ES prekybos susitarimai

Prekyba prekėmis ir paslaugomis labai prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo didinimo ir darbo vietų kūrimo. Daugiau kaip 30 milijonų darbo vietų jau priklauso nuo eksporto už ES ribų. 90 % pasaulinio ekonomikos augimo ateityje bus fiksuojama už Europos sienų. Taigi, prekyba yra vienas iš ekonomikos augimo veiksnių ir svarbus ES prioritetas.

Taryba yra įsipareigojusi plėtoti tvirtą, taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą. Atsakinga ES prekybos politika yra grindžiama aukšto lygio skaidrumu ir veiksmingu bendravimu su piliečiais apie tai, kokią naudą teikia ir kokius iššūkius kelia prekyba ir atviros rinkos.

Kas yra kliūtys prekybai?

Vyriausybės gali nustatyti tam tikras kliūtis prekybai siekdamos užtikrinti didesnį vietos prekių konkurencingumą importuojamų prekių atžvilgiu.

Kliūtys prekybai yra kelių rūšių. Tarifai yra importuojamų prekių muitai. Jie užtikrina vietoje gaminamų prekių kainos pranašumą importuojamų prekių atžvilgiu. Panaikinus muitus, prekyboje vis dar galima susidurti su daug kliūčių dėl produktams ir paslaugoms taikomų įvairių techninių reglamentų.

Netarifinės kliūtys reiškia apribojimus, kurie atsiranda dėl draudimų, sąlygų ar konkrečių rinkos reikalavimų, dėl kurių importuoti ar eksportuoti produktus yra sudėtinga ir (arba) brangu.

Kas yra prekybos susitarimai?

Prekybos santykius su trečiosiomis šalimis ES valdo prekybos susitarimais. Jais siekiama nustatyti geresnes prekybos galimybes ir įveikti kliūtis prekybai.

Prekybos politika taip pat naudojamasi kaip Europos principų ir vertybių – ne tik demokratijos ir žmogaus teisių, bet ir ES požiūrio į aplinką, socialines ir darbuotojų teises ir vystymąsi – propagavimo priemone. Taigi, Taryba užtikrina, kad prekybos susitarimais būtų apsaugotos ES vertybės, standartai ir reguliavimo praktika. Tai, be kita ko, yra:

  • darnus vystymasis
  • geras valdymas
  • laisva, sąžininga ir etiška prekyba
  • aplinkos apsauga
  • žmogaus teisės ir darbuotojų teisės
  • sveikatos ir vartotojų apsauga
  • gyvūnų gerovė
  • kultūrų įvairovės apsauga.

Kokių būna prekybos susitarimų?

ES bendra prekybos politika yra grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsniu. Derybos dėl prekybos susitarimų vedamos pagal 218 straipsnyje (SESV) išdėstytas taisykles.

Prekybos susitarimų pavadinimai skiriasi priklausomai nuo susitarimo turinio: ekonominės partnerystės susitarimais su partneriais, pavyzdžiui, Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis, pirmiausia siekiama remti vystymąsi. Laisvosios prekybos susitarimai su išsivysčiusiomis šalimis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis yra sudaromi remiantis ekonominėmis paskatomis ir yra pagrįsti abipusiu rinkos atvėrimu. Jais sudaromos galimybės patekti lengvatinėmis sąlygomis į atitinkamų šalių rinkas. Kai kurie prekybos susitarimai yra išsamesnių politinių susitarimų dalis – pavyzdžiui, taip yra kai kurių asociacijos susitarimų atveju. Be to, ES sudaro nelengvatinio prekybos režimo susitarimus kaip išsamesnių susitarimų, pavyzdžiui, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, dalį.

Kokie susitarimai sudaryti tarp ES ir trečiųjų šalių?

ES sėkmingai sudarė nemažai prekybos susitarimų su šalimis partnerėmis.

Infografikas. ES prekybos žemėlapis

ES prekybos žemėlapis

Šiuo metu vyksta šie prekybos derybų procesai:

  • derybos su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP)
  • derybos dėl ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS, angl. CETA)
  • derybos dėl ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo
  • 23 PPO narių, įskaitant ES, derybos dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA).

Kokia yra prekybos susitarimų nauda?

Prekybos naudą turėtų pajusti visi – vartotojai, darbuotojai ir įmonės – ir prekyba turėtų užtikrinti lygias galimybes visoms ES valstybėms narėms ir regionams.

