Terorizmas nėra naujas reiškinys Europoje. Jis kelia grėsmę mūsų saugumui, mūsų demokratinių visuomenių vertybėms ir Europos piliečių teisėms ir laisvėms. 2009–2013 m. ES valstybės narės patyrė 1010 išpuolių – nepasisekusių, sužlugdytų ar įvykdytų – kurių metu žuvo 38 asmenys. Be to, teroristų grupuotės visame pasaulyje yra pagrobusios arba nužudžiusios keletą Europos piliečių. Kovotojai iš Europos keliauja į įvairias vietas kovoti džihado kare, o grįžę gali kelti grėsmę saugumui ES; tikėtina, kad ši grėsmė išliks ir ateinančiais metais.

Šios grėsmės peržengia valstybių sienas, todėl joms būtina priešintis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

ES strategija

ES kovos su terorizmu strategija siekiama kovoti su terorizmu pasaulio mastu, kartu gerbiant žmogaus teises, ir daryti Europą saugesnę, kad jos piliečiai galėtų gyventi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

Europos Sąjungos valstybės narės yra įsipareigojusios kartu kovoti su terorizmu ir užtikrinti kuo geresnę apsaugą savo piliečiams. Šiuo tikslu 2005 m. Taryba priėmė ES kovos su terorizmu strategiją. 

Strategijoje daugiausia akcentuojamos keturios pagrindinės kryptys: užkirsti kelią, apsaugoti, persekioti ir reaguoti. Strategijoje pripažįstama, kad laikantis šių krypčių svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis institucijomis.

Užkirsti kelią

Vienas iš ES kovos su terorizmu prioritetų yra nustatyti ir šalinti veiksnius, skatinančius radikalizaciją ir procesus, per kuriuos asmenys užverbuojami vykdyti teroro aktus. Šiuo tikslu Taryba priėmė ES strategiją dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai. Atsižvelgdama į ryškėjančias tendencijas, pavyzdžiui, į tai, kad atsiranda pavienių veikėjų ir užsienio kovotojų, taip pat į socialinės žiniasklaidos teikiamas vis didesnes mobilizavimo ir ryšių palaikymo galimybes, 2014 m. birželio mėn. Taryba priėmė patikslintą strategiją.

2014 m. gruodžio mėn. teisingumo ir vidaus reikalų ministrai priėmė keletą patikslintos ES strategijos dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu gairių. Šiose gairėse išdėstytos priemonės, kurias turi įgyvendinti ES bei valstybės narės.

Apsaugoti

Antras ES kovos su terorizmu strategijos prioritetas yra piliečių bei infrastruktūros apsauga ir pažeidžiamumo nuo išpuolių sumažinimas. Tai apima išorės sienų apsaugą, transporto apsaugos didinimą, strateginių taikinių apsaugą ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumo nuo išpuolių mažinimą. Šioje srityje ES šiuo metu rengia teisės aktus, kuriais reglamentuojamas keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimas teisėsaugos tikslais.

Persekioti

ES siekia pakirsti teroristų planavimo ir organizacinius gebėjimus ir patraukti tuos teroristus atsakomybėn. Kad pasiektų šiuos tikslus, ES daugiausia stiprina nacionalinius pajėgumus, gerina praktinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp policijos ir teisminių institucijų (visų pirma per Europolą ir Eurojustą) ir siekia, kad teroristai nebūtų finansuojami ir netektų išpuoliams vykdyti ir ryšiams palaikyti naudojamų priemonių.

2015 m. gegužės mėn. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė naujas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisykles.

Reaguoti

Ketvirtas ES kovos su terorizmu strategijos tikslas yra solidariai pasirengti valdyti ir kuo labiau sušvelninti teroro aktų padarinius. Tai daroma stiprinant gebėjimus susidoroti su pasekmėmis, geriau koordinuojant atsaką ir patenkinant nukentėjusiųjų poreikius. Šios srities prioritetai: ES krizių koordinavimo susitarimų plėtojimas, civilinės saugos mechanizmo peržiūra, rizikos vertinimo plėtojimas arba keitimasis pagalbos teikimo terorizmo aukoms geriausios praktikos pavyzdžiais.

Pastarųjų metų prioritetai buvo šie:

  • ES solidarumo sąlygos įgyvendinimo tvarkos nustatymas pasitelkiant 2014 m. birželio mėn. priimtą Tarybos sprendimą
  • ES ekstremaliųjų situacijų ir krizių koordinavimo mechanizmo, kurį 2013 m. birželio mėn. pakeitė ES integruotas politinio atsako į krizes mechanizmas, peržiūra
  • ES civilinės saugos srities teisės aktų peržiūra 2013 m. pabaigoje.

Santykiai su tarptautiniais partneriais

Europos Sąjungos saugumas yra glaudžiai susijęs su įvykiais kitose šalyse, visų pirma kaimyninėse valstybėse, todėl ES kovos su terorizmu strategija turi būti pasaulinio masto strategija.

 2014 m. birželio mėn. priimtose strateginėse gairėse teisingumo ir vidaus reikalų srityje Europos Vadovų Taryba paragino nustatyti veiksmingą kovos su terorizmu politiką, apimančią vidaus ir išorės aspektus. 2015 m. vasario 12 d. ES valstybių ir vyriausybių vadovai pabrėžė, kaip svarbu ES aktyviau megzti ryšius su trečiosiomis šalimis saugumo ir kovos su terorizmu srityje.

ES ir trečiųjų šalių santykiuose kovos su terorizmu darbotvarkė vykdoma įvairiai – palaikant aukšto lygio politinį dialogą, priimant bendradarbiavimo nuostatas ir susitarimus arba vykdant konkrečius pagalbos ir gebėjimų stiprinimo strateginėms šalims projektus. ES bendradarbiauja kovos su terorizmu srityje su Vakarų Balkanų, Sahelio, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Amerikos, taip pat Azijos regionų šalimis.

Bendradarbiavimas su JAV yra vienas iš pagrindinių ES strategijos aspektų. Pastaraisiais metais susitarta dėl bendradarbiavimo tokiose srityse kaip teroristų finansavimas, transportas ir sienos, savitarpio teisinė pagalba ar ekstradicija. JAV institucijos daugiau ir glaudžiau bendradarbiauja su Europolu ir Eurojustu.

Kita svarbi kovos su terorizmu išorės aspekto dalis – glaudus bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, siekiant tarptautinio konsensuso ir propaguojant tarptautinius standartus kovos su terorizmu srityje. Europos Sąjunga bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant JT ir Pasaulinį kovos su terorizmu forumą, ir regioninėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba, ESBO, Arabų Valstybių Lyga arba Islamo bendradarbiavimo organizacija.

Bendradarbiaudama su JT ir vadovaudamasi daugeliu JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ES priėmė tam tikras ribojamąsias priemones, taikomas asmenims ar subjektams, siejamiems su „Al-Qaeda“ tinklu.