Politiniai svarstymai apie Europos Sąjungos ateitį

Europos Vadovų Taryba

2017 m. kovo 25 d. Romos sutarčių 60-ies metų sukakties proga ES valstybių ar vyriausybių vadovai susitiko Romoje, Italijoje. Tai buvo galimybė apsvarstyti Europos Sąjungos padėtį ir apžvelgti integracijos proceso ateitį.

Iškilmių pabaigoje priimta Romos deklaracija vadovai nustatė bendrą ateities viziją. Jie pažadėjo savo darbu siekti, kad būtų užtikrinta:

  • saugi ir apsaugota Europa: kurioje visi piliečiai gali laisvai judėti, kurioje išorės sienos yra apsaugotos ir vykdoma veiksminga migracijos politika
  • klestinti ir tvari Europa: kuri skatina ilgalaikį ir tvarų augimą, kurioje veikia bendroji rinka
  • socialinė Europa: kuri kovoja su nedarbu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir skurdu
  • stipresnė Europa pasaulio mastu: kuri plėtoja esamas partnerystes, kuria naujas ir yra įsipareigojusi stiprinti savo bendrą saugumą ir gynybą

Romos deklaracija užbaigtas politinių svarstymų procesas, kuris buvo pradėtas 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje, paaiškėjus 2016 m. birželio mėn. JK referendumo rezultatams.

2017

Kovo 25 d.

Romos sutarčių 60-ies metų sukaktis

2017 m. kovo 25 d. Romos sutarčių 60-ies metų sukakties proga ES valstybių ar vyriausybių vadovai susitiko Romoje, Italijoje. Tai buvo galimybė pasvarstyti apie Europos Sąjungos padėtį ir apžvelgti integracijos proceso ateitį.

Baigiantis šventiniams renginiams vadovai priėmė ir pasirašė Romos deklaraciją, kurioje išdėstyta bendra ateinančių metų vizija. „Susivienijome siekdami gerovės. Europa yra mūsų bendra ateitis“, – pareiškė jie deklaracijoje.

Vadovai pareiškė, kad žinodami, kas kelia susirūpinimą ES piliečiams, jie įsipareigoja vadovautis Romos darbotvarke, ir pažadėjo savo darbu siekti, kad būtų užtikrinta:

  • saugi ir apsaugota Europa
  • klestinti ir tvari Europa
  • socialinė Europa
  • stipresnė Europa pasaulio mastu.

Kovo 10 d.

Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas

Kovo 10 d., penktadienį, 27 vadovai neformaliai susitiko pasirengti Romos sutarčių 60-ųjų metinių paminėjimui ir aptarė pagrindinius Romos deklaracijos elementus.

Debatuose daugiausia dėmesio skirta ES ateičiai, be kita ko, kelių greičių Europos idėjai.

„Kai kas tikisi sisteminių pokyčių, kurie susilpnintų ES vidaus ryšius ir sustiprintų valstybių vaidmenį bendrijos atžvilgiu. Kiti – visiškai priešingai – tikisi, kad atsiras naujų stipresnių integracijos aspektų“, – apibendrindamas diskusijas teigė Pirmininkas D. Tuskas.

Jis pabrėžė, kad, atsižvelgdamas į 27 valstybių bendrijos interesus artėjant deryboms dėl „Brexit“ ir į ilgalaikius strateginius ES interesus, jis visus ragins siekti išlaikyti 27 valstybių politinę vienybę.

„Aptariant įvairius galimus Europos kelius, mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti 27 valstybių tarpusavio pasitikėjimo ir vienybės stiprinimas. Po šiandien vykusių debatų galiu viešai pasakyti, kad visi 27 vadovai pritaria šiam tikslui“, – pasakė jis.

Kovo 1 d.

Baltoji knyga dėl Europos ateities

Šį dokumentą Europos Komisija paskelbė rengiantis paminėti Romos sutarčių 60 metų sukaktį. Jame išdėstyti penki scenarijai, kiekvieno iš jų atveju pateikiant galimos Sąjungos padėties vaizdą iki 2025 m., priklausomai nuo sprendimų, kuriuos Europa priims.

Scenarijuose apžvelgiama, kaip Europa keisis ateinantį dešimtmetį: nuo naujų technologijų poveikio visuomenei ir darbo vietoms iki abejonių dėl globalizacijos, saugumo problemų ir stiprėjančio populizmo.

Vasario 3 d.

Neformalus ES valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas Maltoje

Neformaliame aukščiausiojo lygio susitikime, kurį surengė Maltos Ministras Pirmininkas Josephas Muscatas ir kuriam pirmininkavo Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, 27 vadovai rengėsi būsimam Romos sutarčių pasirašymo 60-ies metų sukakties paminėjimui 2017 m. kovo 25 d.

