ES ateinantiems metams sudarė visapusišką 1,8 trln. € finansinį paketą 2018 m. kainomis COVID19 pandemijos socialinėms ir ekonominėms pasekmėms šalinti ir ES ilgalaikiams prioritetams įgyvendinti. Jį sudaro:
- daugiametė finansinė programa (DFP) – 1 074,3 mlrd. €
- nepaprastoji ekonomikos gaivinimo priemonė „Next Generation EU“ (NGEU) – 750 mlrd. €.
Kartu sudėjus DFP ir NGEU – 1,8 trln.€
Šis paketas padės transformuoti ES: bus teikiama parama Europos žaliajam kursui ir skaitmeninei pertvarkai bei stiprinamas atsparumas.
Visos sumos šiame puslapyje nurodytos 2018 m. kainomis.
Priemonė „Next Generation EU“
Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti reikia didžiulių viešųjų ir privačiųjų Europos lygmens investicijų, padėsiančių kurti darbo vietas ir ištaisyti COVID-19 pandemijos padarytą tiesioginę žalą, kartu remiant ES žaliuosius ir skaitmeninius prioritetus.
Siekiant suteikti ES priemonių dėl COVID-19 pandemijos kilusiems iššūkiams įveikti, Komisijai bus suteikti įgaliojimai Sąjungos vardu kapitalo rinkose pasiskolinti 750 mlrd. €.
750 mlrd. €
Ekonomikos gaivinimo priemonė „Next Generation EU“ (NGEU)
Pagal ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ bus galima šias lėšas perkelti į ES programas, kaip nurodyta toliau:
- Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė: 672,5 mlrd. € (paskolos: 360 mlrd. €, dotacijos: 312,5 mlrd. €)
- REACT-EU: 47,5 mlrd. €
- „Europos horizontas“: 5 mlrd. €
- „InvestEU“: 5,6 mlrd. €
- Kaimo plėtra: 7,5 mlrd. €
- Teisingos pertvarkos fondas (TPF): 10 mlrd. €
- „rescEU“: 1,9 mlrd. €.
Daugiametė finansinė programa
Daugiametė finansinė programa (DFP) apima 2021–2027 m.laikotarpį. Pagal DFP ES finansavimas bus skiriamas naujiems ir sustiprintiems prioritetams visose ES politikos srityse, įskaitant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika ir toliau gaus didelį finansavimą ir bus modernizuojamos siekiant užtikrinti, kad jos kuo geriau prisidėtų prie Europos ekonomikos atsigavimo ir ES žaliųjų ir skaitmeninių tikslų.
1 074,3 mlrd. €
2021–2027 m. daugiametė finansinė programa
DFP apima šias pagrindines išlaidų sritis:
- bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeniniai klausimai: 132,8 mlrd. €
- sanglauda, atsparumas ir vertybės: 377,8 mlrd. €
- gamtos ištekliai ir aplinka: 356,4 mlrd. €
- migracija ir sienų valdymas: 22,7 mlrd. €
- saugumas ir gynyba: 13,2 mlrd. €
- kaimyninės šalys ir pasaulis: 98,4 mlrd. €
- Europos viešasis administravimas: 73,1 mlrd. €.
Klimato politikos veiksmai
DFP ir „Next Generation EU“ išlaidos turi atitikti:
- ES tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą
- ES 2030 m. klimato srities tikslus
- Paryžiaus susitarimą.
30 % visų DFP ir priemonės „Next Generation EU“ išlaidų turi būti skirta su klimatu susijusiems projektams.
30 % visų ES išlaidų turi būti skirta su klimatu susijusiems projektams
Lankstumas
Kad būtų galima finansuoti konkrečias nenumatytas išlaidas, kurios nefinansuojamos kitomis priemonėmis, sukurta bendros maržos priemonė. Bendros maržos priemonės metinė viršutinė riba yra 772 mln. € (2018 m. kainomis).
Konkretiems nenumatytiems įvykiams papildomų finansinių išteklių suteiks trys teminės specialiosios priemonės:
-
Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas, skirtas labiausiai dėl „Brexit’o“ paveiktoms valstybėms narėms ir ekonomikos sektoriams remti (5 mlrd. €)
-
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, skirtas darbuotojams, praradusiems darbą dėl restruktūrizavimo, susijusio su globalizacija, remti (186 mln. € per metus)
-
solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas (SEAR), skirtas reaguoti į nepaprastąsias padėtis dėl didelių nelaimių valstybėse narėse ir narystės siekiančiose šalyse ir skubiai reaguoti į konkrečius neatidėliotinus poreikius ES arba trečiosiose valstybėse (1,2 mlrd. € per metus).
ES pajamos: nuosavi ištekliai
Sprendimas dėl nuosavų išteklių
2020 m. gruodžio 14 d. Taryba priėmė sprendimą dėl nuosavų išteklių, kuriame apibrėžta, kaip finansuojamas ES biudžetas. Kad šis sprendimas įsigaliotų, jam turėjo pritarti visos 27 ES valstybės narės, vadovaudamosi savo konstituciniais reikalavimais. Jis bus taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.
Viršutinės ribos
Nuo 2021 m. sausio 1 d. ES taikomos šios nuosavų išteklių viršutinės ribos:
-
mokėjimams: 1,40 % visų valstybių narių BNP
-
įsipareigojimams: 1,46 % visų valstybių narių BNP.
