Graikija. Trečioji ekonominio koregavimo programa

2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo pradėta vykdyti trečioji Graikijos ekonominio koregavimo programa. Planuojama, kad ji bus vykdoma iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Pagal šią programą iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) bus suteikta iki 86 mlrd. € finansinės pagalbos suma.

Pagal finansinės pagalbos gavimo sąlygas Graikija įsipareigojo įgyvendinti tam tikras priemones ir reformas, kad įveiktų dabartinius ekonominius iššūkius.

Bendras programos tikslas – užtikrinti, kad Graikijoje vėl būtų pastebimas tvarus ekonomikos augimas.

Apžvalga

2015 m. liepos 8 d. Graikija pateikė oficialų prašymą skirti paramą stabilumui valstybės paskolos iš ESM forma. Ji pateikė šį prašymą, kad įvykdytų savo skolinius įsipareigojimus ir užtikrintų finansų sistemos stabilumą.

2015 m. liepos 8 d. ESM valdytojų taryba pavedė Europos Komisijai įvertinti esamą riziką euro zonos finansiniam stabilumui, Graikijos skolos tvarumą ir jos galimus finansavimo poreikius. Šis vertinimas yra būtinas, kad būtų galima pradėti derybas dėl programos.

Po Europos Komisijos bendradarbiaujant su ECB atlikto įvertinimo, kuris buvo paskelbtas 2015 m. liepos 10 d., ESM valdytojų taryba susitarė, kad galima pradėti derybas dėl Graikijai skirtos naujos finansinės pagalbos programos.

Skolos tvarumas

Europos Komisijos bendradarbiaujant su ECB atliktoje Graikijos skolos tvarumo analizėje padaryta išvada, kad skolos tvarumą galima užtikrinti vykdant plataus užmojo patikimą reformų programą ir taikant papildomas su skola susijusias priemones be nominalaus skolos nurašymo.

Vadovaudamasi liepos 12 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimu, 2015 m. rugpjūčio 14 d. Euro grupė patvirtino, kad yra pasirengusi svarstyti galimas papildomas priemones siekiant užtikrinti, kad Graikijos bendrų finansavimo poreikių lygis išliktų tvarus. Šios priemonės galėtų apimti galimus ilgesnius lengvatinius bei grąžinimo laikotarpius ir priklausys nuo to, ar priemonės, dėl kurių susitarta pagal programą, bus visiškai įgyvendintos.

• Europos Komisijos atlikta Graikijos skolos tvarumo analizė (2015 m. liepos mėn.)

2016 m. gegužės 24 d. įvykusiame susitikime Euro grupė susitarė dėl tam tikrų priemonių, skirtų Graikijos valstybės skolos tvarumui užtikrinti. Šios priemonės skirstomos į trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes. Kai kurios turi būti įgyvendintos iki programos pabaigos, kitos – sėkmingai užbaigus programą. Pastarųjų priemonių taikymo sritis bus nustatyta remiantis atnaujinta skolos tvarumo analize.

• Euro grupės pareiškimas dėl Graikijos, 2016 m. gegužės 24 d.

2016 m. gruodžio 5 d. Euro grupė patvirtino išsamų Graikijai skirtų trumpalaikių skolos mažinimo priemonių dokumentų rinkinį. Šios priemonės turės didelį teigiamą poveikį Graikijos valstybės skolos tvarumui. Tas priemones sudaro:

• sklandesnio Graikijos skolos grąžinimo modelio nustatymas, kai einamasis vidutinis svertinis paskolų grąžinimo terminas – iki 32,5 metų
• su palūkanų norma susijusios rizikos sumažinimas taikant EFSF ir ESM strategiją, nesukuriant papildomų išlaidų ankstesnėms programos šalims
• palūkanų normos maržos padidinimo 2017 m., susijusio su antrosios Graikijos programos skolos išpirkimo dalimi, atsisakymas.

ESM ir EFSF direktorių valdybos tas priemones oficialiai patvirtino 2017 m. sausio 23 d. ir sudarė galimybes joms įgyvendinti.

