Strateginės gairės teisingumo ir vidaus reikalų srityje

Lisabonos sutartyje nustatyta, kad Europos Sąjunga turi sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės. Tuo tikslu Europos Vadovų Tarybai skirta užduotis apibrėžti šios erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires. Gairės apima tokius aspektus kaip sienų kontrolė, migracija ir prieglobsčio politika, policijos ir teisminis bendradarbiavimas.

2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba apibrėžė ateinantiems metams skirtas strategines gaires laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Šios gairės atitinka ES strateginėje darbotvarkėje, kuri taip pat priimta birželio mėn., nustatytus prioritetus. Jos grindžiamos pažanga, padaryta vykdant Stokholmo programą, 2010–2014 m. daugiametę teisingumo ir vidaus reikalų programą.

2017 m. bus atlikta šių gairių laikotarpio vidurio peržiūra.

Išsamiau

Priėmus Lisabonos sutartį, ES daug dėmesio skyrė teisės aktams parengti, kad sukurtų tvirtą teisingumo ir vidaus reikalų srities teisinį pagrindą. 2014 m. birželio mėn. priėmus strategines gaires, šiuo metu dėmesys yra nukreiptas į galiojančių teisinių ir politikos priemonių įgyvendinimą ir konsolidavimą. Šiuo atžvilgiu strateginėse gairėse pabrėžiama, kad būtina:

  • nuosekliai ir veiksmingai įgyvendinti turimas priemones
  • intensyviau bendradarbiauti
  • stiprinti ES agentūrų vaidmenį
  • tirti naujų technologijų galimybes.

Be to, Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad reikia tobulinti ES vidaus ir išorės politikos sąsają. Klausimus tokiose visuotinio pobūdžio srityse kaip migracija ir prieglobstis, kova su terorizmu ir asmens duomenų apsauga reikia spręsti tiek ES, tiek palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis.

Be šių bendrųjų aspektų strateginėse gairėse buvo išsamiau išdėstyti atskirų teisingumo ir vidaus reikalų sričių pagrindiniai prioritetai.

1. Pagrindinių teisių apsauga ir propagavimas

ES privalo užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ir propagavimą tiek ES, tiek už jos ribų. Kalbant apie šias teises, ypač daug dėmesio skirta duomenų apsaugai. Vienas iš strateginėse gairėse šioje srityje nustatytų tikslų buvo priimti bendrąją duomenų apsaugos sistemą. Ši nauja sistema įsigaliojo 2016 m. gegužės mėn.

2. Migracija, prieglobstis ir sienos

Šioje srityje pagrindiniai tikslai buvo:

  • optimizuoti naudą, kurią teisėta migracija gali duoti ES
  • užtikrinti apsaugą tiems, kuriems jos reikia
  • spręsti neteisėtos migracijos problemą, kad Europą bandantys pasiekti migrantai neprarastų gyvybių.

Tai turėtų būti vykdoma laikantis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principų.

Teisėta migracija

Kad susidorotų su iššūkiu, kurį kelia senėjanti visuomenė, Europa privalo išlikti patraukli vieta talentingiems asmenims ir kuo geriau išnaudoti teisėtos migracijos teikiamas galimybes. Strateginėse gairėse paraginta diskutuoti su verslo bendruomene ir kitais socialiniais partneriais, taip pat priimti suderintas ir veiksmingas taisykles, o valstybės narės raginamos vykdyti aktyvią integracijos politiką.

Prieglobstis

Siekiant įvykdyti ES įsipareigojimą užtikrinti tarptautinę apsaugą, būtina tvirta Europos prieglobsčio politika. Vienas iš pagrindinių strateginių gairių prioritetų buvo į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Taip prieglobsčio prašytojams galiausiai būtų užtikrintos tos pačios procedūrinės garantijos ir tokia pati apsauga visose ES šalyse.

Europos Vadovų Taryba taip pat paragino sustiprinti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), ES agentūros, atsakingos už bendradarbiavimo stiprinimą ir paramą valstybėms narėms prieglobsčio klausimais, vaidmenį.

Neteisėta migracija

Neteisėtos migracijos klausimu strateginėse gairėse paraginta šalinti pagrindines šio reiškinio priežastis ir spręsti neteisėtos migracijos srautų klausimą. Abiem atvejais iš esmės svarbu bendradarbiauti su migrantų kilmės ir tranzito šalimis. Bendradarbiavimas migracijos klausimais apibrėžtas visuotiniame požiūryje į migraciją ir judumą, kuris yra ES dialogo ir bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis kilmės šalimis, tranzito šalimis ir kelionės tikslo šalimis pagrindas.

Europos Vadovų tarybos nustatyti pagrindiniai neteisėtos migracijos srities tikslai buvo:

  • stiprinti ir išplėsti regionines apsaugos programas
  • ryžtingai spręsti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis problemą
  • nustatyti veiksmingą bendrą grąžinimo politiką

Sienos ir vizos

Nesant vidaus sienų kontrolės ir didėjant į ES atvykstančių asmenų skaičiui, būtina veiksmingai ir šiuolaikiškai valdyti ES bendras išorės sienas. Europos Vadovų Taryba ragino:

  • ekonomiškai efektyviai modernizuoti sienų valdymą
  • sustiprinti FRONTEX teikiamą pagalbą ir naują Europos sienų stebėjimo sistemą (EUROSUR)
  • išnagrinėti galimybę sukurti Europos sienos apsaugos pareigūnų sistemą
  • modernizuoti bendrą vizų politiką.

3. Saugumas: kova su nusikalstamumu ir terorizmu

Kovos su terorizmu ir sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu klausimu strateginėse gairėse paraginta:

  • sutelkti visas teisminio ir policijos bendradarbiavimo priemones
  • sustiprinti Europolo ir Eurojusto vaidmenį.

Tai atlikti padėtų:

  • vidaus saugumo strategijos peržiūra
  • visapusiško požiūrio į kibernetinį saugumą ir elektroninius nusikaltimus plėtojimas
  • radikalizacijos bei ekstremizmo prevencija ir veiksmai sprendžiant užsienio kovotojų klausimą.

4. Teisminis bendradarbiavimas

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad reikalinga tikra Europos teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos skirtingos teisinės sistemos ir stiprinamas tarpusavio pasitikėjimas teisingumo sistemomis. Kelios iš pagrindinių veiksmų sričių yra:

  • propaguoti ES teisės aktų nuoseklumą ir aiškumą
  • supaprastinti galimybes naudotis teise kreiptis į teismą
  • stiprinti kaltinamųjų teises ir didinti aukų apsaugą
  • stiprinti sprendimų ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimą
  • daryti pažangą derybose dėl Europos prokuratūros
  • sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei veiklai, operatyviniam bendradarbiavimui ir mokymui.

5. Laisvas judėjimas

Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad reikia apsaugoti ES piliečių teisę laisvai judėti, gyventi ir dirbti kitose valstybėse narėse, kartu sprendžiant galimo piktnaudžiavimo ar nesąžiningų reikalavimų problemas.