Kad mūsų interneto svetainėje jums būtų kuo patogiau naršyti, mes naudojame slapukus. Čia rasite daugiau informacijos apie tai, kaip mes naudojame slapukus ir kaip pakeisti savo parinktis.

Teisingumas ir vidaus reikalai (TVR)

JAI meeting - 24.03.10Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) sritis, kuri Europos piliečių gyvenimui turi tiesioginės įtakos, tikriausiai yra ta politikos sritis, kuriai Lisabonos sutartis padarė didžiausią poveikį.

 

  • Beveik visiems TVR srities klausimams taikoma įprasta teisėkūros procedūra (būtina kvalifikuota balsų dauguma Taryboje), išskyrus šeimos teisę, operatyvinį policijos bendradarbiavimą ir keletą kitų sričių (žr. Bendro pobūdžio informaciją).
  • Be to, anksčiau trečiajam ramsčiui priklausę klausimai, pavyzdžiui, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimas, bus nagrinėjami laikantis tokių pat taisyklių, kurios yra taikomos ir vienai bendrai rinkai. Taigi, šiose srityse taikomų ES ir nacionalinių priemonių teisminę priežiūrą vykdys Teisingumo Teismas, kuris yra įsikūręs Liuksemburge.

Istorinė patirtis rodo, kad nueitas ilgas kelias...

■ Neoficialus bendradarbiavimas ir Šengeno erdvės sukūrimas

Valstybių narių bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje prasidėjo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje ir nebuvo oficialus, o vyko tarpvyriausybiniu pagrindu bei nepriklausė Europos bendrijos kompetencijai. 1985 m. Vakarų Vokietija, Prancūzija ir Beniliukso šalys sudarė Šengeno susitarimą, ir tai buvo vienas iš svarbių žingsnių kuriant valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje. Nuo to laiko kitos valstybės narės ir šalys, kurios nėra ES narės, prisijungė prie Šengeno susitarimo ir Konvencijos dėl jo įgyvendinimo.

Dabar Šengeno erdvei priklauso 26 šalys (Belgija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas).

Šiuo susitarimu buvo siekiama panaikinus vidaus sienų kontrolę įgyvendinti tikrą asmenų judėjimo laisvę, kartu priimant susijusias papildomas priemones, susijusias su išorės sienų kontrole, vizų politika, ir teisminiu bei policijos bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose.

■ Siekiant tolesnės integracijos

Kitas žingsnis buvo žengtas Europos Sąjungos sutartimi, kuri įsigaliojo 1993 m. lapkričio mėn. ir kuria teisingumo ir vidaus reikalų sritys buvo įtrauktos į Sąjungos institucinę sistemą, tokiu būdu europinei integracijai suteikus naują dimensiją.

1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai Šengeno acquis tapo Europos Sąjungos institucinės sistemos dalimi. Vienas iš svarbiausių tos Sutarties tikslų buvo puoselėti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones. Sutartimi taip pat buvo numatyta galimybė kvalifikuota balsų dauguma, taikant bendro sprendimo su Europos Parlamentu procedūrą, tvirtinti teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose priemones, išskyrus šeimos teisės srities priemones, dėl kurių Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Taryba (kvalifikuota balsų dauguma) ir Europos Parlamentas pagal įprastą teisėkūros procedūrą bendrai priima sprendimus ir daugeliu baudžiamosios teisės klausimų.

Danija, Jungtinė Karalystė ir Airija įgyvendinant tam tikras priemones dalyvauja tik iš dalies.
Tarybos posėdžius rengia darbo grupės ir komitetai.

■ Išimtys

Pažymėtina, kad Danija, Jungtinė Karalystė ir Airija įgyvendinant tam tikras priemones, susijusias su teisingumo ir vidaus reikalais, dalyvauja tik iš dalies arba tam tikromis sąlygomis.

Konkrečiau, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja įgyvendinant Šengeno susitarimo nuostatas dėl laisvo asmenų judėjimo, išorės sienų kontrolės ir vizų politikos. Todėl šių valstybių atstovai nedalyvauja Tarybos balsavime šiais klausimais.


■ Darbo struktūros ir specializuotos įstaigos

Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) taryboje renkasi teisingumo ir vidaus reikalų ministrai, kurie posėdžiauja kas tris mėnesius, ir svarsto bendradarbiavimo bei bendros politikos šioje srityje plėtojimą ir įgyvendinimą.
Taip Taryba atlieka vieno iš ES teisės aktų leidėjo vaidmenį šiol priimdama direktyvas ir reglamentus visoje teisingumo ir vidaus reikalų srityje.
Tarybos posėdžius rengia darbo grupės ir komitetai, pavyzdžiui, Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo komitetas (CATS), Imigracijos, sienų ir prieglobsčio strateginis komitetas, Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinis komitetas (COSI), įsteigtas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir Civilinės teisės klausimų darbo grupė.
Šioms institucijoms padeda keletas specializuotų įstaigų, be kita ko: