Laiko juosta: istorija

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) paskelbė, kad sukuriama Europos anglių ir plieno bendrija, kurią kontroliuos bendra Vyriausioji valdyba. Padėti pagrindai Europos Sąjungai, remiantis dviem svarbiausiais principais: taika ir solidarumu.

• Šumano deklaracija (teminis straipsnis)

Paryžiaus sutartimi įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), kuri sukūrė bendrąją anglių ir plieno rinką. Tai sumažino nepasitikėjimą ir įtampą tarp kaimyninių Europos šalių po II pasaulinio karo. EAPB sutartis, kurios galiojimas baigėsi 2002 m., yra pirmoji Europos bendrijos steigimo sutartis.

Romos sutartimis įsteigtos Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas). Pirmasis EEB Tarybos posėdis įvyko 1958 m. sausio 25 d., pirmininkaujant Belgijos užsienio reikalų ministrui Victorui Larockui.

Į Europos Bendrijas įstoja Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė, ir valstybių narių skaičius išauga iki devynių.

Po Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo (1973 m. gruodžio mėn.), kuriame numatyta aukščiausiojo lygio susitikimus rengti kaskart atsiradus reikalui, 1974 m. gruodžio mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime, kuriam pirmininkavo Prezidentas Valéry Giscard’as d’Estaing’as, įsteigta Europos Vadovų Taryba. Ji buvo sukurta siekiant sudaryti neformalų valstybių ar vyriausybių vadovų diskusijų forumą.

• European Council: 50 years of working together (English version)

Naujoji Europos Vadovų Taryba pirmą kartą susitiko 1975 m. kovo mėn. Dubline.

• Europos Vadovų Taryba, Dublinas, 1975 m. kovo 10–11 d.

Įstojus Graikijai, ES valstybių narių skaičius tampa dviženklis.

Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai Šengene (Liuksemburgas) pasirašo susitarimą dėl sienų kontrolės panaikinimo.

Šengeno susitarimu bus palaipsniui sudaromos sąlygos žmonėms keliauti be pasų tikrinimo prie vidaus sienų. Šengeno susitarimas pradedamas įgyvendinti vėliau, 1995 m.

Europos Vadovų Taryba oficialiai patvirtina vėliavą kaip oficialų Europos Bendrijų logotipą.

Europos Vadovų Taryba pasiekia politinį susitarimą, kuriuo padedamas pagrindas Suvestiniam Europos aktui priimti.

• Europos Vadovų Taryba, Liuksemburgas, 1985 m. gruodžio 2–3 d.

Į ES įstoja Ispanija ir Portugalija; Europos Bendrijų narių skaičius išauga iki 12.

Suvestiniu Europos aktu (SEA) sukuriama vidaus rinka, kurioje sudaromos sąlygos prekėms, asmenims, paslaugoms ir kapitalui laisvai judėti. Juo pradedamas bendradarbiavimas užsienio politikos srityje ir nustatomas platesnis kvalifikuotos balsų daugumos taikymas priimant sprendimus Taryboje.

• Sprendimų priėmimo procesas Taryboje

Suvestiniame Europos akte taip pat nustatytas Europos Vadovų Tarybos teisinis pagrindas, kuriuo oficialiai įtvirtinami valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimai.

1992 m. Edinburge įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba pradeda taikyti „viešų debatų“ tvarką, kuri bėgant metams taikoma vis plačiau. Paskutinį kartą jos taikymo sritis išplėsta Lisabonos sutartimi.

Viešus debatus ir svarstymus Taryboje dabar galima stebėti jos interneto svetainėje.

• Žr. tiesiogiai viešus debatus ir svarstymus

Įsigaliojusia Mastrichto sutartimi sukuriama išplėstu Bendrijos ramsčiu grindžiama Europos Sąjunga. Ja sukurta ekonominė ir pinigų sąjunga ir nustatyti du nauji ramsčiai: bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse (TVR).

Mastrichto sutartimi Europos Vadovų Tarybai suteiktas oficialus statusas. Jos vaidmuo – suteikti postūmį ir bendrąsias politines gaires ES vystymuisi.

Mastrichto sutartimi taip pat pradėta kurti euro valiuta ir bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP).

• Kaip Mastrichto sutartis pakeitė Europą (vaizdinis pasakojimas)

Į ES įstoja Austrija, Suomija ir Švedija. 15 valstybių narių dabar apima beveik visą Vakarų Europą.

Nuo 1996 m. Europos Vadovų Taryba į susitikimus renkasi bent keturis kartus per metus. Anksčiau susitikimus rengti reikėjo tik du kartus per metus.

Europos Vadovų Taryba pritaria tam, kad būtų sukurta Euro grupė – neoficialus organas, kuriame susitinka šalių, kurių valiuta yra euro, finansų ministrai. Pirmas Euro grupės susitikimas įvyko 1998 m. birželio 4 d. Seningeno pilyje, Liuksemburge.

• Euro grupė

Amsterdamo sutartimi sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, o į ES teisę integruojamas Šengeno susitarimas. Šia sutartimi pakeičiamas Tarybos generalinio sekretoriaus vaidmuo; jis tampa ir vyriausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai.

2002 m. sausio 1 d. apyvartoje pasirodo euro banknotai ir monetos, kurie pakeičia nacionalines valiutas.

