Graikija. Trečioji ekonominio koregavimo programa

Tvarkaraštis

2017 09 15

Euro grupė informuota apie Graikijos ekonominio koregavimo programos įgyvendinimo padėtį

Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotosas ir institucijos (Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas, Europos stabilumo mechanizmas ir Tarptautinis valiutos fondas) trumpai informavo Euro grupę apie šiuo metu Graikijoje vykdomos ekonominio koregavimo programos įgyvendinimo padėtį.

2017 07 20

TVF iš esmės patvirtino 1,6 mlrd. € vertės Graikijai skirtą rezervinį susitarimą

2017 07 07

ESM direktorių valdyba patvirtino 8,5 mlrd. € dydžio paskolos dalį Graikijai

2017 06 15

Euro grupė baigė diskusijas dėl programos antrosios peržiūros

2017 05 22

Euro grupė palankiai įvertino pažangą ir pradėjo diskusijas dėl skolos tvarumo

2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo pradėta vykdyti trečioji Graikijos ekonominio koregavimo programa; planuojama, kad ji bus vykdoma iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Pagal šią programą iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) bus suteikta iki 86 mlrd. € finansinės pagalbos suma.

Pagal finansinės pagalbos gavimo sąlygas Graikija įsipareigojo įgyvendinti tam tikras priemones ir reformas, kad įveiktų dabartinius savo ekonominius iššūkius.

Bendras programos tikslas – užtikrinti grįžimą prie tvaraus ekonomikos augimo Graikijoje.

Apžvalga

2015 m. liepos 8 d. Graikija pateikė oficialų prašymą skirti paramą stabilumui valstybės paskolos iš ESM forma. Ji pateikė šį prašymą, kad įvykdytų savo skolinius įsipareigojimus ir užtikrintų finansų sistemos stabilumą.

2015 m. liepos 8 d. ESM valdytojų taryba pavedė Europos Komisijai įvertinti esamą riziką euro zonos finansiniam stabilumui, Graikijos skolos tvarumą ir jos galimus finansavimo poreikius. Šis vertinimas yra būtinas, kad būtų galima pradėti derybas dėl programos.

Po Europos Komisijos bendradarbiaujant su ECB atlikto įvertinimo, kuris buvo paskelbtas 2015 m. liepos 10 d., ESM valdytojų taryba susitarė, kad galima pradėti derybas dėl Graikijai skirtos naujos finansinės pagalbos programos.

Skolos tvarumas

Europos Komisijos bendradarbiaujant su ECB atliktoje Graikijos skolos tvarumo analizėje padaryta išvada, kad skolos tvarumą galima užtikrinti vykdant plataus užmojo patikimą reformų programą ir taikant papildomas su skola susijusias priemones be nominalaus skolos nurašymo.

Vadovaudamasi liepos 12 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimu, 2015 m. rugpjūčio 14 d. Euro grupė patvirtino, kad yra pasirengusi svarstyti galimas papildomas priemones siekiant užtikrinti, kad Graikijos bendrų finansavimo poreikių lygis išliktų tvarus. Šios priemonės galėtų apimti galimus ilgesnius lengvatinius bei grąžinimo laikotarpius ir priklausys nuo visiško priemonių, dėl kurių susitarta pagal programą, įgyvendinimo.

2016 m. gegužės 24 d. įvykusiame susitikime Euro grupė susitarė dėl tam tikrų priemonių, skirtų Graikijos valstybės skolos tvarumui užtikrinti. Šios priemonės skirstomos į trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones. Kai kurios turi būti įgyvendintos iki programos pabaigos, kitos – sėkmingai užbaigus programą. Pastarųjų priemonių taikymo sritis bus nustatyta remiantis atnaujinta skolos tvarumo analize.

2016 m. gruodžio 5 d. Euro grupė patvirtino išsamų Graikijai skirtų trumpalaikių skolos mažinimo priemonių dokumentų rinkinį. Šios priemonės turės didelį teigiamą poveikį Graikijos valstybės skolos tvarumui. Tas priemones sudaro:

  • sklandesnio Graikijos skolos grąžinimo modelio nustatymas, kai einamasis vidutinis svertinis paskolų grąžinimo terminas – iki 32,5 metų
  • su palūkanų norma susijusios rizikos sumažinimas taikant EFSF ir ESM strategiją, nesukuriant papildomų išlaidų ankstesnėms programos šalims
  • palūkanų normos maržos padidinimo 2017 m., susijusio su antrosios Graikijos programos skolos išpirkimo dalimi, atsisakymas.

