Baltijos jūra. Taryba susitarė dėl 2020 m. laimikio limito.

Šiandien Taryba susitarė dėl ateinančių metų dešimties komerciniu požiūriu svarbiausių Baltijos jūros žuvų ištekliųbendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK) ir valstybių narių kvotų. Taigi šiuo susitarimu nustatoma, kiek žuvies ir kokiomis sąlygomis galės sužvejoti Europos žvejai.

Remdamasi naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, kuriose akcentuojamos prastos sąlygos Baltijos jūroje, Taryba nusprendė sumažinti daugelio žuvų išteklių žvejybos galimybes. Buvo šiek tiek padidintas tik Rygos įlankos silkių BLSK, o Suomijos įlankos lašišų BLSK buvo paliktas toks pat.

Daugiausia – 60 % sumažintas menkių BLSK Baltijos jūros vakarinėje dalyje, o sužvejoti šių žuvų priegaudą leista tik rytinėje šios jūros dalyje.

Turėjo būti priimti drąsūs sprendimai, kad būtų išsaugotas Baltijos jūros žuvų išteklių gyvybingumas ir užtikrintas ilgesnio laikotarpio žvejybos tvarumas šiame rajone. Šiandienos susitarimu ne tik sudaromos sąlygos atkurti išteklius, juo taip pat padedama sušvelninti socialinį ir ekonominį poveikį ES žvejams.

Suomijos žemės ūkio ir miškininkystės ministras ir Tarybos pirmininkas Jari Leppä

Susitarimas išsamiai

• Tarybos susitarimas dėl 2020 m. leidžiamų sužvejoti kiekių Baltijos jūroje
  ×

  Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):

  EN

Remiantis Komisijos pasiūlymu, sutarus dėl šių kiekių atsižvelgiama į įsipareigojimą vykdyti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, be kita ko, užtikrinti, kad būtų laikomasi didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY), taip pat į mokslines rekomendacijas, kurias visų pirma pateikė Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Taip pat griežtai laikomasi daugiamečio žvejybos Baltijos jūroje valdymo plano nuostatų.

Taryba ne tik nustatė kai kurių rūšių BLSK ir nacionalines kvotas, ji taip pat susitarė dėl papildomų priemonių, taikomų menkių ištekliams:

– griežtesnių mėgėjų žvejybos apribojimų (paprastai vienam žvejui bus leidžiama pasilikti penkis šios rūšies žuvų egzempliorius per dieną)

– ilgesnių žvejybos draudimo laikotarpių 25 ir 26 pakvadračiuose (nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.), 22–23 pakvadračiuose (nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d.) ir 24 pakvadratyje (nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.).

Kadangi dideli žvejybos galimybių sumažinimai turės neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį tam tikruose žvejybos rajonuose, Baltijos jūros valstybės narės ir Komisija pabrėžė, kad svarbu užtikrinti tinkamą krizės valdymą.

Siekiant greito susitarimo buvo vykdomas parengiamasis darbas regioniniu lygmeniu per BALTFISH – organizaciją, kuri suteikia platformą svarbiems žuvininkystės Baltijos jūroje klausimams aptarti; šiuo metu jai pirmininkauja Suomija.

Tolesni veiksmai

Taryba šį punktą oficialiai priims taikydama supaprastintą rašytinę procedūrą.

Bendroji informacija

Šiandienos diskusijose buvo remiamasi Komisijos pasiūlymu, kurio teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis.
Pagal šį straipsnį žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo priemones, įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką, tvirtina Taryba. Todėl priimant šį reglamentą nereikalaujama, kad dalyvautų Europos Parlamentas, o Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateiktų nuomonę.

• Komisijos pasiūlymas (dok. 11814/19)
• Komisijos pasiūlymas (dok. 11814/19 ADD 1)
• Daugiametis žvejybos Baltijos jūroje valdymo planas
• Leidžiamo sužvejoti kiekio ir kvotų nustatymas