Žmogaus teisių apsauga ir propagavimas

2000 m. Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Taryba iškilmingai paskelbė ES pagrindinių teisių chartiją. Šiame dokumente išdėstytos Europos Sąjungos pripažįstamos pagrindinės teisės ir laisvės.

2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, šioje chartijoje nurodytos teisės, laisvės ir principai tapo teisiškai privalomi ES ir valstybėms narėms, kai įgyvendinama ES teisė. Sutartyje Europos Sąjunga taip pat raginama prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos.

Lisabonos sutartyje nustatomos tokios pareigos:

  • gerbti pagrindines teises Europos Sąjungoje
  • plėtoti ir įtvirtinti žmogaus teises vykdant ES išorės veiksmus.

Taryba užtikrina, kad rengiant ES teisės aktus ir plėtojant ES veiksmus būtų atsižvelgiama į pagrindines teises. Ji taip pat siekia propaguoti žmogaus teises santykiuose su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis institucijomis, taip pat derybose dėl tarptautinių susitarimų.

Žmogaus teisės ES viduje

Pagrindinių teisių apsauga yra horizontalusis klausimas, apimantis visas ES veiklos sritis. Tai reiškia, kad visi Tarybos organai, nepriklausomai nuo jų lygmens ar nagrinėjamų temų, savo darbe turi atsižvelgti į šias teises.

Be to, Taryboje veikia specialus organas – Pagrindinių teisių, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo (FREMP) darbo grupė, kuri nagrinėja visus klausimus, tiesiogiai susijusius su pagrindinėmis teisėmis.

Kai kurios pagrindinės Tarybos veiksmų pagrindinių teisių klausimais sritys:

  • ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas
  • ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos.

ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas

Duomenų apsaugos reforma

Asmens duomenų apsauga yra viena iš pagrindinių teisių, numatytų pagal ES teisės aktus. 2016 m. balandžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė teisės aktų, kuriais siekiama pertvarkyti ir modernizuoti asmens duomenų apsaugą, rinkinį.

Prireikus, ES priima teisės aktus, kad užtikrintų šioje chartijoje nustatytų teisių apsaugą. Tai apima tokius klausimus kaip teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir asmens duomenų apsauga.

Be to, 2011 m. Taryba priėmė išvadas, kuriose apibrėžiamas jos vaidmuo užtikrinant veiksmingą ES chartijos įgyvendinimą. Šiose išvadose nustatoma būtinybė Tarybai imtis veiksmų keliose srityse, įskaitant tris pagrindinius punktus.

1. Komisijos teikiama metinė chartijos taikymo ataskaita

Kiekvieną pavasarį Komisija pateikia metinę chartijos taikymo ataskaitą. Dėl šios ataskaitos Taryba turi galimybę surengti kasmetinius vidaus debatus dėl chartijos. Pasikeitus nuomonėmis, priimamos Tarybos išvados dėl Komisijos ataskaitos. 2016 m. šiose išvadose daugiausia dėmesio skirta keliems klausimams, be kita ko, susijusiems su informuotumu ir atitiktimi, rasizmu ir ksenofobija, taip pat vidaus ir išorės politikos suderinamumu.

2. Bendradarbiavimas su ES pagrindinių teisių agentūra

Taryba glaudžiai bendradarbiauja su ES pagrindinių teisių agentūra. Tai apima:

  • agentūros teisinio pagrindo ir daugiametės programos priėmimą
  • tolesnės veiklos, susijusios su agentūros metine ataskaita ir kitais Tarybos darbui svarbiais tyrimais ir ataskaitomis, užtikrinimą.

2016 m. tolesnė su šia metine ataskaita susijusi veikla buvo įtraukta į Tarybos išvadas dėl chartijos taikymo 2015 m.

3. Pagrindinės teisės teisėkūros procedūroje

Visi Tarybos parengiamieji organai turi užtikrinti, kad jų svarstomuose tekstuose būtų gerbiamos pagrindinės teisės. Kad tai daryti būtų lengviau, FREMP darbo grupė kartu su Tarybos Teisės tarnyba parengė gaires, kaip patikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis. Pastarąjį kartą šios gairės buvo atnaujintos 2014 m.

ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos

Europos žmogaus teisių konvenciją, priimtą 1950 m., yra ratifikavusios 47 Europos Tarybos valstybės narės. Visos 28 ES valstybės narės yra šios konvencijos šalys.

Siekiant užtikrinti, kad ES ir ES teisei būtų taikomi tie patys standartai kaip ir valstybėms narėms, Lisabonos sutartyje nustatytas įpareigojimas Europos Sąjungai prisijungti prie tos konvencijos. Prisijungimas užtikrintų visišką ES piliečių pagrindinių teisių apsaugą ir sustiprintų pagrindines vertybes. Tai taip pat padidintų ES teisės veiksmingumą ir užtikrintų nuoseklesnę pagrindinių teisių apsaugą Europoje.