ESM ir EFSF direktorių valdybos oficialiai priėmė tas priemones 2017 m. sausio 23 d. ir sudarė sąlygas joms įgyvendinti.

Išankstiniai veiksmai

Įvertinus riziką, finansavimo poreikius ir skolos tvarumą, 2015 m. liepos 13 d. euro zonos šalių vadovai ir Graikija pasiekė susitarimą dėl išankstinių veiksmų, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant pradėti derybas laikantis sąlygų, kurios turi būti išdėstytos susitarimo memorandume.

Sutarti išankstiniai veiksmai, be kita ko, – tai:

  • priemonės PVM ir pensijų reformos srityse,
  • Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (bankų sąjungos taisyklių) perkėlimas į nacionalinę teisę,
  • Graikijos statistikos tarnybos (ELSTAT) nepriklausomumo išsaugojimas,
  • Civilinio proceso kodekso priėmimas.

Graikija šiuos sutartus išankstinius veiksmus įgyvendino iki 2015 m. rugpjūčio 14 d.

2015 m. liepos 16 d. Euro grupė susitarė pradėti derybas dėl naujosios programos, o 2015 m. liepos 17 d. ESM valdytojų taryba iš esmės nusprendė skirti Graikijai paramą stabilumui.

Susitarimo memorandumas

Susitarimo memorandumą, kuriame nurodyta reformų politika, kurią Graikija turėtų įvykdyti, ESM valdytojų taryba patvirtino 2015 m. rugpjūčio 19 d., po to, kai jį patvirtino ESM dalyvaujančios valstybės narės pagal savo nacionalines procedūras.

Tą pačią dieną valdytojų taryba taip pat patvirtino paskolos susitarimą (pagrindinį susitarimą dėl finansinės pagalbos programos).

2016 m. birželio mėn., atliekant pirmąją programos peržiūrą, buvo pasirašytas papildomas susitarimo memorandumas. Jame atnaujinamos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos ne vėliau kaip 2017 m. trečiąjį ketvirtį, konkrečiai nurodant pasiektinus rezultatus pirminio susitarimo memorandumo srityse.

Graikijos programa: pagrindiniai punktai

Pagal susitarimo memorandumą sutartas reformas galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes:

  • fiskalinio tvarumo atkūrimas,
  • finansinio stabilumo išsaugojimas,
  • ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinančių reformų įgyvendinimas,
  • valdžios sektoriaus modernizavimas.

Be kitų sutartų sąlygų Graikija įsipareigojo visapusiškai pasinaudoti turima ES technine pagalba reformų rengimo srityje. Tokios techninės pagalbos teikimą koordinuoja naujoji Europos Komisijos paramos struktūrinėms reformoms tarnyba.

Fiskalinio tvarumo atkūrimas

Kas yra pirminis perteklius?

Laikoma, kad valdžios sektorius pasiekė pirminį perteklių, kai jo einamosios pajamos viršija jo einamąsias išlaidas (išskyrus skolos palūkanas). Panaudojant pirminį perteklių vidutinės trukmės laikotarpiu įmanoma sumažinti valstybės skolą ir atkurti fiskalinį tvarumą – tai būtina siekiant užtikrinti ekonomikos grįžimą prie tvaraus augimo.

Graikijos tikslas turėtų būti 3,5 % BVP vidutinės trukmės laikotarpio pirminis perteklius. Jis turi būti pasiektas visų pirma taip:

  • fiskalinėmis reformomis, įskaitant PVM ir pensijų sistemų reformas, kurias papildytų plataus užmojo programa, skirta sustiprinti mokestinių prievolių vykdymą ir viešųjų finansų valdymą,
  • kovojant su mokesčių slėpimu, kartu užtikrinant tinkamą pažeidžiamų grupių apsaugą.

