiavimas

Šalims partnerėms kyla daug bendrų iššūkių. Reaguojant į juos kartu skatinama bendradarbiauti ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

Daugiašalis bendradarbiavimas pagal Rytų partnerystę vykdomas įvairiais klausimais:

  • institucijų ir gero valdymo, įskaitant atsparumą išorės pokyčiams, stiprinimas
  • galimybių rinkoje plėtojimas pasitelkiant ekonominę integraciją ir prekybos susitarimus
  • energetinio saugumo užtikrinimas ir energetikos bei transporto tinklų jungčių gerinimas
  • judumo ir žmonių tarpusavio ryšių didinimas vedant derybas dėl vizų režimo liberalizavimo.

Dvišalis bendradarbiavimas

Asociacijos susitarimai (AS)

ES pateikė konkrečių idėjų kiekvienai rytinei šaliai partnerei naujos kartos asociacijos susitarimuose. Šie susitarimai pakeitė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, sudarytus su šalimis partnerėmis praėjusio amžiaus 10-to dešimtmečio pabaigoje.

ES derėjosi su Rytų partnerystės šalimis partnerėmis dėl asociacijos susitarimų, kuriuose numatyta:

  • sustiprinta politinė asociacija
  • intensyvesnis politinis dialogas
  • glaudesnis bendradarbiavimas teisingumo ir saugumo klausimais.

Jie sudaro reformų planą, pagal kurį šalys partnerės labiau priartės prie ES, suderindamos savo teisės aktus ir standartus su ES teisės aktais ir standartais. Tai padės apčiuopiamai pagerinti žmonių gyvenimą.

Laisvosios prekybos susitarimai

Pagal asociacijos susitarimus ES užbaigė derybas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) su Gruzija, Moldova ir Ukraina siekiant:

  • pagerinti galimybes įsigyti prekių ir naudotis paslaugomis
  • sumažinti tarifus, kvotas ir kliūtis prekybai
  • užtikrinti stabilią teisinę aplinką
  • suderinti praktiką ir normas.

Dabartinė padėtis

  • Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina: 2014 m. sudaryti asociacijos susitarimai / išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai su šiomis šalimis partnerėmis jau laikinai taikomi ir jais šių šalių partnerių ir ES santykiai pasiekė naują lygį
  • Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija: ES taikys labiau diferencijuotą ir individualų požiūrį į santykius su šiomis šalimis.

Infografikas. Vizų režimo supaprastinimas ir liberalizavimas

Vizų režimo supaprastinimas ir liberalizavimas žr. visą grafinę informaciją

Dialogas vizų klausimais

Rytų partnerystės šalys partnerės buvo vienos pirmųjų, pasinaudojusių partnerystėmis judumo srityje, kurios padeda jų piliečiams saugiai keliauti po Europą.

Vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimais skatinamas rytinių šalių partnerių piliečių judumas supaprastinus vizų režimą ir nustatomos neteisėtų migrantų grąžinimo valdymo pagal readmisijos susitarimus taisyklės.

Vesdama dialogus dėl vizų režimo liberalizavimo ES palaipsniui imasi priemonių, kad tam tikrų Rytų partnerystės šalių partnerių piliečiams ilgainiui būtų suteikta galimybė keliauti be vizų.

Taryboje

Atsakingi organai

Rytų Europos ir Vidurinės Azijos darbo grupė nagrinėja visus ES santykių ir bendradarbiavimo su šiomis šalimis aspektus:

  • Rytų Europa: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Moldova, Gruzija, Rusija ir Ukraina
  • Vidurinė Azija: Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas.

Be to, Prekybos politikos komitetas pataria ir padeda Komisijai vesti derybas ir sudaryti prekybos susitarimus su Rytų partnerystės šalimis partnerėmis.

Derybos dėl tarptautinių susitarimų su rytinėmis šalimis partnerėmis

Taryba dalyvauja visuose derybų dėl tarptautinių susitarimų su šešiomis Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalimis partnerėmis ir jų priėmimo etapuose:

  • suteikdama įgaliojimus vesti derybas
  • pasirašydama susitarimą ES vardu
  • priimdama galutinį sprendimą, kuriuo susitarimas įgyvendinamas ES teisėje.

Išsamiau

Valstybės narės atstovai turi suteikti įgaliojimus derėtis dėl šių specialų susitarimų, apimančių pasidalijamosios kompetencijos sritis.

Užbaigus derybas Taryba sprendžia, ar pasirašyti ir sudaryti susitarimą, remdamasi Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu.

Taryba taip pat priima galutinį sprendimą sudaryti susitarimą po to, kai Parlamentas suteikia savo pritarimą (šis pritarimas reikalingas srityse, kuriose taikoma bendro sprendimo procedūra) ir tą susitarimą ratifikuoja visos ES valstybės narės.

Be to, Taryba gali priimti sprendimą sustabdyti tarptautinio susitarimo taikymą arba susitarimą nutraukti. Ji priima sprendimą remdamasi Komisijos ar vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu.

Parama Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimui

Rytų partnerystė padeda užtikrinti stipresnius ryšių kanalus organizuojant aukščiausiojo lygio susitikimus valstybių ar vyriausybių vadovų lygmeniu.

Aukščiausiojo lygio susitikimai organizuojami kas dvejus metus ir juose pateikiamos politinės gairės dėl tolesnio Rytų partnerystės plėtojimo.

Šiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, paprastai kartu su Europos Komisijos pirmininku, atstovauja ES išorės lygmeniu.

Vykdant Rytų partnerystę taip pat organizuojami metiniai ES ir Rytų partnerių šalių užsienio reikalų ministrų susitikimai. Šie susitikimai organizuojami kartu su Bendrųjų reikalų arba Užsienio reikalų tarybos posėdžiais.

Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimai

2017 m. lapkričio 24 d. – Briuselis (Belgija)

2015 m. gegužės 20–21 d. – Ryga (Latvija)

2013 m. lapkričio 28–29 d. – Vilnius (Lietuva)

2011 m. rugsėjo 29–30 d. – Varšuva (Lenkija)

2009 m. gegužės 7 d. – Praha (Čekija)