Tarybos vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese
Svarbi ES sprendimų priėmimo proceso dalyvė
ES Taryba yra viena iš trijų pagrindinių ES institucijų, dalyvaujančių ES teisėkūros procese.
Europos Sąjungos Taryba, atstovaujanti ES šalių vyriausybėms
Vaidmuo: viena iš dviejų teisėkūros institucijų
Europos Parlamentas, atstovaujantis ES piliečiams
Vaidmuo: viena iš dviejų teisėkūros institucijų
Europos Komisija, atstovaujanti bendriems ES interesams
Vaidmuo: teisės aktus inicijuojanti ir vykdanti institucija
Europos Vadovų Taryba, vienijanti ES valstybių ar vyriausybių vadovus, teisės aktų nepriima. Tačiau ji nustato bendrą ES politinę kryptį ir prioritetus. Šios strateginės gairės padeda formuoti Europos Komisijos darbo programą ir nustatyti sritis, kuriose ji rengia pasiūlymus dėl naujų ES teisės aktų.
Kaip priimami ES teisės aktai
Dėl didžiosios daugumos ES teisės aktų, apimančių daugumą politikos sričių, derasi ir juos bendrai priima Taryba ir Europos Parlamentas, remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymu. Tai vadinama įprasta teisėkūros procedūra.
Be šio bendro su Europos Parlamentu teisėkūros vaidmens, kai kuriais atvejais ir kai kuriais klausimais Taryba yra pagrindinė sprendimus priimanti institucija.
Taigi, Taryba yra viena iš pagrindinių dalyvių formuojant politiką ir priimant teisės aktus ES lygmeniu.
Procedūrų apžvalga
Kada Taryba priima sprendimus kartu su Europos Parlamentu:
- įprasta teisėkūros procedūra
- ES metinis biudžetas
Kada Taryba yra pagrindinė sprendimus priimanti institucija:
- pritarimo procedūra, be kita ko, dėl ES ilgalaikio biudžeto, dar vadinamo daugiamete finansine programa (DFP)
- konsultavimosi procedūra
Kitų procedūrų pavyzdžiai:
- deleguotieji aktai
- įgyvendinimo aktai
- politikos koordinavimas
- politinės pozicijos
- tarptautiniai susitarimai
Kada Taryba priima sprendimus kartu su Europos Parlamentu
Įprasta teisėkūros procedūra
Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Taryba ir Europos Parlamentas derasi dėl ES teisės aktų ir juos kartu priima. Šios dvi institucijos yra teisėkūros institucijos.
Dauguma ES teisės aktų priimami taikant šią procedūrą.
Europos Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamentui. Taryba ir Parlamentas teisės aktus priima kartu.
Apie procedūrą glaustai
-
1
Pasiūlymas
Europos Komisija pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui pasiūlymą dėl naujo ES teisės akto.
-
2
Nagrinėjimas (svarstymas)
Taryba ir Parlamentas kiekvienas atskirai išnagrinėja pasiūlymą ir gali jį iš dalies pakeisti. Šis nagrinėjimas vadinamas svarstymu.Gali būti rengiama iki trijų svarstymų.
-
3
Priėmimas
Teisės aktas priimamas, jei Taryba ir Parlamentas per vieną iš svarstymų susitaria dėl to paties teksto. Jei iki galutinio etapo pabaigos susitarimas nepasiekiamas, teisės aktas nepriimamas.
Be to, siekiant paspartinti pozicijų suartinimo procesą ir pasiekti susitarimą, gali būti rengiami neformalūs posėdžiai, vadinami trilogais, ir naudojami preliminarūs įprastoje teisėkūros procedūroje dalyvaujančių institucijų arba jų tarpusavio susitarimai.
ES metinio biudžeto priėmimas
ES metinis biudžetas priimamas taikant kiek kitokią procedūrą. Biudžeto projektą pasiūlo Europos Komisija. Tuomet Taryba ir Europos Parlamentas vienodomis teisėmis biudžetą apsvarsto ir dėl jo susitaria. Jie turi susitarti dėl to paties teksto.
Jei jiems susitarti nepavyksta, Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą.
Kada Taryba yra pagrindinė sprendimus priimanti institucija
Specialios teisėkūros procedūros
Kai kuriais konkrečiais atvejais Taryba yra pagrindinė sprendimus priimanti institucija, paprastai priimanti sprendimus remdamasi Komisijos pasiūlymu. Parlamentas šiuo atveju nėra viena iš teisėkūros institucijų, tačiau su juo turi būti konsultuojamasi arba turi būti gautas jo pritarimas.
Keli tokių atvejų pavyzdžiai – bendrosios rinkos išimtys, konkurencijos teisė ir kovos su diskriminacija priemonės.
Europos Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Europos Sąjungos Taryba teisės aktus priima viena. Turi būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu arba turi būti gautas jo pritarimas.
Specialios teisėkūros procedūros būna dviejų pagrindinių tipų: pritarimo procedūra ir konsultavimosi procedūra.
Pritarimo procedūra
Taryba gali priimti teisės aktą gavusi Europos Parlamento pritarimą. Parlamentas negali keisti teksto, tačiau gali jį patvirtinti arba atmesti.
Konsultavimosi procedūra
Taryba gali priimti teisės aktą pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Taryba privalo Parlamento nuomonę apsvarstyti, tačiau neprivalo ja vadovautis.
ES ilgalaikio biudžeto priėmimas
ES ilgalaikis biudžetas, vadinamas daugiamete finansine programa (DFP), priimamas pagal specialias teisėkūros procedūras:
- DFP reglamentą, kuriuo nustatomos didžiausios sumos, kurias ES gali išleisti įvairiose politikos srityse, Taryba priima gavusi Europos Parlamento pritarimą;
- Sprendimą dėl nuosavų išteklių, kuriuo nustatoma, kaip finansuojamas ES biudžetas, Taryba priima pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.
Šiame procese dalyvauja ir Europos Vadovų Taryba. Atlikdama savo vaidmenį pagal ES sutartis, ji, prieš ES Tarybai parengiant galutinę jo redakciją, teikia politines gaires dėl pagrindinių ilgalaikio biudžeto prioritetų.
Tarybos vaidmuo priimant įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus
Priėmus ES teisės aktą, jį gali reikėti papildyti, kad būtų atsižvelgta į pokyčius, arba gali prireikti papildomų taisyklių, kad būtų užtikrintas tinkamas jo įgyvendinimas. Šiuo tikslu Taryba ir Parlamentas gali įgalioti Komisiją priimti deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus.
Tam tikrais atvejais už įgyvendinimo aktų priėmimą yra atsakinga ne Komisija, o Taryba.
Tarybos išvados ir rezoliucijos
Taryba priima ne tik teisės aktus. Ji taip pat priima teisiškai neprivalomus dokumentus, pavyzdžiui, išvadas ir rezoliucijas. Jie naudojami politinei pozicijai išreikšti arba gairėms ES politikos sričių klausimais pateikti.
Taip pat žr.
Ką daro Taryba?
Kaip organizuojamas Tarybos darbas
Kaip balsuoja Taryba?
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. gegužės 19 d.