Šios viršutinės ribos bus išimtinai ir laikinai padidintos dar 0,6 procentiniais punktais, kad būtų padengti visi ES įsipareigojimai, atsirandantys dėl NGEU finansavimui numatyto skolinimosi, kol bus grąžintos visos pasiskolintos lėšos.
Pajamų šaltiniai
Nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatomi nauji nuosavi ištekliai, pagrįsti neperdirbtomis plastiko pakuočių atliekomis. Tai duos akstiną valstybėms narėms mažinti vienkartinio plastiko vartojimą, skatins perdirbimą ir sustiprins žiedinę ekonomiką atsižvelgiant į ES aplinkos politikos tikslus.
Naujieji ištekliai bus apskaičiuojami remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriu kiekvienoje valstybėje narėje, taikant 0,80 € vienam kilogramui pareikalavimo tarifą. Taip pat nustatytas mechanizmas siekiant išvengti pernelyg regresinio poveikio nacionaliniams įnašams.
Be to, ateinančiais metais ES sieks nustatyti kitus naujus nuosavus išteklius.
Šie nauji finansavimo šaltiniai papildo esamus nuosavus išteklius:
-
tradicinius nuosavus išteklius: daugiausia muitus ir cukraus mokesčius (valstybės narės pasiliks 25 % surinktų sumų surinkimo išlaidoms padengti)
-
PVM pagrįstus nuosavus išteklius: vienodas 0,3 % dydžio tarifas taikomas kiekvienos valstybės narės pridėtinės vertės mokesčio bazei, tačiau apmokestinama PVM bazė yra ne didesnė nei 50 % kiekvienos šalies BNP (metodika bus supaprastinta)
-
BNP pagrįstus išteklius: surenkamus taikant vienodą tarifą valstybių narių bendrosioms nacionalinėms pajamoms; šis tarifas kasmet koreguojamas siekiant subalansuoti pajamas ir išlaidas (nekeičiama).
Korekcijos
2021–2027 m. laikotarpiu dėl fiksuoto dydžio korekcijų sumažės Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos ir Švedijos metinis bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų lėšų įnašas.
Naujas biudžeto apsaugos sąlygų režimas
Nauju reglamentu įvedamas bendras ES biudžeto apsaugos sąlygų režimas. Jis taikomas tais atvejais, kai nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje gana tiesiogiai kenkia arba yra didelis pavojus, kad gali pakenkti patikimam ES biudžeto finansų valdymui arba ES finansinių interesų apsaugai.
ES biudžetas – planas ateičiai
ES biudžetas visada keitėsi kartu su Sąjungos poreikiais, atsižvelgiant į kintantį politinį, socialinį ir ekonominį kontekstą. Jo istorija įdomi – tai raidos ir prisitaikymo, kompromisų ir bendros ateities vizijos istorija. Tai Europos transformacijos ir teigiamos įtakos milijonų žmonių gyvenimams istorija. Susipažinkite su istorija ir pasakojimais apie ilgalaikio ES biudžeto vaidmenį Europoje.
2021–2027 m. sektorių programos
Ilgalaikis biudžetas – tai beveik 40-ties ES išlaidų programų finansavimo pagrindas septynerių metų laikotarpiu. Tikimasi, kad dauguma sektorinių ES finansavimo programų bus priimtos 2021 m. pradžioje ir bus taikomos atgaline data nuo tų metų pradžios.
Štai keletas naujų ir sustiprintų programų pavyzdžių pagal 2021–2027 m. DFP.
Kad būtų remiama skaitmeninė pertvarka, sukuriama nauja finansavimo programa – Skaitmeninės Europos programa, kuria skatinama plačiai diegti ir naudoti pagrindines skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto prietaikas ir pažangiausias kibernetinio saugumo priemones. Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninės krypties finansavimas taip pat bus gerokai padidintas.
Naujoji programa „ES – sveikatos labui“ suteiks tvirtą ES veiklos pagrindą sveikatos srityje – bus remiamasi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi.
Kai tik bus galima pasinaudoti finansavimu pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bus gerokai padidintas programos „Europos horizontas“ finansavimas.
Kosmoso srityje ES rengiasi vykdyti visiškai integruotą kosmoso programą, kurioje bus sutelkta visa ES veikla. Padidinus veiksmingumą, bus lengviau plėtoti naujas su kosmosu susijusias paslaugas, kurios bus naudingos ES piliečiams ir įmonėms.
Sukuriamas naujas Teisingos pertvarkos fondas, skirtas remti pažeidžiamiausius daug anglies dioksido išmetančius regionus, jiems pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos. Šis fondas finansavimą gaus ir pagal kitą ilgalaikį biudžetą, ir pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę.
Taip pat bus sustiprintos jaunimui skirtos programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas. Tikimasi, kad įgyvendinant naująją DFP programos „Erasmus+“ dalyvių skaičius patrigubės.
Taip pat buvo gerokai padidinta parama migracijai ir sienų valdymui, be kita ko tam, kad iki 2027 m. būtų skiriamas finansavimas iki 10 000 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros sienų apsaugos pareigūnų.
Saugumo ir gynybos srityje įsteigtas naujas Europos gynybos fondas, skirtas ES gynybos, technologinės ir pramoninės bazės konkurencingumui,veiksmingumui ir inovaciniams pajėgumams skatinti.