Nicos sutartimi pradedama ES institucijų reforma rengiantis būsimai išsiplėtusiai Sąjungai, kurią sudarys 27 valstybės narės. Taryba pertvarkoma, kad būtų plačiau taikomas balsavimas kvalifikuota balsų dauguma ir nustatytas tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo principas.

Nuo 2003 m. spalio mėn. visi formalūs Europos Vadovų Tarybos susitikimai vyksta Briuselyje.

Nicos sutarties deklaracijoje Nr. 22 teigiama, kad kai Europos Sąjungą sudarys 18 valstybių narių, visi Europos Vadovų Tarybos susitikimai bus rengiami Briuselyje.

Į ES kartu įstoja dešimt naujų narių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Tai didžiausia ES plėtra vienu metu žmonių ir šalių skaičiaus atžvilgiu.

ES jau priklauso 25 valstybės narės.

Bulgarijai ir Rumunijai tapus ES narėmis, valstybių narių skaičius išauga iki 27.

Neformaliame susitikime, surengtame 2009 m. lapkričio 19 d. Briuselyje, ES valstybių ir vyriausybių vadovai vieningai susitaria pirmuoju nuolatiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku paskirti Hermaną Van Rompuy’ų.

• Hermano Van Rompuy’aus pareiškimas

Įsigalioja Lisabonos sutartis, kuria pertvarkoma ES struktūra ir jos veikimo tvarka.

Ja nustatomas platesnis balsavimo kvalifikuota balsų dauguma Taryboje taikymas.

Europos Vadovų Taryba tampa savarankiška institucija su savo pirmininku. Iki tol Europos Vadovų Taryba buvo neoficialus organas ir Europos Vadovų Tarybos vadovo pareigybė taip pat buvo neoficiali. Tas pareigas ėjo valstybės narės, rotacijos tvarka pirmininkavusios ES Tarybai, valstybės ar vyriausybės vadovas.

• Europos Vadovų Tarybos pirmininko vaidmuo
• Lisabonos sutartis. ES – tokios, kokią pažįstame – kūrimas (vaizdinis pasakojimas)

Paskutinį kartą Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavo rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės prezidentas arba ministras pirmininkas.

2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavo Švedijos Ministras Pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas.

• Europos Vadovų Tarybos išvados (Briuselis, 2009 m. gruodžio 10–11 d.)

2012 m. kovo 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime 25 Europos šalių vadovai pasirašė Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV).

Sutartis įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.; ja oficialiai įtvirtinamas euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimas ir jų pirmininko vaidmuo apibrėžtas SSKV 12 straipsnyje.

• Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos (SSKV)

Hermanas Van Rompuy’us išrenkamas antrai Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadencijai nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.

Už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių vertybių puoselėjimą Europoje ES suteikiama Nobelio taikos premija.

Skirdamas Nobelio taikos premiją Europos Sąjungai, Norvegijos Nobelio komitetas nurodė, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į stabilizuojamą ES vaidmenį pakeičiant didžiąją Europos žemyno dalį teritorija, kurioje ne vyksta karas, o klesti taika.

Kroatija tampa antrąja buvusios Jugoslavijos šalimi po Slovėnijos, įstojusia į ES.

ES jau priklauso 28 valstybės narės.

Donaldas Tuskas pakeičia Hermaną Van Rompuy’ų Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigose. Jo kadencija trunka nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.

• Pirmininko D. Tusko kalba perdavimo ceremonijoje (2014 m. gruodžio 1 d.)
• Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko biografija

Donaldas Tuskas perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrai dvejų su puse metų trukmės kadencijai – nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.

• Donaldas Tuskas perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku (pranešimas spaudai, 2017 03 09)

Atsižvelgdama į 2016 m. birželio 23 d. JK referendumo, kuriame JK piliečiai balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, rezultatus, JK oficialiai pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš ES.

Europos Vadovų Taryba priėmė pareiškimą dėl JK pranešimo.

„Apgailestaujame, kad Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos, tačiau esame pasirengę procesui, kurį dabar turėsime vykdyti (...) Šiose derybose Sąjunga veiks vieningai ir saugos savo interesus. Mūsų pirmas prioritetas – kuo labiau sumažinti dėl Jungtinės Karalystės sprendimo kilusį netikrumą mūsų piliečiams, įmonėms ir valstybėms narėms.“

Europos Vadovų Taryba, 2017 m. kovo 29 d.

• Pranešimo pagal 50 straipsnį laiškas, 2017 03 29
• ES santykiai su Jungtine Karalyste (bendra informacija)

Charles’is Michelis perima iš Donaldo Tusko Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas. Jo kadencija truks nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.

• Pirmininko Charles’io Michelio kalba pareigų perdavimo ceremonijoje su kadenciją baigusiu pirmininku Donaldu Tusku

Po 2016 m. birželio 23 d. nacionalinio referendumo, 2020 m. sausio mėn. abiem pusėms ratifikavus išstojimo susitarimą, Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos.

Charles’is Michelis perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrai dvejų su puse metų kadencijai nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.

• Charles’is Michelis perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku (pranešimas spaudai, 2022 m. kovo 24 d.)

Europos Vadovų Tarybos pirmininku tapo António Costa, jis pakeitė Charles’į Michelį. Jo kadencija truks nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2027 m. gegužės 31 d.

• Pirmininko António Costa kalba pareigų perdavimo ceremonijoje su kadenciją baigiančiu pirmininku Charles’iu Micheliu