• Euro grupės pareiškimas dėl Graikijos, 2016 m. gruodžio 5 d.

Išankstiniai veiksmai

Įvertinus riziką, finansavimo poreikius ir skolos tvarumą, 2015 m. liepos 13 d. euro zonos šalių vadovai ir Graikija pasiekė susitarimą dėl išankstinių veiksmų, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant pradėti derybas laikantis sąlygų, kurios turi būti išdėstytos susitarimo memorandume.

Sutarti išankstiniai veiksmai, be kita ko, – tai:

• priemonės PVM ir pensijų reformos srityse
• Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (bankų sąjungos taisyklių) perkėlimas į nacionalinę teisę
• Graikijos statistikos tarnybos (ELSTAT) nepriklausomumo išsaugojimas
• Civilinio proceso kodekso priėmimas.

Graikija šiuos sutartus išankstinius veiksmus įgyvendino iki 2015 m. rugpjūčio 14 d.

2015 m. liepos 16 d. Euro grupė susitarė pradėti derybas dėl naujosios programos, o 2015 m. liepos 17 d. ESM valdytojų taryba iš esmės nusprendė skirti Graikijai paramą stabilumui.

Susitarimo memorandumas

Susitarimo memorandumą, kuriame nurodyta reformų politika, kurią Graikija turėtų įvykdyti, ESM valdytojų taryba patvirtino 2015 m. rugpjūčio 19 d., po to, kai jį patvirtino ESM dalyvaujančios valstybės narės pagal savo nacionalines procedūras.

Tą pačią dieną valdytojų taryba taip pat patvirtino paskolos susitarimą (pagrindinį susitarimą dėl finansinės pagalbos programos).

• Susitarimo memorandumas, 2015 m. rugpjūčio 19 d.

2016 m. birželio mėn., atliekant pirmąją programos peržiūrą, buvo pasirašytas papildomas susitarimo memorandumas. Jame atnaujinamos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos ne vėliau kaip 2017 m. trečiąjį ketvirtį, konkrečiai nurodant pasiektinus rezultatus pirminio susitarimo memorandumo srityse.

• Papildomas susitarimo memorandumas su Graikija (2016 m. birželio mėn.)
• Atnaujintas turto plėtros planas (papildomo susitarimo memorandumo su Graikija priedas)
• Privatizavimo programa: vyriausybės vykdytini veiksmai (papildomo susitarimo memorandumo su Graikija priedas)

Graikijos programa: pagrindiniai punktai

Pagal susitarimo memorandumą sutartas reformas galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes:

• fiskalinio tvarumo atkūrimas
• finansinio stabilumo išsaugojimas
• ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinančių reformų įgyvendinimas
• valdžios sektoriaus modernizavimas.

Be kitų sutartų sąlygų Graikija įsipareigojo visapusiškai pasinaudoti turima ES technine pagalba reformų rengimo srityje. Tokios techninės pagalbos teikimą koordinuoja naujoji Europos Komisijos paramos struktūrinėms reformoms tarnyba.

Fiskalinio tvarumo atkūrimas

Kas yra pirminis perteklius?

Laikoma, kad valdžios sektorius pasiekė pirminį perteklių, kai jo einamosios pajamos viršija jo einamąsias išlaidas (išskyrus skolos palūkanas). Panaudojant pirminį perteklių vidutinės trukmės laikotarpiu įmanoma sumažinti valstybės skolą ir atkurti fiskalinį tvarumą – tai būtina siekiant užtikrinti, kad vėl būtų pastebimas tvarus ekonomikos augimas.

Graikijos tikslas turėtų būti 3,5 % BVP vidutinės trukmės laikotarpio pirminis perteklius. Jis turi būti pasiektas visų pirma taip:

• fiskalinėmis reformomis, įskaitant PVM ir pensijų sistemų reformas, kurias papildytų plataus užmojo programa, skirta sustiprinti mokestinių prievolių vykdymą ir viešųjų finansų valdymą
• kovojant su mokesčių slėpimu, kartu užtikrinant tinkamą pažeidžiamų grupių apsaugą.