Diskusijose buvo remiamasi politiniais svarstymais dėl 27 valstybių narių ES ateities, pradėtais iš karto po 2016 m. birželio 23 d. JK įvykusio balsavimo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos ir pratęstais 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje.

Sausio 31 d.

Laiškas dėl Europos ateities

„Stiprybė – vienybėje“, – pasakė D. Tuskas prieš Maltos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Savo laiške 27 valstybių ar vyriausybių vadovams Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nurodė tris pagrindines grėsmes, dėl kurių kyla pavojus ES stabilumui. Tai:

  • nauja geopolitinė padėtis: vis tvirtesnes pozicijas užimanti Kinija, agresyvi Rusijos politika Ukrainos ir jos kaimynių atžvilgiu, karai, teroras ir anarchija Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur pagrindinis vaidmuo tenka radikaliajam islamui, ir nerimą keliantys naujosios Amerikos administracijos pareiškimai – dėl viso to beveik neįmanoma numatyti mūsų ateities
  • vidaus padėtis: nacionalistinių, vis labiau ksenofobinių nuotaikų pakilimas pačioje ES
  • proeuropietiškų pažiūrų elito nusiteikimas: sumažėjęs tikėjimas politine integracija, nusilenkimas populistiniams pareiškimams ir abejojimas pagrindinėmis liberalios demokratijos vertybėmis.

Savo laiške Pirmininkas Donaldas Tuskas paragino valdovus išlaikyti vienybę.

„Būtina labai aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos suskaidymas nenuves į mitinio ir absoliutaus jos valstybių narių suvereniteto atkūrimą, o reikš jų realią ir faktinę priklausomybę nuo didžiųjų supervalstybių: Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Kinijos. Tik kartu galime būti visiškai nepriklausomi“, – sakė D. Tuskas.

2016

Gruodžio 13 d.

Taryba susitarė dėl derybinės pozicijos dėl prekybos apsaugos priemonių

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) susitarė dėl Tarybos derybinės pozicijos dėl pasiūlymo modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones.

Siūlomu reglamentu iš dalies keičiami šiuo metu galiojantys antidempingo ir antisubsidijų reglamentai siekiant geriau reaguoti į nesąžiningos prekybos praktiką. To tikslas – apsaugoti ES gamintojus nuo žalos dėl nesąžiningos konkurencijos, užtikrinant laisvą ir sąžiningą prekybą.

Gruodžio 7 d.

Susitarimas dėl sistemingų patikrinimų prie išorės sienų

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) patvirtino kompromisinį tekstą dėl Šengeno sienų kodekso dalinio pakeitimo siekiant sugriežtinti patikrinimus pagal atitinkamas duomenų bazes prie išorės sienų (dėl teksto susitarta su Europos Parlamentu).

Gruodžio 7 d.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra suformavo greitojo reagavimo rezervą

Greitojo reagavimo rezervą sudaro 1 500 pareigūnų. Juos skirti įsipareigojo ES valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys. Susidarius krizinei padėčiai, jie bus nedelsiant perduoti FRONTEX, kuri gali juos dislokuoti per penkias darbo dienas.

Gruodžio 6 d.

Taryba susitarė pratęsti Europos strateginių investicijų fondo veiklą

Taryba susitarė dėl savo pozicijos dėl pasiūlymo pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) – ES pavyzdinės iniciatyvos pagal jos Investicijų planą Europai – veiklos laikotarpį.

Pagal sutartą kompromisą numatyta tiek pratęsti ESIF veiklos laikotarpį, tiek padidinti fondo finansinį pajėgumą iki 2020 m. sutelkiant bent pusę trilijono eurų investicijų. Taip pat numatyti tam tikri veiklos patobulinimai siekiant atsižvelgti į per pirmuosius įgyvendinimo metus įgytą patirtį.

Gruodžio 6 d.

Bendras pasiūlymų rinkinys, skirtas ES ir NATO bendram pareiškimui įgyvendinti

Taryba priėmė išvadas dėl ES ir NATO bendro pareiškimo įgyvendinimo, kuriomis ji patvirtino 40 pasiūlymų 7 srityse. Tą pačią dieną šiuos pasiūlymus patvirtino ir Šiaurės Atlanto Taryba.

Lapkričio 14 d.

Įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje

ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai aptarė įgyvendinimo planą saugumo ir gynybos srityje pagal Visuotinę ES strategiją. Jie nustatė veiksmų mastą ir tolesnius veiksmus ateityje plėtojant ES saugumo ir gynybos politiką.

Spalio 30 d.

IEPS pasirašymas

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ir Kanados Ministras Pirmininkas Justinas Trudeau susitiko 16-ajame ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje. Jie pasirašė ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) bei strateginės partnerystės susitarimą ir paskelbė bendrą pareiškimą dėl ES ir Kanados partnerystės.

