Kvalifikuota balsų dauguma

Dažniausiai Taryboje naudojamas balsavimo metodas

Taryboje dažniausiai naudojama balsavimo kvalifikuota balsų dauguma sistema – ją taikant priimama apie 80 % visų ES teisės aktų.

Taip yra todėl, kad kvalifikuota balsų dauguma taikoma, kai Taryba priima sprendimus pagal įprastą teisėkūros procedūrą – pagrindinį sprendimų priėmimo procesą ES teisės aktams priimti.

Taryboje susidarius kvalifikuotai balsų daugumai, ES teisėkūros procedūra priimamas aktas yra priimamas.

Kada susidaro kvalifikuota balsų dauguma?

Kvalifikuota balsų dauguma susidaro, jeigu vienu metu tenkinamos dvi sąlygos:

• ne mažiau kaip 55 % valstybių narių balsuoja „už“ (15 iš 27),
• tos valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 65 % visų ES gyventojų.

Ši procedūra dar žinoma kaip dvigubos balsų daugumos taisyklė.

Sprendimą blokuojanti mažuma

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturios valstybės narės. Jei „prieš“ balsuoja mažiau nei keturios šalys, laikoma, kad kvalifikuota balsų dauguma yra susidariusi.

Pavyzdžiui, jei visos valstybės narės, išskyrus tris, balsuoja už teisės akto priėmimą, laikoma, kad kvalifikuota balsų dauguma yra susidariusi, net jei 24 „už“ balsuojančios valstybės narės atstovauja mažiau nei 65 % visų ES gyventojų.

Kitaip tariant, kai „prieš“ balsuoja mažiau nei keturi Tarybos nariai, gyventojų skaičiaus kriterijus nustatant kvalifikuotą balsų daugumą tampa nebeaktualus.

Susilaikymas

Susilaikymas balsuojant kvalifikuota balsų dauguma laikomas balsavimu „prieš“, todėl toks balsas priskaičiuojamas prie (sprendimą blokuojančios) mažumos.

Susilaikymas nėra tas pats kaip nedalyvavimas balsavime. Susilaikyti gali bet kuris narys bet kuriuo metu.

Griežtesnė kvalifikuota balsų dauguma

Griežtesnės kvalifikuotos balsų daugumos sistema taikoma, kai Taryba balsuoja dėl pasiūlymo, kurį pateikė ne Europos Komisija arba Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis.

Griežtesnė kvalifikuota balsų dauguma susidaro, jeigu vienu metu tenkinamos dvi sąlygos:

• ne mažiau kaip 72 % valstybių narių balsuoja „už“ (bent 20 iš 27),
• pasiūlymą remiančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų.

Ypatingi atvejai

Tais atvejais, kai balsavime dalyvauja ne visos valstybės narės, pavyzdžiui, dėl atsisakymo dalyvauti tam tikrose politikos srityse (pvz., euro, Šengeno), taikomos specialios balsavimo taisyklės.Šios taisyklės priklauso nuo pasiūlymo pobūdžio.

Jei pasiūlymą pateikia Komisija arba vyriausiasis įgaliotinis, sprendimas būna priimtas kvalifikuota balsų dauguma, jei „už“ balsuoja 55 % dalyvaujančių valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų. Tokiu atveju sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus valstybių narių, atstovaujančių daugiau kaip 35 % ES gyventojų, skaičius ir dar viena valstybė narė.

Kai pasiūlymą pateikia ne Komisija ar vyriausiasis įgaliotinis, sprendimas būna priimtas griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, jei „už“ balsuoja 72 % dalyvaujančių valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų.

Taip pat žr.