Sutartas fiskalinio koregavimo planas pasiekti pirminį perteklių yra toks:

  • -0,25 % 2015 m.
  • 0,5 % 2016 m.
  • 1,75 % 2017 m.
  • 3,5 % 2018 m.

Finansinio stabilumo išsaugojimas

Tikimasi, kad Graikija imsis priemonių, kad užtikrintų tvirtą savo finansų sektoriaus pagrindą.

Susitarimo memorandume sutartos sąlygos, be kita ko, yra šios:

  • spręsti neveiksnių paskolų bankų sektoriuje klausimą,
  • rekapitalizuoti bankus,
  • stiprinti Graikijos finansinio stabilumo fondo, taip pat bankų, valdymą.

Bankų rekapitalizavimas

2015 m. rudenį ECB atliko didžiųjų Graikijos bankų išsamų vertinimą ir turto kokybės patikrinimą. Kaip sutarta 2015 m. rugpjūčio 14 d. Euro grupės pareiškime, po šio vertinimo atitinkami bankai buvo rekapitalizuoti.

Šiuo tikslu iš Europos stabilumo mechanizmo Graikijos finansinio stabilumo fondui buvo išmokėta 5,4 mlrd. € siekiant papildyti bankų surinktas privataus kapitalo sumas, Europos Komisijai priėmus reikiamus sprendimus dėl valstybės pagalbos.

Ekonomikos augimas, konkurencingumas ir investicijos

Tikimasi, kad Graikija parengs ir įgyvendins įvairias reformas, kuriomis būtų skatinamas intensyvesnis ekonomikos augimas, konkurencingumas ir investicijos. Reformų visų pirma tikimasi darbo rinkose ir produktų rinkose, įskaitant energijos rinką. Reformomis turėtų būti užtikrinta visapusiška atitiktis ES reikalavimams ir siekiama pasinaudoti Europos geriausios patirties pavyzdžiais.

Vykdant darbo rinkos reformas tikimasi peržiūrėti kolektyvinių derybų ir darbo užmokesčio nustatymo, kolektyvinių veiksmų ir kolektyvinio atleidimo iš darbo sistemas. Taip pat vienas iš prioritetų turėtų būti kova su nedeklaruojamu darbu.

Privatizavimo programa

Taip pat tikimasi, kad Graikija įgyvendins privatizavimo programą ir investicijų rėmimo politiką. Graikijos valdžios institucijos įsipareigojo priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas privatizavimo skaidrumas.

Be to, viena iš programos sąlygų yra reikalavimas įsteigti nepriklausomą fondą, kurį valdys Graikijos valdžios institucijos prižiūrint atitinkamoms ES institucijoms. Fondo užduotis yra privatizuoti nepriklausomų vertintojų įvertintą Graikijos valstybės turtą.

Vadovaujantis 2015 m. liepos 12 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimu, lėšos, kurias tikimasi gauti pagal privatizavimo programą, bus panaudotos:

  • bankų ir kito turto rekapitalizavimo išlaidoms padengti,
  • Graikijos skolos ir BVP santykiui mažinti,
  • investicijoms.

Valstybės ir viešojo administravimo modernizavimas

Valstybės ir viešojo administravimo modernizavimas yra vienas iš pagrindinių programos prioritetų. Ypač svarbus tikslas – padidinti viešojo sektoriaus veiksmingumą pagrindinių viešųjų gėrybių tiekimo ir tokių paslaugų teikimo srityse.

Programa apima priemones, skirtas teismų sistemos veiksmingumui didinti ir kovai su korupcija stiprinti. Pagal ją taip pat reikalaujama didinti nacionalinių institucijų, kaip antai pajamų administravimo institucijos ir statistikos institucijos (ELSTAT), institucinį ir veiklos nepriklausomumą.

Finansinė pagalba pagal programą

Iš Europos stabilumo mechanizmo numatyta skirti iki 86 mlrd. € finansinę pagalbą. ESM renka lėšas finansų rinkose ir tada teikia paskolas Graikijos valstybei.

Pasitelkus naują Tarptautinio valiutos fondo programą Graikijai, lėšų iš ESM reikėtų mažiau.

