Kaip veikia Europos semestras?

Semestras turi aiškų tvarkaraštį, pagal kurį valstybėms narėms ES lygiu teikiamos konsultacijos (gairės), po to jos pateikia savo politikos planus (nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas), kurie vertinami ES lygmeniu.

Įvertinus šiuos planus, valstybėms narėms teikiamos atskiros rekomendacijos (konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos) dėl jų nacionalinės biudžeto ir reformų politikos. Tikimasi, kad valstybės narės atsižvelgs į šias rekomendacijas rengdamos kitų metų biudžetą ir priimdamos sprendimus, susijusius su jų ekonomine, užimtumo, švietimo ir kitų sričių politika.

Prireikus joms taip pat teikiamos rekomendacijos, kaip koreguoti makroekonominį disbalansą.

Parengiamasis etapas: padėties analizė ir tolesnė su ankstesniais metais susijusi veikla

Lapkričio ir gruodžio mėn.

Komisija paskelbia ateinančių metų metinę augimo apžvalgą ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą. Ji taip pat pasiūlo Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos projektą

Metinėje augimo apžvalgojeKomisija išdėsto savo požiūrį į kitų metų ES politikos prioritetus. Valstybių narių prašoma į juos atsižvelgti nustatant savo ateinančių metų ekonominę politiką.

Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje apžvelgiami makroekonominiai pokyčiai atskirose ES valstybėse narėse.

Remdamasi įspėjimo mechanizmo ataskaita Komisija gali nuspręsti atlikti nuodugnią padėties apžvalgą šalyse, kai laikoma, kad jose esama didelės galimo makroekonominio disbalanso rizikos.

Tokios apžvalgos padeda nustatyti galimą makroekonominį disbalansą ir, jei jis yra, koks jo konkretus pobūdis ir mastas. Be to, remdamasi jomis Komisija gali pateikti valstybėms narėms politikos rekomendacijų.

Rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos projektu euro zonos valstybės narės raginamos įgyvendinti konkrečiai joms, kaip euro zonos narėms, būdingą politiką. Tuo siekiama didesnės euro zonos ir ES ekonomikos valdymo nacionalinių aspektų integracijos.

1-as etapas: ES lygmens politikos gairės

Sausio ir vasario mėn.

ES Taryba apsvarsto metinę augimo apžvalgą, nustato bendras politikos gaires ir priima išvadas.

Ji taip pat aptaria ir tvirtina Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos projektą, o prireikus siūlo jos pakeitimus.

Semestras turi įtakos įvairioms politikos sritims. ES Taryba jį aptaria įvairios sudėties posėdžiuose.

Europos Parlamentas taip pat apsvarsto metinę augimo apžvalgą ir gali paskelbti pranešimą savo iniciatyva. Jis paskelbia nuomonę dėl užimtumo politikos gairių.

Parlamentas dalyvauja ir semestro procese – vedamas dialogas ekonomikos klausimais. Europos Parlamentas gali prašyti Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko ir tam tikrais atvejais Europos Vadovų Tarybos pirmininko arba Euro grupės pirmininko aptarti su Europos semestru susijusius klausimus. Atskiroms valstybėms narėms taip pat gali būti pasiūlyta galimybė dalyvauti keičiantis nuomonėmis.

Kovo mėn.

Komisija paskelbia šalių ataskaitas dėl visų Europos semestre dalyvaujančių valstybių narių. Šalių ataskaitose, be kita ko, pateikiamos tų valstybių narių, kuriose, kaip manoma, disbalanso rizika yra didelė, nuodugnios makroekonominio disbalanso apžvalgos.

Remdamasi šiomis apžvalgomis Komisija gali parengti valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, kaip pakoreguoti nustatytą disbalansą. Šios rekomendacijos gali būti paskelbtos tuo pačiu metu, kaip ir nuodugni apžvalga, arba vėliau, kartu su kitomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis.

Remdamasi metine augimo apžvalga ir ES Tarybos analize bei išvadomis, Europos Vadovų Taryba pateikia politikos gaires.

Valstybių narių prašoma atsižvelgti į tas gaires ir šalių ataskaitų išvadas rengiant savo nacionalines stabilumo ar konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas. Programose išdėstoma valstybių narių biudžeto politika ir ekonomikos augimo bei konkurencingumo skatinimo politika.

2-as etapas: konkrečioms šalims skirti tikslai, politika ir planai

Balandžio mėn.

Valstybės narės pateikia savo politikos planus:

  • stabilumo ir konvergencijos programas, kuriose nustatoma valstybių narių vidutinės trukmės biudžeto strategija, ir
  • nacionalines reformų programas, kuriose nustatomi valstybių narių struktūrinių reformų planai, daugiausia dėmesio skiriant ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimui.

Valstybės narės šias programas turi pateikti iki balandžio 15 d., vėliausiai – iki balandžio mėn. pabaigos.

Gegužės mėn.

Europos Komisija įvertina nacionalinius politikos planus ir pateikia konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų projektus.

Birželio mėn.

ES Taryba aptaria siūlomas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir susitaria dėl galutinės jų redakcijos.

Tada Europos Vadovų Taryba patvirtina galutines rekomendacijas.

Liepos mėn.

ES Taryba priima konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, o valstybių narių prašoma jas įgyvendinti.

3-as etapas: įgyvendinimas

Liepos mėn. – metų pabaiga

Per likusius 6 mėnesius, kartais vadinamus nacionaliniu semestru, valstybės narės atsižvelgia į rekomendacijas rengdamos kitų metų nacionalinius biudžetus.

Euro zonos valstybės narės savo biudžeto planų projektus Komisijai ir Euro grupei privalo pateikti iki spalio mėn. vidurio.

Metų pabaigoje valstybės narės priima savo nacionalinius biudžetus.

Kito ciklo pradžia

Ciklas iš naujo prasideda metų pabaigoje, kai Komisija savo ateinančių metų metinėje augimo apžvalgoje pateikia ekonominės padėties analizę.

Komisija pradeda vertinti atskirų šalių padarytą pažangą įgyvendinant rekomendacijas.