Sutartas fiskalinio koregavimo planas pasiekti pirminį perteklių yra toks:

• -0,25 % 2015 m.
• 0,5 % 2016 m.
• 1,75 % 2017 m.
• 3,5 % 2018 m.

Finansinio stabilumo išsaugojimas

Tikimasi, kad Graikija imsis priemonių, kad užtikrintų tvirtą savo finansų sektoriaus pagrindą.

Susitarimo memorandume sutartos sąlygos, be kita ko, yra šios:

• spręsti neveiksnių paskolų bankų sektoriuje klausimą
• rekapitalizuoti bankus
• stiprinti Graikijos finansinio stabilumo fondo, taip pat bankų valdymą.

Bankų rekapitalizavimas

2015 m. rudenį ECB atliko išsamų didžiųjų Graikijos bankų vertinimą ir turto kokybės patikrinimą. Kaip sutarta 2015 m. rugpjūčio 14 d. Euro grupės pareiškime, po šio vertinimo atitinkami bankai buvo rekapitalizuoti.

Šiuo tikslu iš Europos stabilumo mechanizmo Graikijos finansinio stabilumo fondui buvo išmokėta 5,4 mlrd. € siekiant papildyti bankų surinktas privataus kapitalo sumas, Europos Komisijai priėmus reikiamus sprendimus dėl valstybės pagalbos.

• ECB atlikto keturių didelių Graikijos bankų išsamaus vertinimo rezultatai, 2015 m. spalio 31 d.
• Direktyva dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo
• Graikijos finansinio stabilumo fondas

Ekonomikos augimas, konkurencingumas ir investicijos

Tikimasi, kad Graikija parengs ir įgyvendins įvairias reformas, kuriomis būtų skatinamas intensyvesnis ekonomikos augimas, konkurencingumas ir investicijos. Reformų visų pirma tikimasi darbo rinkose ir produktų rinkose, įskaitant energijos rinką. Reformomis turėtų būti užtikrinta visiška atitiktis ES reikalavimams ir siekiama priartėti prie Europos geriausios praktikos.

Vykdant darbo rinkos reformas tikimasi peržiūrėti kolektyvinių derybų ir darbo užmokesčio nustatymo, kolektyvinių veiksmų ir kolektyvinio atleidimo iš darbo sistemas. Taip pat vienas iš prioritetų turėtų būti kova su nedeklaruojamu darbu.

Privatizavimo programa

Taip pat tikimasi, kad Graikija įgyvendins privatizavimo programą ir investicijų rėmimo politiką. Graikijos valdžios institucijos įsipareigojo priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas privatizavimo skaidrumas.

Be to, viena iš programos sąlygų yra reikalavimas įsteigti nepriklausomą fondą, kurį valdytų Graikijos valdžios institucijos, atitinkamoms ES institucijoms prižiūrint. Fondo užduotis yra privatizuoti nepriklausomų vertintojų įvertintą Graikijos valstybės turtą.

Vadovaujantis 2015 m. liepos 12 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimu, lėšos, kurias tikimasi gauti pagal privatizavimo programą, bus panaudotos:

• bankų ir kito turto rekapitalizavimo išlaidoms padengti
• Graikijos skolos ir BVP santykiui mažinti
• investicijoms.

• Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimas (2015 m. liepos 12 d., Briuselis)

Valstybės ir viešojo administravimo modernizavimas

Valstybės ir viešojo administravimo modernizavimas yra vienas iš pagrindinių programos prioritetų. Ypač svarbus tikslas – padidinti viešojo sektoriaus veiksmingumą pagrindinių viešųjų gėrybių tiekimo ir viešųjų paslaugų teikimo srityse.

Programa apima priemones, skirtas teismų sistemos veiksmingumui didinti ir kovai su korupcija stiprinti. Pagal ją taip pat reikalaujama didinti nacionalinių institucijų, kaip antai pajamų administravimo institucijos ir statistikos institucijos (ELSTAT), institucinį ir veiklos nepriklausomumą.

