Pagrindiniai tikslai:

  • iki 2018 m. sutelkti 315 mlrd. € papildomų investicijų
  • užtikrinti, kad investicijos atitiktų realiosios ekonomikos poreikius
  • pagerinti investicinę aplinką.

Investicijų planu Europai siekiama iki 2018 m. sutelkti bent 315 mlrd. € privačiojo sektoriaus ir valstybės investicijų. Jo tikslai:

  • skatinti investicijas
  • didinti konkurencingumą
  • remti ilgalaikį ekonomikos augimą ES.

Planą 2014 m. lapkričio mėn. pasiūlė Europos Komisija, 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai paraginus spręsti žemo investicijų lygio ES klausimą siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir užimtumą.

Investicijų planas Europai: trys dalys

Investicijų planą Europai sudaro trys pagrindinės dalys:

  • Europos strateginių investicijų fondas
  • užtikrinimas, kad investicijų finansavimas pasiektų realiąją ekonomiką
  • investicinės aplinkos gerinimas.

1. Europos strateginių investicijų fondas

Fondas įsteigtas 2015 m. kaip administruojama sąskaita Europos investicijų banke (EIB). Jis naudoja viešąsias lėšas, siekiant sutelkti papildomų privačiojo sektoriaus investicijų, ir taiko kredito užtikrinimą EIB ir Europos investicijų fondo (EIF) teikiamam finansavimui.

Viena iš fondo funkcijų yra prisiimti dalį EIB tenkančios rizikos, todėl pastarasis galės investuoti į rizikingesnius projektus. Tikimasi, kad EIB dalyvavimas į tokius projektus pritrauks privačių investicijų.

Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) pagrindinė veikla yra susijusi su investicijomis į įvairius sektorius, įskaitant infrastruktūrą, energetiką, mokslinius tyrimus ir inovacijas, plačiajuostį ryšį ir švietimą. Fondas taip pat yra pasirengęs remti mažąsias ir vidutines įmones (daugiausia per Europos investicijų fondą).

Fondą šiuo metu sudaro 16 mlrd. € garantija iš ES biudžeto ir 5 mlrd. € iš Europos investicijų banko.

Tikimasi, kad fondo, kurį sudaro 21 mlrd. €, bendras didinamasis poveikis bus 1:15 ir kad taip jis pritrauks iš viso iki 315 mlrd. € investicijų. Tai reiškia, kad tikimasi, kad fondo panaudotas 1 € iš viešųjų lėšų pritrauks 12 € privačių investuotojų lėšų ir 3 € EIB lėšų. Tikslus didinamasis poveikis kiekvieno projekto atveju yra skirtingas.

Naujas pasiūlymas dėl ESIF

2016 m. gruodžio mėn. Taryba susitarė dėl savo derybinės pozicijos dėl naujo pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo pratęsiamas fondo veiklos laikotarpis iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir numatomi šio fondo ir Europos investavimo konsultacijų centro techniniai patobulinimai.

Be fondo veiklos laikotarpio pratęsimo, Taryba, be kita ko, susitarė dėl šių pagrindinių ESIF pakeitimų:

  • investicinis tikslas padidinamas iki 500 mlrd. €
  • ES biudžeto garantija padidinama iki 26 mlrd. € (iš jų 16 mlrd. € bus skirta garantijos panaudojimo reikalavimams iki 2018 m. vidurio)
  • Europos investicijų banko įnašas padidinamas iki 7,5 mlrd. € (nuo dabartinių 5 mlrd. €).

Be to, patobulinimais siekiama, kad fondo parama pasiektų kuo daugiau ES šalių, kad būtų finansuojama daugiau sektorių nei anksčiau, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir kitose bioekonomikos srityse, taip pat su klimatu susiję veiksmai.

Parama taip pat būtų teikiama EIB paramos teikimo reikalavimus atitinkantiems sektoriams mažiau išsivysčiusiuose pereinamojo laikotarpio regionuose. Galiausiai, patobulinimais įtrauktos ir nuostatos dėl skaidrumo.

Taryba diskusijas dėl galutinės reglamento projekto redakcijos su Europos Parlamentu pradės, kai Parlamentas susitars dėl savo derybinės pozicijos.

2. Užtikrinimas, kad investicijų finansavimas pasiektų realiąją ekonomiką

Siekiant padėti tam, kad investicijų finansavimas pasiektų realiąją ekonomiką, buvo įsteigtas Europos investicinių projektų portalas ir Europos investavimo konsultacijų centras.

Konsultacijų centras teikia techninę pagalbą ir paramą. Jame sutelktos esamos EIB techninės pagalbos programos ir teikiamos papildomos konsultavimo paslaugos tais atvejais, kai esamų programų nepakanka.

Naudodamiesi projektų portalu potencialūs investuotojai galės rasti informacijos apie kiekvieną projektą ir investavimo galimybes.

2016 m. gruodžio mėn. Taryba susitarė dėl savo derybinės pozicijos dėl pasiūlymo, kuriuo siekiama padaryti Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų.