Be to, Graikijai būtina finansinės pagalbos suma galėtų sumažėti, jei šalis atgautų galimybes skolintis finansų rinkose programos įgyvendinimo laikotarpiu. Suma taip pat pasikeis tuo atveju, jei Graikija sėkmingai įgyvendins reformų priemones, įskaitant valstybės turto privatizavimą.

Parama iš Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM) lėšų

Derybų dėl naujosios programos metu, 2015 m. liepos mėn., iš EFSM Graikijai buvo suteikta 7 mlrd. € dydžio tarpinė paskola.

Ši paskola buvo grąžinta, kai prasidėjo ESM programos įgyvendinimas, ir ji buvo įtraukta į bendrą 86 mlrd. € sumą, skirtą ESM programai.

Finansinės pagalbos sumų išmokėjimas

Finansinė pagalba Graikijai teikiama atskiromis dalimis, kurios dar dalinamos į podalius ir dalines sumas.

Leidimas išmokėti kiekvieną dalinę sumą suteikiamas tik tuo atveju, jei sėkmingai įvykdomos sutartos sąlygos.

Pirma dalis pagal ESM programą sudaro 26 mlrd. €; ją leista išmokėti gavus ESM valdytojų tarybos pritarimą 2015 m. rugpjūčio 19 d., ir Graikijai buvo išmokėta iš viso 24,1 mlrd. € suma.

2016 m. gegužės 24 d. Euro grupė patvirtino personalo lygmens susitarimą dėl pirmosios programos peržiūros; tai sudarė sąlygas iš ESM išmokėti antrą finansinės pagalbos dalį (10,3 mlrd. €) keliomis dalinėmis sumomis, ESM ir euro zonos valstybėms narėms užbaigus atitinkamas patvirtinimo procedūras.

Atlikdama pirmąją programos peržiūrą, 2016 m. birželio 9 d. Europos Komisija paskelbė atitikties susitarimo memorandumui ataskaitą. Atitikties ataskaitoje, kuri apima ir atnaujintą skolos tvarumo analizę, programos įgyvendinimas iš esmės įvertintas teigiamai ir paskelbta nuomonė, kad bus įmanoma išmokėti kitą finansinės pagalbos sumą skolos tvarkymo poreikiams padengti ir įsiskolinimams panaikinti.

2017 m. birželio 15 d. Euro grupė ir institucijos baigė diskusiją dėl programos antrosios peržiūros; tai sudaro sąlygas išmokėti trečią finansinės pagalbos dalį – 8,5 mlrd. €.

DalisSumaPrieinamumas
1 dalis26 mlrd. €Išmokėta po to, kai finansinės pagalbos sumą 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvirtino ESM valdytojų taryba.
1 podalis10 mlrd. €Skirta bankų rekapitalizavimui ir pertvarkymui. Prieinama nuo 2015 m. lapkričio 23 d. 2015 m. gruodžio mėn. iš ESM atskiros sąskaitos Graikijos finansinio stabilumo fondui (HFSF) buvo leista išmokėti 5,4 mlrd. €, Europos Komisijai priėmus reikiamus sprendimus dėl valstybės pagalbos. Likusi suma dar nepanaudota.
2 podalis16 mlrd. €Išmokėta keliomis dalinėmis sumomis.
2 podalio 1 dalinė suma13 mlrd. €Leista išmokėti 2015 m. rugpjūčio 20 d.
2 podalio 2 dalinė suma2 mlrd. €Išmokėta 2015 m. lapkričio 24 d., sėkmingai pasiekus pirmuosius orientyrus.
2 podalio 3 dalinė suma1 mlrd. €Išmokėta 2015 m. gruodžio 23 d., sėkmingai pasiekus antruosius orientyrus.
2 dalis 10,3 mlrd. € 2016 m. birželio 17 d. ESM direktorių valdyba leido išmokėti antrą dalį.
2 dalis, 1 podalis 7,5 mlrd. €2016 m. birželio 17 d. ESM direktorių valdyba leido išmokėti šią sumą.
2 dalis, 2 podalis 1,1 mlrd. €

2016 m. spalio 10 d. gautas Euro grupės politinis pritarimas. Spalio 25 d. ESM valdytojų taryba leido išmokėti šią sumą. Ši suma turi būti panaudota skolos tvarkymui.