Finansinė pagalba pagal programą

Iš Europos stabilumo mechanizmo numatyta skirti iki 86 mlrd. € finansinę pagalbą. ESM renka lėšas finansų rinkose ir tada teikia paskolas Graikijos valstybei.

Dėl naujos Tarptautinio valiutos fondo programos Graikijai lėšų iš ESM reikėtų mažiau.

Be to, Graikijai reikalinga finansinės pagalbos suma galėtų sumažėti, jei šalis atgautų galimybes programos įgyvendinimo laikotarpiu skolintis finansų rinkose. Suma taip pat pasikeis tuo atveju, jei Graikija sėkmingai įgyvendins reformų priemones, įskaitant valstybės turto privatizavimą.

• ESM finansinė parama Graikijai

Parama iš Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM) lėšų

Derybų dėl naujosios programos metu, 2015 m. liepos mėn., iš EFSM Graikijai buvo suteikta 7 mlrd. € dydžio tarpinė paskola.

Ši paskola buvo grąžinta, kai prasidėjo ESM programos įgyvendinimas, ir ji buvo įtraukta į bendrą 86 mlrd. € sumą, skirtą ESM programai.

Finansinės pagalbos sumų išmokėjimas

Finansinė pagalba Graikijai teikiama atskiromis dalimis, kurios dar dalinamos į podalius ir dalines sumas.

Leidimas išmokėti kiekvieną dalinę sumą suteikiamas tik tuo atveju, jei sėkmingai įvykdomos sutartos sąlygos.

Pirma dalis pagal ESM programą sudaro 26 mlrd. €; ją leista išmokėti gavus ESM valdytojų tarybos pritarimą 2015 m. rugpjūčio 19 d., ir Graikijai buvo išmokėta iš viso 24,1 mlrd. € suma.

2016 m. gegužės 24 d. Euro grupė patvirtino tarnybų lygmens susitarimą dėl pirmosios programos peržiūros. Tai sudarė sąlygas iš ESM išmokėti antrą finansinės pagalbos dalį (10,3 mlrd. €) keliomis dalinėmis sumomis, ESM ir euro zonos valstybėms narėms užbaigus atitinkamas patvirtinimo procedūras.

Atlikdama pirmąją programos peržiūrą, 2016 m. birželio 9 d. Europos Komisija paskelbė atitikties susitarimo memorandumui ataskaitą. Atitikties ataskaitoje, kuri apima ir atnaujintą skolos tvarumo analizę, programos įgyvendinimas iš esmės įvertintas teigiamai ir paskelbta nuomonė, kad bus įmanoma išmokėti kitą finansinės pagalbos sumą skolos tvarkymo poreikiams padengti ir įsiskolinimams panaikinti.

2017 m. birželio 15 d. Euro grupė ir institucijos baigė diskusiją dėl programos antrosios peržiūros. Tai sudarė sąlygas išmokėti trečią finansinės pagalbos dalį – 8,5 mlrd. €.