Spalio 20-21 d.

Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2016 m. spalio 20–21 d.

Vadovai įvertino dabartinę padėtį, susijusią su Bratislavos veiksmų gairėmis. Ministras Pirmininkas R. Fico trumpai supažindino juos su iki šiol pasiektais rezultatais, be kita ko, susijusiais su Paryžiaus susitarimo ratifikavimu bei Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų veiklos pradžia.

Spalio 6 d.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklos pradžia

2016 m. spalio 6 d. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra oficialiai pradėjo savo veiklą. Veiklos pradžios renginys įvyko Kapitan Andrejevo pasienio kontrolės punkte prie Bulgarijos išorės sienos su Turkija.

„Kuriame naują realybę prie mūsų išorės sienų. Tai yra konkretus bendro įsipareigojimo, dėl kurio susitarta Bratislavos veiksmų gairėse, rezultatas, taip pat valstybių narių vienybės įrodymas praktikoje“, – pasakė Slovakijos Ministras Pirmininkas Robertas Fico, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujantis Tarybai. „Tai padės mums vėl užtikrinti Šengeno susitarimo laikymąsi“, – pridūrė jis.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra atidžiai stebės ES išorės sienas ir bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad galėtų greitai nustatyti ir šalinti visas galimas grėsmes ES išorės sienų saugumui.

Spalio 5 d.

ES ratifikuoja Paryžiaus susitarimą

ES oficialiai ratifikavo Paryžiaus susitarimą – tuo pačiu buvo įvykdytos jo įsigaliojimui nustatytos sąlygos. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Komisijos atstovai deponavo oficialius ratifikavimo dokumentus JT generaliniam sekretoriui.

Susitarimas įsigalios praėjus 30 dienų po to, kai jį bus ratifikavusios bent 55 šalys, kurių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro bent 55 % pasaulio mastu išmetamo kiekio. Europos Sąjungai ir septynioms jos valstybėms narėms ratifikavus susitarimą, ši riba buvo pasiekta.

Susitarimas įsigalios prieš prasidedant Marakešo klimato kaitos konferencijai, kuri vyks 2016 m. lapkričio 7–18 d.

Rugsėjo 16 d.

Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikimas, 2016 m. rugsėjo 16 d.

27 valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai susitiko Bratislavoje, kad pradėtų politinius svarstymus apie tolesnį 27 valstybių narių ES vystymąsi.

Vadovai susitarė dėl Bratislavos deklaracijos ir veiksmų gairių – jose nustatomi ateinančių mėnesių tikslai:

  • atkurti visišką išorės sienų kontrolę
  • užtikrinti vidaus saugumą ir kovoti su terorizmu
  • stiprinti ES bendradarbiavimą išorės saugumo ir gynybos srityje
  • stiprinti bendrąją rinką ir pasiūlyti geresnių galimybių jauniems europiečiams.

Rugpjūčio 18 d.–rugsėjo 15 d.

Konsultacijos prieš Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikimą

2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Pirmininkas D. Tuskas konsultavosi su visais ES vadovais prieš susitikimą Bratislavoje.

„Neabejoju, kad trys pagrindiniai iššūkiai yra nekontroliuojama neteisėta migracija, terorizmas ir globalizacijos baimės“, – pasakė Pirmininkas D. Tuskas prieš susitikimą su Švedijos Ministru Pirmininku Stefanu Löfvenu Stokholme. „Mano siekis – mums Bratislavoje susitarti dėl pagrindinių prioritetų ir to, ką turime padaryti tose srityse per ateinančius kelis mėnesius.“

Be to, rugsėjo 8 d. Pirmininkas D. Tuskas vyko į Londoną pasikeisti nuomonėmis su Didžiosios Britanijos Ministre Pirmininke Theresa May.

Birželio 29 d.

27 vadovai neformaliai susitiko aptarti tolesnių veiksmų po 2016 m. birželio 23 d. JK referendumo.

„Esame pasiryžę likti vieningi ir dirbti ES sistemoje, kad būtų sprendžiamos XXI a. problemos ir rasti sprendimai mūsų tautų ir žmonių labui“, – pareiškė jie bendrame pareiškime.

Vadovai susitarė dėl šių principų:

  • negali būti jokių derybų su JK, kol nebus pateiktas pranešimas dėl 50 straipsnio
  • ateityje JK turėtų būti artima ES partnerė
  • susitarimai turės būti pagrįsti teisių ir pareigų pusiausvyra
  • norint patekti į bendrąją rinką, reikia pripažinti visas keturias laisves.

27 vadovai susitarė vėl susitikti 2016 m. rugsėjo mėn. pratęsti diskusiją apie ES ateitį.