Migracijos spaudimo keliamų problemų sprendimas

Dėl didėjančio nestabilumo ES pietinėse kaimyninėse šalyse padaugėjo žmonių, kurie bando patekti į Europos Sąjungą. ES ir jos valstybės narės intensyvina pastangas siekdamos sukurti veiksmingą, humanišką ir saugią Europos migracijos politiką.

Europos Vadovų Taryba atlieka svarbų vaidmenį šioje veikloje: ji nustato strateginius prioritetus. Remdamasi šiais prioritetais ES Taryba nustato tam tikras veiklos kryptis ir teikia derybų su trečiosiomis šalimis įgaliojimus. Ji taip pat priima teisės aktus ir apibrėžia specialiąsias programas.

Per pastaruosius mėnesius Taryba ir Europos Vadovų Taryba dirbo siekdamos nustatyti griežtus atsakomuosius veiksmus keliose srityse. Migracijos spaudimo chronologijoje pateikiama svarbiausių su Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos darbu siekiant nustatyti ES reagavimo į migracijos spaudimą priemones susijusių faktų apžvalga.

Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo migracijos klausimais interaktyvus žemėlapis
Interaktyvų žemėlapį galima rasti spustelėjus ant paveikslėlio (tik anglų ir prancūzų kalbomis)

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė taip pat aktyvavo integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR). Šis mechanizmas yra priemonė, skirta padėti Tarybai geriau reaguoti krizės atveju tiek politiniu, tiek darbiniu lygiu, bendradarbiaujant su Komisija, EIVT ir atitinkamomis agentūromis.

ES migracijos politiką sudaro šios kryptys:

  • darbas su kilmės ir tranzito šalimis
  • ES išorės sienų stiprinimas
  • migracijos srautų valdymas ir neteisėto migrantų gabenimo veiklos pažabojimas
  • bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma
  • teisėtos migracijos kelių užtikrinimas
  • trečiųjų šalių piliečių integracijos skatinimas.

Darbas su kilmės ir tranzito šalimis

Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą (VPMJ) – tai visa apimanti sistema, skirta ES santykiams su trečiosiomis šalimis. Laikantis VPMJ pradėti ir plėtojami keli dialogai migracijos klausimais, sukurtos bendradarbiavimo su atitinkamomis trečiosiomis šalimis sistemos. 2015 m. ES lyderiai susitarė dėl Valetos veiksmų plano siekiant reaguoti į migrantų srautus, plūstančius į ES daugiausia iš Afrikos šalių. 2016 m. Europos Vadovų Taryba patvirtino sukurtą naują partnerystės migracijos srityje modelį siekiant stiprinti bendradarbiavimą su svarbiomis kilmės šalimis. Tais pačiais metais buvo priimtas ES ir Turkijos pareiškimas siekiant išspręsti neteisėtos migracijos srautų per Turkiją į ES problemą. Be to, ES imasi veiksmų, kad būtų reaguojama į Sirijos pabėgėlių Turkijoje, Jordanijoje ir Libane neatidėliotinus humanitarinius poreikius.

ES išorės sienų stiprinimas

Norint, kad laisvas judėjimas ES veiktų gerai, itin svarbu veiksmingai valdyti ES išorės sienas. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pradėjo savo veiklą 2016 m. spalio mėn. po to, kai 2015 m. rugsėjo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino sustiprinti kontrolę prie išorės sienų. Deramasi, kad būtų priimti teisės aktai dėl sugriežtintų patikrinimų prie išorės sienų, taip pat dėl kontrolės sugriežtinimo naudojant naujas technologijas.

Pagrindinės koncepcijos

Readmisijos susitarimas – juo nustatomos nelegalių gyventojų grąžinimo į jų kilmės ar tranzito šalį taisyklės.

Perkėlimas Europos Sąjungoje – asmens, kuris pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, perkėlimas iš valstybės narės (šiuo metu Graikija ar Italija), atsakingos už jo prašymo nagrinėjimą, į kitą ES valstybę narę.

Perkėlimas į ES – perkeltųjų asmenų, kurie nėra ES piliečiai ir kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimas iš ES nepriklausančios šalies į ES valstybę narę.

Migracijos srautų valdymas ir neteisėtai migrantus gabenančių asmenų pažabojimas

Vienas iš svarbių ES migracijos politikos prioritetų yra nelegalios migracijos prevencija bei neteisėtų migrantų grąžinimas į jų kilmės šalis. Grąžinimo direktyvoje nustatytos aiškios, skaidrios ir sąžiningos neteisėtai ES esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo taisyklės. ES readmisijos susitarimai yra itin svarbūs ES grąžinimo politikos įgyvendinimui. Be to, ES pradėjo keletą karinio jūrų laivyno operacijų siekdama apsaugoti ES sienas, gelbėti migrantų gyvybes jūroje ir kovoti su prekybos žmonėmis tinklais bei nelegalios imigracijos tarpininkais.

Bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma

Migracijos krizė parodė, kad reikia reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS). Pagal galiojančią sistemą su prieglobsčio prašytojais nėra elgiamasi vienodai, o pripažinimo rodikliai įvairuoja, ir tai gali paskatinti antrinį judėjimą bei palankiausios prieglobsčiui valstybės paiešką. Taryba nagrinėja septynis Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant pertvarkyti BEPS.

Teisėtos migracijos kelių užtikrinimas

ES yra įsipareigojusi užtikrinti saugių ir teisėtų būdų patekti į Europą asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. 2015 m. liepos mėn. valstybės narės susitarė į ES perkelti 22 504 žmones. 2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškime numatyta, kad jei vienas siras iš Graikijos salų grąžinamas į Turkiją, kitas siras perkeliamas iš Turkijos į ES. 2016 m. liepos 13 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl nuolatinės perkėlimo į ES sistemos, kuria siekiama nustatyti bendrus standartus ir procedūras. Be to, Taryba nagrinėja pasiūlymą patobulinti Mėlynosios kortelės direktyvą siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos talentus, kurių reikia ES ekonomikai.

Trečiųjų šalių piliečių integracijos skatinimas

Perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES priemonėmis, priimtomis reaguojant į pabėgėlių ir migrantų krizę, buvo pabrėžiamas poreikis remti valstybes nares, kurios turi mažiau patirties integracijos srityje. Iš tiesų trečiųjų šalių piliečiai visoje ES dažnai susiduria su kliūtimis užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityse. Savo 2016 m. gruodžio mėn. išvadose Taryba paragino valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su trečiųjų šalių piliečių integracija, tobulinti integracijos stebėseną ir vertinimą, taip pat spręsti trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimo klausimą.