2014 m. gruodžio 18 d. ES Teisingumo Teismas pateikė neigiamą nuomonę dėl susitarimo projekto suderinamumo su ES sutartimis. Šiuo metu svarstomas naujas sprendimas, kaip įgyvendinti Sutartyje numatytą įpareigojimą prisijungti prie konvencijos ir atsižvelgti į visus Teismo nuomonėje paminėtus aspektus.

Žmogaus teisės už ES ribų

Pagarba žmogaus teisėms yra esminė visų ES santykių su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis institucijomis dalis. Pavyzdžiui, visose sutartyse ir susitarimuose, kuriuos pasirašo ES, turi būti laikomasi žmogaus teisių, kaip apibrėžta ES chartijoje. Tai reiškia, kad visi Tarybos organai, nagrinėjantys užsienio reikalus, turi į savo darbą įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių.

Be to, pats žmogaus teisių propagavimas yra vienas iš prioritetų. ES darbas šioje srityje grindžiamas 2015 m. liepos mėn. priimtu 2015–2019 m. veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje.

Taryboje veikia specialus organas – Žmogaus teisių (COHOM) darbo grupė, daugiausia dėmesio skirianti tarptautiniams reikalams, tiesiogiai susijusiems su žmogaus teisėmis.

Kai kurie svarbiausi Tarybos darbo pagrindinių teisių klausimais aspektai:

  • ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose nustatymas
  • teminių gairių, siekiant remti ES išorės veiksmus, priėmimas
  • dialogų žmogaus teisių klausimais su ES nepriklausančiomis šalimis pradėjimas
  • metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos priėmimas.

ES prioritetų JT forumuose nustatymas

Taryba taip pat susitaria dėl ES prioritetų JT Generalinėje Asamblėjoje.

2017 m. liepos 17 d. Taryba priėmė ES prioritetus 72-ojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, įskaitant keletą punktų dėl žmogaus teisių.

Taryba yra atsakinga už Europos Sąjungos strateginių prioritetų JT žmogaus teisių forumuose nustatymą. Šiuo tikslu ji kartą per metus priima išvadas dėl pagrindinių ES veiksmų krypčių ateinantiems mėnesiams. Kai kurie iš 2017 metams nustatytų punktų:

  • propaguoti saugią ir žmogaus teisių srities NVO bei žmogaus teisių gynėjų veiklai palankią aplinką
  • užtikrinti, kad prastai žmogaus teisių ir humanitarinei padėčiai Sirijoje būtų skiriamas visapusiškas dėmesys
  • akcentuoti grubius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su konfliktu rytų Ukrainoje
  • prieštarauti mirties bausmių vykdymui ir propaguoti mirties bausmės panaikinimą
  • tvirtai laikytis pozicijos dėl visiško kankinimo draudimo bet kokiomis aplinkybėmis
  • smerkti teroristinių grupių, įskaitant „Da'esh“ ir „Boko Haram“, vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš moteris ir vaikus
  • propaguoti religijos ar tikėjimo laisvę ir lygybės bei nediskriminavimo principus
  • saugoti prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių, migrantų ir visų perkeltųjų asmenų teises.

Teminių gairių priėmimas

Taryba taip pat rengia ir priima temines gaires. Šiomis gairėmis remiami ES išorės veiksmai, o ES pareigūnams suteikiama praktinė informacija, kaip padėti puoselėti konkrečias teises.

Dialogų žmogaus teisių klausimais pradėjimas

Europos Sąjunga, pasitelkdama Išorės veiksmų tarnybą, rengia reguliarius dialogus su ES nepriklausančiomis šalimis žmogaus teisių klausimais. Kiekvienas dialogas nustatomas laikantis ES gairių dėl dialogų žmogaus teisių klausimais, kurias Taryba priėmė 2001 m. ir paskutinį kartą atnaujino 2008 m.

Pagal šias gaires, prieš priimant sprendimą pradėti dialogą, visų pirma reikia įvertinti žmogaus teisių padėtį atitinkamoje šalyje. Šį vertinimą atlieka Žmogaus teisių darbo grupė, savo veiksmus koordinuodama su kitomis susijusiomis darbo grupėmis.

Nustačius tikslus, kuriuos reikia pasiekti, ir su šalimi surengus keletą tiriamųjų susitikimų, galutinį sprendimą dėl dialogo pradėjimo priima Taryba, priimdama išvadas.

Ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos

Visas ES darbas ir pasiekimai siekiant pažangos žmogaus teisių užtikrinimo srityje imantis išorės veiksmų yra išsamiai aprašomi ataskaitoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos, kurią Tarybą priima kartą per metus. 2016 m. birželio 20 d. Taryba priėmė ES 2015 m. metinės ataskaitos teminę dalį. 2016 m. rugsėjo 20 d. Taryba priėmė 2015 m. ataskaitos dalį, skirtą su konkrečiomis šalimis ir regionais susijusiems klausimams.