Dalis	Suma	Galimybė gauti sumą
1-a dalis	26 mlrd. €	Leidžiama išmokėti 2015 m. rugpjūčio 19 d. gavus ESM valdytojų tarybos pritarimą dėl finansinės pagalbos.
1-as podalis	10 mlrd. €	Numatytas bankų rekapitalizavimui ir problemų sprendimui. Jis buvo suteikiamas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. 2015 m. gruodžio mėn. iš ESM atskiros sąskaitos Graikijos finansinio stabilumo fondui (HFSF) buvo leista išmokėti 5,4 mlrd. €, Europos Komisijai priėmus reikiamus sprendimus dėl valstybės pagalbos. Likusi suma dar nepanaudota.
2-as podalis	16 mlrd. €	Išmokėtas keliomis dalinėmis sumomis.
2-o podalio 1-a dalinė suma	13 mlrd. €	Leista išmokėti 2015 m. rugpjūčio 20 d.
2-o podalio  2-a dalinė suma	2 mlrd. €	Leista išmokėti 2015 m. lapkričio 24 d., sėkmingai įvykdžius pirmojo tikslų rinkinio uždavinius.
2-o podalio  3-ia dalinė suma	1 mlrd. €	Leista išmokėti 2015 m. gruodžio 23 d., sėkmingai įvykdžius antrojo tikslų rinkinio uždavinius.
2 dalis	10,3 mlrd. €	2016 m. birželio 17 d. buvo suteiktas ESM direktorių valdybos leidimas dėl antros dalies.
2-os dalies  1-as podalis	7,5 mlrd. €	2016 m. birželio 17 d. buvo suteiktas ESM direktorių valdybos leidimas dėl išmokėjimo.
2-os dalies  2-as podalis	1,1 mlrd. €	2016 m. spalio 10 d. buvo suteiktas Euro grupės politinis pritarimas. Spalio 25 d. ESM valdytojų taryba leido išmokėti šią sumą. Ši suma turi būti panaudota skolos tvarkymui.
2-os dalies  3-ias podalis	1,7 mlrd. €	ESM direktorių valdyba spalio 25 d. leido išmokėti šią sumą, kai buvo gautas teigiamas įvertinimas dėl bendrų įsiskolinimų panaikinimo. Ši suma bus pervesta į specialią sąskaitą, skirtą įsiskolinimų panaikinimui.
3-ia dalis	8,5 mlrd. €	Euro grupė politiniu lygiu 2017 m. birželio 15 d. patvirtino trečios dalies išmokėjimą.
3-ios dalies  1-as podalis	7,7 mlrd. €	2017 m. liepos 10 d. ESM išmokėjo 1-ą podalį. Iš šios sumos 6,9 mlrd. € bus panaudota skolos tvarkymo poreikiams, o 0,8 mlrd. € – įsiskolinimams panaikinti. ESM direktorių valdyba priėmė sprendimą išmokėti 1 podalį po to, kai 2017 m. liepos 7 d. ji patvirtino trečią dalį – 8,5 mlrd. €.
3-ios dalies  2-as podalis	0,8 mlrd. €	2017 m. spalio 26 d. ESM direktorių valdyba suteikė leidimą išmokėti likusius 0,8 mlrd. € Graikijai įsiskolinimams panaikinti.
4-a dalis	6,7 mlrd. €	2018 m. kovo 27 d. buvo suteiktas ESM direktorių valdybos leidimas dėl ketvirtos dalies.
4-os dalies  1-as podalis	5,7 mlrd. €	2018 m. kovo 28 d. ESM išmokėjo 1-ą podalį.
4-os dalies  2-as podalis	1 mlrd. €	2018 m. birželio 14 d. ESM direktorių valdyba suteikė leidimą išmokėti likusius 1 mlrd. € Graikijai įsiskolinimams panaikinti.
5-a dalis	15 mlrd. €	2018 m. rugpjūčio 6 d. ESM išmokėjo penktą ir paskutinę dalį, kuri siekė 15 mlrd. €. €9.5 billion of the tranche will be used for building up Greece's cash buffer and €5.5 billion will be used for debt service.

Stebėsena

Programos įgyvendinimo pažangos stebėseną vykdo institucijos (Europos Komisija bendradarbiaudama su ECB, ESM ir TVF). Reguliariai (paprastai kas tris mėnesius) vykdomos patikrinimo komandiruotės į Atėnus, gali būti vykstama ir į papildomas tarpines komandiruotes.

Patikrinimai suteikia galimybę atnaujinti makroekonomines prielaidas ir programos sąlygas priklausomai nuo Graikijos valdžios institucijų padarytos pažangos įgyvendinant programos sąlygas.

Pirmoji peržiūra

Pirmoji programos peržiūra buvo užbaigta 2016 m. birželio mėn. Tai sudarė sąlygas išmokėti antrą finansinės pagalbos dalį – 10,3 mlrd. €.

