Laiko juosta: istorija

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) paskelbė, kad sukuriama Europos anglių ir plieno bendrija, kurią kontroliuos bendra Vyriausioji valdyba. Padėti pagrindai Europos Sąjungai, remiantis dviem svarbiausiais principais: taika ir solidarumu.

• Šumano deklaracija (teminis straipsnis)

Paryžiaus sutartimi įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), kuri sukūrė bendrąją anglių ir plieno rinką. Tai sumažino nepasitikėjimą ir įtampą tarp kaimyninių Europos šalių po II pasaulinio karo. EAPB sutartis, kurios galiojimas baigėsi 2002 m., yra pirmoji Europos bendrijos steigimo sutartis.

Pirmasis Europos anglių ir plieno bendrijos Specialiosios ministrų tarybos, kuri vėliau tapo Europos Sąjungos Taryba, posėdis įvyko Liuksemburge.

Romos sutartimis įsteigtos Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas). Pirmasis EEB Tarybos posėdis įvyko 1958 m. sausio 25 d., pirmininkaujant Belgijos užsienio reikalų ministrui Victorui Larockui.

1965 m. Prancūzija pareiškė, kad nedalyvaus Tarybos posėdžiuose, nes nepritaria deryboms dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo. Ši krizė vėliau įveikta, kai 1966 m. buvo pasiektas vadinamasis Liuksemburgo kompromisas, pagal kurį nustatytas vieningas balsavimas sprendžiant dėl svarbių interesų.

Šiomis dviem sutartimis (1967 m. ir 1971 m.) įsteigta viena Taryba, viena Komisija ir nustatytas vienas biudžetas visoms trims bendrijoms (EAPB, Euratomui ir EEB). COREPER oficialiai įteisintas kaip Tarybos parengiamasis organas.

• Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I)
• Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER II)

Į Europos Bendrijas įstoja Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė, ir valstybių narių skaičius išauga iki devynių.

Naujoji Europos Vadovų Taryba pirmą kartą susitiko 1975 m. kovo mėn. Dubline.

• Europos Vadovų Taryba, Dublinas, 1975 m. kovo 10–11 d.

Įstojus Graikijai, ES valstybių narių skaičius tampa dviženklis.

Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai Šengene (Liuksemburgas) pasirašo susitarimą dėl sienų kontrolės panaikinimo.

Šengeno susitarimu bus palaipsniui sudaromos sąlygos žmonėms keliauti be pasų tikrinimo prie vidaus sienų. Šengeno susitarimas pradedamas įgyvendinti vėliau, 1995 m.

Į ES įstoja Ispanija ir Portugalija; Europos Bendrijų narių skaičius išauga iki 12.

Suvestiniu Europos aktu (SEA) sukuriama vidaus rinka, kurioje sudaromos sąlygos prekėms, asmenims, paslaugoms ir kapitalui laisvai judėti. Juo pradedamas bendradarbiavimas užsienio politikos srityje ir nustatomas platesnis kvalifikuotos balsų daugumos taikymas priimant sprendimus Taryboje.

• Sprendimų priėmimo procesas Taryboje

Suvestiniame Europos akte taip pat nustatytas Europos Vadovų Tarybos teisinis pagrindas, kuriuo oficialiai įtvirtinami valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimai.

1992 m. Edinburge įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba pradeda taikyti „viešų debatų“ tvarką, kuri bėgant metams taikoma vis plačiau. Paskutinį kartą jos taikymo sritis išplėsta Lisabonos sutartimi.

Viešus debatus ir svarstymus Taryboje dabar galima stebėti jos interneto svetainėje.

• Žr. tiesiogiai viešus debatus ir svarstymus

Įsigaliojusia Mastrichto sutartimi sukuriama išplėstu Bendrijos ramsčiu grindžiama Europos Sąjunga. Ja sukurta ekonominė ir pinigų sąjunga ir nustatyti du nauji ramsčiai: bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse (TVR).

Mastrichto sutartimi Europos Vadovų Tarybai suteiktas oficialus statusas. Jos vaidmuo – suteikti postūmį ir bendrąsias politines gaires ES vystymuisi.

Mastrichto sutartimi taip pat pradėta kurti euro valiuta ir bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP).

• Kaip Mastrichto sutartis pakeitė Europą (vaizdinis pasakojimas)

Į ES įstoja Austrija, Suomija ir Švedija. 15 valstybių narių dabar apima beveik visą Vakarų Europą.

Europos Vadovų Taryba pritaria tam, kad būtų sukurta Euro grupė – neoficialus organas, kuriame susitinka šalių, kurių valiuta yra euro, finansų ministrai. Pirmas Euro grupės susitikimas įvyko 1998 m. birželio 4 d. Seningeno pilyje, Liuksemburge.

• Euro grupė

Amsterdamo sutartimi sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, o į ES teisę integruojamas Šengeno susitarimas. Šia sutartimi pakeičiamas Tarybos generalinio sekretoriaus vaidmuo; jis tampa ir vyriausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai.

2002 m. sausio 1 d. apyvartoje pasirodo euro banknotai ir monetos, kurie pakeičia nacionalines valiutas.

Nicos sutartimi pradedama ES institucijų reforma rengiantis būsimai išsiplėtusiai Sąjungai, kurią sudarys 27 valstybės narės. Taryba pertvarkoma, kad būtų plačiau taikomas balsavimas kvalifikuota balsų dauguma ir nustatytas tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo principas.

Į ES kartu įstoja dešimt naujų narių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Tai didžiausia ES plėtra vienu metu žmonių ir šalių skaičiaus atžvilgiu.

ES jau priklauso 25 valstybės narės.

Bulgarijai ir Rumunijai tapus ES narėmis, valstybių narių skaičius išauga iki 27.

Įsigalioja Lisabonos sutartis, kuria pertvarkoma ES struktūra ir jos veikimo tvarka.

Ja nustatomas platesnis balsavimo kvalifikuota balsų dauguma Taryboje taikymas.

Europos Vadovų Taryba tampa savarankiška institucija su savo pirmininku. Iki tol Europos Vadovų Taryba buvo neoficialus organas ir Europos Vadovų Tarybos vadovo pareigybė taip pat buvo neoficiali. Tas pareigas ėjo valstybės narės, rotacijos tvarka pirmininkavusios ES Tarybai, valstybės ar vyriausybės vadovas.

• Europos Vadovų Tarybos pirmininko vaidmuo
• Lisabonos sutartis. ES – tokios, kokią pažįstame – kūrimas (vaizdinis pasakojimas)

Už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių vertybių puoselėjimą Europoje ES suteikiama Nobelio taikos premija.

Skirdamas Nobelio taikos premiją Europos Sąjungai, Norvegijos Nobelio komitetas nurodė, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į stabilizuojamą ES vaidmenį pakeičiant didžiąją Europos žemyno dalį teritorija, kurioje ne vyksta karas, o klesti taika.

Kroatija tampa antrąja buvusios Jugoslavijos šalimi po Slovėnijos, įstojusia į ES.

ES jau priklauso 28 valstybės narės.

Po 2016 m. birželio 23 d. nacionalinio referendumo, 2020 m. sausio mėn. abiem pusėms ratifikavus išstojimo susitarimą, Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos.