ES prekybos politika

Prekyba prekėmis ir paslaugomis labai prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo didinimo ir darbo vietų kūrimo. Daugiau kaip 30 milijonų darbo vietų ES priklauso nuo eksporto už ES ribų. Numatoma, kad 90 % pasaulinio ekonomikos augimo ateityje vyks už Europos ribų. Taigi, prekyba yra vienas iš ekonomikos augimo veiksnių ir svarbus ES prioritetas.

Taryba yra įsipareigojusi plėtoti tvirtą, taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą. Atsakinga ES prekybos politika yra grindžiama aukšto lygio skaidrumu ir veiksmingu piliečių informavimu apie tai, kokią naudą teikia ir kokius iššūkius kelia prekyba ir atviros rinkos.

Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai. Tai reiškia, kad ne valstybės narės, o ES leidžia teisės aktus prekybos klausimais ir sudaro tarptautinius prekybos susitarimus. Jei susitarimas apima mišrios atsakomybės klausimus, Taryba gali jį sudaryti tik po to, kai susitarimą ratifikuoja visos valstybės narės.

Pasaulio mastu veikiant kartu ir vieningai, o ne taikant daug atskirų prekybos strategijų, pasaulinėje prekyboje ES suteikiama tvirta pozicija.

Prekybos santykius su trečiosiomis šalimis ES valdo prekybos susitarimais. Jais siekiama nustatyti geresnes prekybos galimybes ir įveikti kliūtis prekybai.

ES nori užtikrinti, kad importuojami produktai ES būtų parduodami sąžininga ir teisinga kaina nepriklausomai nuo to, kokia yra jų kilmės šalis. Prekybos reglamentavimas taikant prekybos apsaugos priemones yra būdas apsaugoti ES gamintojus nuo žalos ir kovoti su nesąžininga užsienio bendrovių konkurencija, pavyzdžiui, dempingu ir subsidijavimu.