Pasiūlymu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Europos investavimo konsultacijų centrui teikti labiau pritaikytas techninės pagalbos paslaugas vietos lygmeniu visoje ES. Juo taip pat siekiama padidinti galimybes derinti ESIF finansavimą su finansavimu, teikiamu iš kitų ES lėšų šaltinių, be kita ko, Europos struktūrinių ir investicijų fondų.

Kapitalo rinkų sąjunga

Kapitalo rinkų sąjungos iniciatyva siekiama dar labiau integruoti ES valstybių narių kapitalo rinkas.

3. Investicinės aplinkos gerinimas

Tikslas – skatinti investicijas gerinant verslo aplinką ir sudarant daugiau galimybių gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Bendras tikslas yra pašalinti kliūtis investavimui ir Europos Sąjungoje sukurti paprastesnį, geresnį ir geriau nuspėjamą reglamentavimą, ypač infrastruktūros sektoriuose, kuriuose investicijų laikotarpis skaičiuojamas metais ar dešimtmečiais.

Siekiant padėti pagerinti finansavimo sąlygas ES, pagal planą numatoma sukurti kapitalo rinkų sąjungą ir taip sumažinti finansų rinkų susiskaidymą ir padidinti kapitalo pasiūlą įmonėms bei investiciniams projektams.

2016 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė išvadas tam tikrais Ekonominės politikos komiteto nustatytais klausimais, kurie turi poveikio investicijoms ES. Į išvadas turėtų būti atsižvelgta rengiant rekomendacijas valstybėms narėms pagal Europos semestrą – ES metinį politikos stebėsenos procesą.

Taryboje

2016 m. gruodžio 6 d.: Taryba priėmė savo derybinę poziciją dėl naujojo pasiūlymo dėl ESIF, kuriuo fondo veiklos laikotarpis pratęsiamas iki 2020 m., fondo investicinis tikslas padidinimas iki 500 mlrd. €, ES biudžeto garantija – iki 26 mlrd. €, o EIB įnašas – iki 7,5 mlrd. €. Susitarimas sudaro sąlygas Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei vesti derybas dėl galutinio teisės akto su Europos Parlamentu, kai tik jis priims savo derybinę poziciją.

2016 m. spalio 20–21 d.: Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą 2016 m. gruodžio mėn. susitarti dėl savo derybinės pozicijos dėl naujojo pasiūlymo dėl ESIF, atsižvelgiant į nepriklausomą išorės vertinimą, kurį tikimasi turėti lapkričio mėn.

2016 m. rugsėjo mėn.: Taryba pradėjo svarstyti Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo pratęsiamas Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpis ir nustatomi šio fondo ir Europos investavimo konsultacijų centro techniniai patobulinimai.

2016 m. liepos 12 d.: Taryba apžvelgė, kas padaryta siekiant pašalinti kliūtis investavimui (trečia Investicijų plano Europai dalis). Ekonomikos ir finansų komitetas (EFK) nustatė tris sritis, kuriose valstybės narės galėtų imtis veiksmų; tai: nemokumo sistemos, galimybė gauti finansavimą ir tarpvalstybinė sinergija, ypač tinklų pramonės šakose. Taryba paprašė EFK tęsti darbą šiuo klausimu ir vėl aptars jį viename iš būsimų posėdžių.

2015 m. birželio 25 d.: Taryba priėmė reglamentą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), birželio 24 d. gavus Europos Parlamento pritarimą. ESIF reglamentas įsigaliojo 2015 m. liepos mėn. pradžioje.

2015 m. gegužės 28 d.: Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl ESIF reglamento projekto.

2015 m. balandžio 23 d.: Taryba ir Europos Parlamentas pradėjo derybas dėl galutinės ESIF reglamento redakcijos.

2015 m. kovo 10 d.: Taryba priėmė savo derybinę poziciją (bendrą požiūrį) dėl reglamento projekto.

2015 m. sausio 19 d.: Taryba pradėjo svarstyti anksčiau tą patį mėnesį paskelbtą Komisijos pasiūlymą dėl ESIF reglamento.

2014 m. gruodžio 18 d.: Europos Vadovų Taryba pritarė Investicijų planui Europai.

ES politinės darbotvarkės nustatymas

2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė ES veiksmų penkių prioritetinių sričių strateginę darbotvarkę.

Kodėl reikia daugiau investicijų?

Jau ne vienus metus investicijų lygis ES yra gerokai mažesnis, palyginti su prieš krizę buvusiu lygiu, užfiksuotu 2007 m.

Manoma, kad žemas investicijų lygis yra viena iš priežasčių, dėl kurių ekonomika ES, o ypač euro zonoje, atsigauna lėtai. Be to, nuolatos žemas investicijų lygis gali turėti neigiamos įtakos ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui.

Bendroji informacija

Investicijų skatinimas yra viena iš Europos 2014–2019 m. strateginių prioritetinių sričių, nustatytų ES strateginėje darbotvarkėje. Tai taip pat vienas iš ES ekonominės politikos prioritetų, kartu su struktūrinėmis reformomis ir fiskaline atsakomybe.