• Euro grupės pareiškimas dėl Graikijos, 2016 m. gegužės 24 d.
• Atitikties ataskaita atlikus pirmąją Graikijos makroekonominio koregavimo programos peržiūrą, 2016 m. birželio mėn.

Antroji peržiūra

Antroji programos peržiūra buvo užbaigta 2017 m. birželio mėn.. Tai sudarė sąlygas išmokėti trečią pagal programą Graikijai teikiamos finansinės pagalbos dalį. Šios dalies suma – 8,5 mlrd. €. Ji buvo panaudota Graikijos dabartiniams finansiniams poreikiams patenkinti, įsiskolinimams panaikinti ir galbūt sudarys galimybes pradėti telkti grynųjų pinigų rezervą.

• Euro grupės pareiškimas dėl Graikijos, 2017 m. birželio 15 d.
• Atitikties ataskaita dėl Graikijai skirtos trečiosios ekonominio koregavimo programos – antroji peržiūra, 2017 m. birželio mėn.

Trečioji peržiūra

Trečioji programos peržiūra buvo užbaigta 2018 m. sausio mėn. Tai sudaro sąlygas išmokėti ketvirtą pagal programą Graikijai teikiamos finansinės pagalbos dalį. Šios dalies suma – 6,7 mlrd. €.

• Euro grupės pareiškimas dėl Graikijos, 2018 m. sausio 22 d.
• Atitikties ataskaita dėl Graikijai skirtos trečiosios ekonominio koregavimo programos – trečioji peržiūra, 2018 m. sausio mėn.

Ketvirtoji peržiūra

Ketvirtoji programos peržiūra buvo užbaigta 2018 m. birželio mėn. Tai sudarė sąlygas išmokėti penktą pagal programą Graikijai teikiamos finansinės pagalbos dalį – 15 mlrd. €.

• Euro grupės pareiškimas dėl Graikijos, 2018 m. birželio 22 d.
• Atitikties ataskaita dėl Graikijai skirtos trečiosios ekonominio koregavimo programos – ketvirtoji peržiūra, 2018 m. birželio mėn.

TVF dalyvavimas

Pagal ESM sutartį paprastai kartu su ESM programa siekiama ir TVF programos. Trečiosios programos Graikijai atveju fondo sprendimas toliau teikti finansinę pagalbą Graikijai priklausys nuo to, kaip jis įvertins politines reformas, kurių imtasi, ir šalies valstybės skolos tvarumą.

2017 m. birželio 15 d. Euro grupės posėdyje TVF informavo apie savo ketinimą rekomenduoti TVF vykdomajai valdybai iš esmės patvirtinti Graikijos prašymą dėl 14 mėnesių trukmės rezervinio susitarimo.

• TVF valdančioji direktorė Christine Lagarde siūlo iš esmės pritarti naujam rezerviniam susitarimui dėl Graikijos, 2017 m. birželio 15 d. (pranešimas spaudai)

Ankstesnės programos

2010–2015 m. Graikijoje vykdytos dvi koregavimo programos.

Pirmoji programa

Per pirmąją koregavimo programą finansavimas buvo teikiamas dvišalių paskolų pagrindu – paskolas euro zonos valstybės narės Graikijai teikė per Graikijos paskolų priemonės mechanizmą. Šią programą Euro grupė paskelbė 2010 m. gegužės 2 d.

Pagal pirmąją programą Graikijai suteiktos finansinės pagalbos suma siekė iš viso 52,9 mlrd. €. TVF papildomai išmokėjo apie 20 mlrd. €.

Antroji programa

Pirmąją programą pakeitė antroji koregavimo programa. Ją Euro grupė patvirtino 2012 m. kovo 9 d. ir ji buvo vykdoma iki 2015 m. birželio mėn.

Euro zonos valstybės narės teikė finansavimą per Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) mechanizmą. Šiuo laikotarpiu iš EFSF buvo išmokėta 141,8 mlrd. €, o iš TVF – apie 12 mlrd. €.