Užsienio reikalai

Arrow  Susiję pranešimai spaudai

Užsienio reikalų posėdžiuose Taryba dirba visų Sąjungos išorės veiksmų srityje, įskaitant bendrą užsienio ir saugumo politiką, užsienio prekybą ir vystomąjį bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais vienas iš Tarybos prioritetų – bendradarbiaujant su Komisija užtikrinti ES išorės veiksmų nuoseklumą taikant įvairias Sąjungos turimas priemones.


BUSP principai ir tikslai – saugoti bendras Sąjungos vertybes, pagrindinius interesus, nepriklausomybę ir vientisumą laikantis Jungtinių Tautų (JT) chartijos principų; visokeriopai stiprinti Sąjungos saugumą; saugoti taiką ir stiprinti tarptautinę bendruomenę vadovaujantis JT chartijos principais; skatinti tarptautinį bendradarbiavimą; plėtoti ir stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

Taryba taip pat atsako už bendrą užsienio ir saugumo politiką. Tradiciškai gynybos ministrai du kartus per metus dalyvauja Užsienio reikalų tarybos posėdžiuose; be to, jie dalyvauja neoficialiuose posėdžiuose (taip pat du kartus per metus).

Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuri yra Užsienio reikalų tarybos pirmininkė, atlieka svarbų vaidmenį formuluojant, rengiant ir įgyvendinant BUSP.

BUSP srityje Politinis ir saugumo komitetas (PSK) padeda nustatyti politikos principus rengdamas Tarybos nuomones, nedarydamas įtakos Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) vaidmeniui rengiantis Tarybos posėdžiams. Be to, PSK, vadovaujamas Tarybos, vykdo politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą krizių valdymo operacijoms.

  • Užsienio prekybos politika

 

Europos Sąjunga pirmauja tarptautinės prekybos srityje, kuri sudaro penktadalį visos pasaulio prekybos; ji sukūrė pasaulinį prekybos santykių tinklą. Vienas po kito įvykę ES plėtros etapai ir vienos bendros rinkos konsolidavimas sustiprino Sąjungos pozicijas dvišalėse derybose su trečiosiomis šalimis ir daugiašalėse derybose su Pasaulio prekybos organizacija (PPO). PPO yra viena svarbiausių ES prekybos politikos partnerių. Skatinimas vykdyti prekybą sąžiningoje ir taisyklėmis grindžiamoje daugiašalėje aplinkoje tarptautinės bendruomenės naudai yra vienas iš svarbiausių ES politikos aspektų.

Prekybos politikos srityje Komisija, vykdydama Tarybos suteiktus įgaliojimus ir konsultuodamasi su Tarybos aukšto lygio prekybos pareigūnų komitetu (Prekybos politikos komitetu), atsako už derybas dėl prekybos susitarimų, apimančių tarifų keitimą, muitų ir prekybos nuostatas bei apsaugos priemones, ir jų administravimą.
PPO posėdžiuose Komisija veda derybas Bendrijos vardu ir atstovauja valstybėms narėms sprendžiant ginčus.

  • Vystomasis bendradarbiavimas

 

Bendrijos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – prisidėti prie valstybių narių vykdomos politikos plėtojimo. Pagrindiniai šios veiklos tikslai – tvarus besivystančių šalių, ypač nepalankiausioje padėtyje esančių šalių, ekonomikos ir socialinis vystymasis, sklandus ir laipsniškas besivystančių šalių integravimas į pasaulio ekonomiką bei skurdo panaikinimas šiose šalyse. Tuo pačiu metu vykdant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką siekiama stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę, propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

Taryba šios srities teisės aktus priima kvalifikuota balsų dauguma ir laikydamasi bendro sprendimo su Europos Parlamentu procedūros.

Svarbiausias ES vystomojo bendradarbiavimo politikos aspektas – bendradarbiavimas su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybėmis. 2000 m. Kotonu pasirašytame AKR ir ES partnerystės susitarime nustatyti Bendrijos prekybos santykių ir vystomojo bendradarbiavimo su šiomis valstybėmis principai.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra svarbiausios pasaulyje paramos vystymuisi teikėjos. ES paramą administruoja Komisija, ji teikiama iš ES biudžeto arba pasinaudojant Europos plėtros fondu – AKR valstybių vystymuisi skirtu specialiu fondu. Be to, ES yra svarbiausia daugelio besivystančių šalių partnerė prekybos ir tiesioginių investicijų srityse.