2 dalis, 3 podalis 1,7 mlrd. € Gavusi teigiamą įvertinimą dėl to, kaip Graikija naikina grynuosius įsiskolinimus, spalio 25 d. ESM direktorių valdyba leido išmokėti šią sumą. Ši suma bus pervesta į specialią įsiskolinimų panaikinimo sąskaitą.
3 dalis 8,5 mlrd. € 2017 m. birželio 15 d. Euro grupė politiniu lygmeniu patvirtino trečios dalies išmokėjimą.
3 dalis, 1 podalis7,7 mlrd. €

1 podalį ESM išmokėjo 2017 m. liepos 10 d. Iš šios sumos 6,9 mlrd. € bus panaudota skolos tvarkymo poreikiams, o 0,8 mlrd. € – įsiskolinimams naikinti. ESM direktorių valdyba priėmė sprendimą išmokėti 1 podalį po to, kai 2017 m. liepos 7 d. ji patvirtino trečią dalį – 8,5 mlrd. €.

 

Stebėsena

Programos įgyvendinimo pažangos stebėseną vykdo institucijos (Europos Komisija bendradarbiaudama su ECB, ESM ir TVF). Reguliariai (paprastai kas tris mėnesius) vykdomos patikrinimo komandiruotės į Atėnus; gali būti vykstama ir į papildomas tarpines komandiruotes.

Patikrinimai suteikia galimybę atnaujinti makroekonomines prielaidas ir programos sąlygas priklausomai nuo Graikijos valdžios institucijų padarytos pažangos įgyvendinant programos sąlygas.

Pirmoji peržiūra

Pirmoji programos peržiūra buvo užbaigta 2016 m. birželio mėn.; tai sudarė sąlygas išmokėti antrą finansinės pagalbos dalį – 10,3 mlrd. €.

Antroji peržiūra

Antroji programos peržiūra buvo užbaigta 2017 m. birželio mėn. Tai sudarė sąlygas išmokėti trečią finansinės pagalbos, teikiamos Graikijai pagal programą, dalį. Šios dalies suma – 8,5 mlrd. €. Ji bus panaudota Graikijos dabartiniams finansiniams poreikiams patenkinti, įsiskolinimams panaikinti ir galbūt sudarys galimybes pradėti telkti grynųjų pinigų rezervą.

TVF dalyvavimas

Pagal ESM sutartį paprastai kartu su ESM programa siekiama ir TVF programos. Trečiosios programos Graikijai atveju fondo sprendimas toliau teikti finansinę pagalbą Graikijai priklausys nuo to, kaip jis įvertins politines reformas, kurių imtasi, ir šalies valstybės skolos tvarumą.

2017 m. birželio 15 d. Euro grupės posėdyje TVF informavo apie savo ketinimą rekomenduoti TVF vykdomajai valdybai iš esmės patvirtinti Graikijos prašymą dėl 14 mėnesių trukmės rezervinio susitarimo.

Ankstesnės programos

2010–2015 m. Graikijoje vykdytos dvi koregavimo programos.

Pirmoji programa

Per pirmąją koregavimo programą finansavimas buvo teikiamas dvišalių paskolų pagrindu – paskolas euro zonos valstybės narės Graikijai teikė per Graikijos paskolų priemonės mechanizmą. Šią programą Euro grupė paskelbė 2010 m. gegužės 2 d.

Pagal pirmąją programą Graikijai suteiktos finansinės pagalbos suma siekė iš viso 52,9 mlrd. €. TVF papildomai išmokėjo apie 20 mlrd. €.

Antroji programa

Pirmąją programą pakeitė antroji koregavimo programa. Ją Euro grupė patvirtino 2012 m. kovo 9 d. ir ji buvo vykdoma iki 2015 m. birželio mėn.

Euro zonos valstybės narės teikė finansavimą per Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) mechanizmą. Šiuo laikotarpiu iš EFSF buvo išmokėta 141,8 mlrd. €, o iš TVF – apie 12 mlrd. €.