Prekybos susitarimų nauda gali būti įvairi:

  • naujų rinkų ES prekėms ir paslaugoms atvėrimas
  • investavimo galimybių didinimas ir investicijų apsauga vadovaujantis abipusiškumo principu ir siekiant abipusės naudos
  • prekybos atpiginimas panaikinant muitus ir sumažinant biurokratizmą
  • prekybos paspartinimas palengvinant tranzito procedūras muitinėse ir nustatant bendras taisykles dėl techninių bei sanitarijos standartų
  • politikos sąlygų nuspėjamumo didinimas prisiimant bendrus įsipareigojimus poveikio prekybai turinčiose srityse, pavyzdžiui, dėl intelektinės nuosavybės teisių, netarifinių kliūčių prekybai, konkurencijos taisyklių ir viešųjų pirkimų srities sprendimų sistemos
  • darnaus vystymosi rėmimas skatinant bendradarbiavimą, skaidrumą ir dialogą su partneriais socialiniais ir aplinkos klausimais.

Infografikas. ES prekybos derybos

ES prekybos derybos

ES prekybos apsaugos priemonių modernizavimas

Tarybos Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) susitarė dėl Tarybos derybinės pozicijos dėl pasiūlymo modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones; tai pirmoji esminė jų peržiūra nuo 1995 m. Pasiūlymą modernizuoti galiojančias priemones Komisija pateikė 2013 m. balandžio mėn. Siūlomu reglamentu iš dalies keičiami galiojantys antidempingo ir antisubsidijų reglamentai, kad būtų tinkamiau reaguojama į nesąžiningą prekybos praktiką. Tikslas yra apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžininga konkurencija daromos žalos, užtikrinant laisvą ir sąžiningą prekybą.

Koks yra Tarybos vaidmuo prekybos derybose?

Prekybos politika ir geresnis ES susitarimų įgyvendinimas yra bendra Komisijos, valstybių narių ir Europos Parlamento atsakomybė.

Taryba atlieka labai svarbų vaidmenį procese, kuriame gimsta naujas prekybos susitarimas: ji suteikia įgaliojimus Komisijai vesti derybas ES vardu dėl naujo prekybos susitarimo; tokie įgaliojimai suteikiami dokumente, paprastai vadinamame „derybų įgaliojimais“. Savo įgaliojimais Taryba duoda atitinkamus derybinius nurodymus, kuriuose, be kita ko, nurodomi derybų tikslai, aprėptis, galimi laiko terminai.

Tada Komisija ES vardu ir glaudžiai bendradarbiaudama su Taryba ir Europos Parlamentu veda derybas su šalimi partnere. Ji reguliariai teikia Tarybai ir Parlamentui ataskaitas apie derybų eigą. Visų derybų metu Komisija konsultuojasi su Taryba.

Kai su partneriais susitariama dėl susitarimo teksto, jis parengiamas ir išverčiamas į visas oficialiąsias ES kalbas, Komisija pateikia Tarybai oficialius pasiūlymus dėl priėmimo.

Po diskusijų Taryboje ir teisininkams lingvistams peržiūrėjus tekstą, Taryba priima sprendimą dėl pasirašymo. Taryba taip pat nusprendžia dėl to, ar susitarimas turi būti laikinai taikomas visiškai ar iš dalies – jei susitarimas yra mišraus pobūdžio, apimantis ne tik ES kompetencijos sritis, bet ir valstybių narių kompetencijos klausimus.

Tada susitarimo šalys susitarimą oficialiai pasirašo. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė paskiria asmenį, kuris pasirašo ES vardu. Jeigu susitarimas apima mišrios atsakomybės temas (t. y. jis apima ne tik ES kompetencijos sritis, bet ir valstybių narių kompetencijos klausimus), susitarimą turi pasirašyti ir visos valstybės narės.

Po pasirašymo Taryba pateikia susitarimą ir sprendimo dėl sudarymo projektą Europos Parlamentui siekiant gauti jo pritarimą.

Tik gavus Europos Parlamento pritarimą Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo. Jei susitarimas apima mišrios atsakomybės temas, Taryba gali jį sudaryti tik po to, kai susitarimą ratifikuos visos valstybės narės.

Daugiau informacijos apie atskirus prekybos susitarimus pateikiama Tarybos susitarimų ir konvencijų duomenų bazėje.