Šumano deklaracija
Diena, kai gimė ES
1950 m. gegužės 9 d. buvo paskelbta neeilinė deklaracija, kuria padėti tokios Europos Sąjungos, kokią žinome šiandien, pamatai, remiantis dviem pagrindiniais principais: taika ir solidarumu.
Europa po karo
1950 m. Europos šalys lėtai stojosi ant kojų po žmoniją ir ekonomiką nusiaubusio Antrojo pasaulinio karo ir pasaulį vėl kaustant Šaltojo karo sukeltai įtampai.
Vaikas Šv. Kazimiero bažnyčios griuvėsiuose Varšuvoje, 1945 m.
Vaikas Šv. Kazimiero bažnyčios griuvėsiuose Varšuvoje, 1945 m.
Grupė Europos politikų, kurių dauguma matė dviejų pasaulinių karų padarinius, sutarė dėl bendros vizijos, kurios esmė – vieninga Europa, galinti užkirsti kelią Europos šalių konfliktams ateityje. Vėliau šie politikai pradėti vadinti Europos Sąjungos steigėjais.
Jų vizija buvo ta, kad Europos šalys turėtų bendrai sutelkti strateginius išteklius, kad karas tarp praeityje nuolat konkuravusių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos, taptų „ne tik neįsivaizduojamas, bet ir materialiai neįmanomas“.
„Bendra anglių ir plieno gamyba turėtų [...] pakeisti regionų, kurie ilgą laiką gamino karinę amuniciją ir dažniausiai tapdavo karų aukomis, likimą.“
Taika ir solidarumas
Anglių ir plieno sąjunga buvo šios vieningos Europos vizijos pagrindas. Anksčiau išimtinė teisė priimti sprendimus dėl sunkiosios pramonės, grindžiamos anglimis ir plienu ir itin svarbios karo metu, priklausė suverenioms valstybėms.
Įsitikinusios, kad sujungus ekonominius interesus būtų užkirstas kelias karteliams bei monopolijoms ir būtų pakeltas gyvenimo lygis, Prancūzijos, Vakarų Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo vyriausybės žengė istorinį žingsnį vieningos Europos link.
ES pradininkai buvo labai skirtingi – nuo pasipriešinimo kovotojų iki teisininkų ir parlamentarų, tačiau jiems visiems buvo svarbūs tie patys idealai: taiki, vieninga ir klestinti Europa.
Paminklas „Hommage aux Pères fondateurs de l'Europe“ priešais Robero Šumano namus. Tai – skulptūros, vaizduojančios keturis Europos Sąjungos steigėjus: Alčidę de Gasperį, Roberą Šumaną, Žaną Monė ir Konradą Adenauerį.
Paminklas „Hommage aux Pères fondateurs de l'Europe“ priešais Robero Šumano namus. Tai – skulptūros, vaizduojančios keturis Europos Sąjungos steigėjus: Alčidę de Gasperį, Roberą Šumaną, Žaną Monė ir Konradą Adenauerį.
1950 m. gegužės 9 d. deklaracijoje, kuri vėliau tapo žinoma kaip Šumano deklaracija, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas paskelbė, kad sukuriama Europos anglių ir plieno bendrija, kurią kontroliuos bendra Vyriausioji valdyba.
„Taika pasaulyje negali būti garantuota be kūrybiškų pastangų, atsveriančių jai gresiančius pavojus.“
Vieninga Europa
Priėmus Šumano deklaraciją, 1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje buvo pasirašyta Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis. Belgijai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Prancūzijai, Italijai, Liuksemburgui ir Nyderlandams (vadinamajam Šešetui) šią sutartį ratifikavus, ji įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d.
Joje numatyta įsteigti pirmąją viršvalstybinę Europos organizaciją – Europos anglių ir plieno bendriją. Nors tiesioginis šios pirmosios sutarties tikslas buvo sukurti bendrą anglių ir plieno rinką, ja taip pat buvo siekiama padėti pamatus ekonominei bendrijai, kuri palaipsniui taptų politine sąjunga.
Sutartimi buvo įsteigta Vyriausioji valdyba, Bendroji asamblėja, Specialioji ministrų taryba ir Teisingumo Teismas, dabar tapę Europos Sąjungos institucijomis: Komisija, Parlamentu, Taryba ir Teisingumo Teismu.
Mesinos konferencija, kurioje dalyvavo šešių Europos anglių ir plieno bendrijos valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
Mesinos konferencija, kurioje dalyvavo šešių Europos anglių ir plieno bendrijos valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
1955 m. birželio 1–2 d. Mesinoje (Italija) surengtoje konferencijoje buvo išplėtota Europos bendrosios rinkos koncepcija.
Po dvejų metų ši sąvoka buvo įtvirtinta Romos sutartyse, pavadintose miesto, kuriame 1957 m. kovo 25 d. Šešetas pasirašė tas sutartis, vardu. Sutartys įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.
Sutarčių pasirašymo ceremonija „Palazzo dei Conservatori“ rūmuose, Kapitolijaus kalva, Roma.
Sutarčių pasirašymo ceremonija „Palazzo dei Conservatori“ rūmuose, Kapitolijaus kalva, Roma
„Nesukūrus vieningos Europos kilo karas. Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui.
Roberas Šumanas: Europos Sąjungos steigėjas
Roberas Šumanas – asmuo, parengęs deklaraciją, – gimė vokiečiu, tačiau 1919 m., po to, kai Prancūzijai buvo grąžinta Elzaso-Lotaringijos sritis, tapo Prancūzijos piliečiu.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, R. Šumanas Prancūzijos vyriausybėje ėjo jaunesniojo ministro pareigas.
Karo metu jis aktyviai dalyvavo Prancūzijos pasipriešinimo judėjime, buvo įkalintas. Jam vos pavyko išvengti Dachau koncentracijos stovyklos ir po to trejus metus jis slapstėsi Prancūzijoje.
Po karo jis grįžo į nacionalinę politiką ir ėjo įvairias aukščiausio lygio pareigas: pirma, kaip finansų ministras, 1947 m. – kaip ministras pirmininkas, 1948–1952 m. – kaip užsienio reikalų ministras ir 1955–1956 m. – kaip teisingumo ministras.
Eidamas Prancūzijos užsienio reikalų ministro pareigas jis buvo atsakingas už jo ministerijoje rengiamą deklaraciją, kurios tekstą parašė Polis Reuteris, Bernaras Klapjė, Žanas Monė, Pjeras Uri ir Etjenas Hiršas.
Įsteigus Europos anglių ir plieno bendriją Roberas Šumanas ir toliau dėjo pastangas, kad būtų kuriama vieninga Europa.
1958 m. jis tapo pirmuoju dabartinio Europos Parlamento pirmtako pirmininku.
Jam baigus eiti pareigas, Parlamentas jam suteikė „Europos tėvo“ vardą.
Europos diena
1950 m. gegužės 9 d. Šumano deklaracija yra itin svarbi, todėl ši diena paskelbta Europos diena.
Už novatorišką darbą kuriant vieningą Europą Šumano vardu pavadintas Briuselio rajonas, kuriame yra kelių Europos Sąjungos institucijų būstinės.
Šaltiniai
Vokietijos miestas, Antrasis pasaulinis karas: nežinomas autorius
Vaikas Šv. Kazimiero bažnyčios griuvėsiuose: iš Wikimedia, nežinomas autorius, viešoji nuosavybė
Kitos nuotraukos: autorių teisės priklauso Europos Sąjungai
Paskutinį kartą atnaujinta 24 balandžio 2025
Built with Shorthand