2024 m. biudžetas: Taryba susitarė dėl kitų metų ES biudžeto sudarymo gairių.

Šiandien valstybės narės susitarė dėl Tarybos gairių dėl 2024 m. ES biudžeto sudarymo. ES metiniame biudžete nustatomos visos vienerių metų Europos Sąjungos išlaidos ir pajamos. Jame numatomas ES politikos ir programų finansavimas, atsižvelgiant į ES politinius prioritetus ir teisines pareigas. Atitinkamose Tarybos išvadose nustatyta:

Taryba pabrėžia, kad 2024 m. biudžetas atlieka svarbų vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant Sąjungos sutartus ilgalaikius tikslus ir politinius prioritetus.

Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, Taryba, laikydamasi Europos Vadovų Tarybos gairių, pakartoja, kad Europos Sąjunga tebėra įsipareigojusi kartu su partneriais teikti finansinę paramą Ukrainai ir remti jos atsparumą bei ilgalaikį atstatymą. Taryba pabrėžia, kad svarbu, jog 2024 m. biudžetu būtų toliau demonstruojamas Sąjungos solidarumas su Ukrainos žmonėmis ir reaguojama į susijusias krizes.

Taryba primena solidarumo principą ir pabrėžia, kad veiksmingai naudojant ES biudžetą bus didinamas Sąjungos patikimumas Europos piliečių akyse.

Taryba pakartoja, kad biudžetas turėtų būti sudaromas laikantis Finansiniame reglamente¹ nustatytų biudžeto principų, visų pirma vieningumo, metinio periodiškumo, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principų.

Taryba mano, kad 2024 m. biudžetas turėtų būti realistiškas, atitikti faktinius poreikius, juo turėtų būti užtikrintas apdairus biudžeto sudarymas ir, nedarant poveikio Tarpinstitucinio susitarimo (TIS)² nuostatoms, paliktos pakankamos maržos pagal daugiametės finansinės programos (DFP) viršutines ribas, kad būtų galima reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Kartu 2024 m. biudžete turėtų būti numatyta pakankamai išteklių, kad būtų užtikrintas Sąjungos programų įgyvendinimas ir sudarytos sąlygos laiku apmokėti pagal dabartinę ir ankstesnę DFP jau prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo tikslu, jei reikia ir tinkamai pagrįstais atvejais, atlikus visus galimus biudžeto perskirstymus, pasinaudojant turimomis lankstumo galimybėmis, kad būtų išvengta neapmokėtų valstybių narių pateiktų reikalavimų, turėtų būti užtikrinti pakankami asignavimai. Dar neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) lygis turėtų būti nuolat stebimas.

Taryba pabrėžia, kad visos Sąjungos institucijos, įstaigos, biurai ir agentūros, sudarydami ir vykdydami 2024 m. biudžetą, turi atsižvelgti į visus 2021–2027 m. DFP³ aspektus ir jų laikytis.

Be to, Taryba pabrėžia, kad visos Sąjungos institucijos, įstaigos, biurai ir agentūros turėtų išlaikyti biudžetinę drausmę, ir akcentuoja, kad į biudžetą reikia įtraukti tik tas išlaidas, kurios laikomos būtinomis. Taryba pabrėžia, kad Komisija turi laikytis anksčiau duotų patikinimų dėl to, kas laikoma būtina. Be to, Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad į biudžetą įtraukiamos papildomos sumos, pavyzdžiui, susidarančios pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį vėl panaudojus panaikintus įsipareigojimus, turėtų visiškai atitikti susitarimą dėl 2021–2027 m. DFP ir juo apsiriboti.

Taryba pakartoja, kad 2021–2027 m. DFP 7 išlaidų kategorijos viršutinė riba grindžiama prielaida, kad visos Sąjungos institucijos laikosi visapusiško ir tikslinio požiūrio siekiant stabilizuoti darbuotojų skaičių ir sumažinti administracines išlaidas. Keletą metų didėjantis darbuotojų skaičius, visų pirma Europos Parlamente, o taip pat kai kuriose kitose institucijose, kenkia institucinei pusiausvyrai ir daro didelį spaudimą 7 išlaidų kategorijai. Šį spaudimą didina dabartinis automatinio darbo užmokesčio didinimo metodas, energijos kainos ir bendras kainų padidėjimas dabartinėmis precedento neturinčiomis infliacijos sąlygomis. Todėl Taryba ragina imtis bendrų priemonių šiai išlaidų kategorijai apriboti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ji ragina Komisiją, kai tikslinga, pasinaudoti savo įgaliojimais pagal SESV 314 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdama į tai, Taryba vėl prašo Komisijos, pirma, nedarant poveikio jos teisei inicijuoti teisės aktus, laikantis SESV 241 straipsnio, pateikti veiksmingas priemones siekiant užtikrinti, kad DFP 7 išlaidų kategorijos dabartinės viršutinės ribos nebūtų viršijamos ir kad šiai išlaidų kategorijai nebūtų mobilizuotos specialios priemonės. Antra, pateikti vertinimą, kuris leistų užtikrinti koordinuotą požiūrį į kibernetinį saugumą, kad būtų galima sumažinti visų įstaigų finansinę naštą. Abu prašymai turėtų būti išnagrinėti laikantis tvarkaraščio, suderinamo su derybomis dėl 2024 m. biudžeto, ir bet kuriuo atveju iki 2023 m. birželio 1 d.

Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių prognozės⁴ yra tikslesnės, ir prašo Komisijos į tai atsižvelgti nustatant mokėjimų lygį biudžeto projekte. Taryba pabrėžia, kad tiek valstybių narių įnašų į Sąjungos biudžetą, tiek mokėjimų valstybėms narėms iš Sąjungos biudžeto nuspėjamumas yra būtinas, ir primena, kad parengus tikslų biudžetą išvengiama nepageidaujamų iššūkių nacionaliniams biudžetams. Todėl Taryba prašo Komisijos skaidriai pateikti tikslias ir patikimas visų pajamų, įskaitant grįžtamąsias lėšas, baudas ir metinę sumą, kurią Jungtinė Karalystė turi sumokėti 2024 m. pagal Susitarimą dėl išstojimo, prognozes, kad valstybės narės galėtų laiku įvertinti savo numatomą įnašą į Sąjungos biudžetą.

Taryba pabrėžia, kad taisomosios biudžeto priemonės, pavyzdžiui, taisomieji biudžetai, turėtų būti naudojamos tik pagrįstais būtiniausiais atvejais, turėtų būti nustatomos laiku, kad jas būtų galima tinkamai išnagrinėti ir kad būtų išvengta Sąjungos programų veikimo sutrikimų, ir turėtų būti finansuojamos pirmiausia perskirstant lėšas. Visų pirma Taryba prašo Komisijos pajamomis grindžiamus taisomųjų biudžetų projektus pateikti atskirai ir nedelsiant po to, kai gaunama atitinkama informacija. Taryba dar kartą patvirtina esanti tvirtai įsipareigojusi kuo skubiau priimti poziciją dėl taisomųjų biudžetų projektų.

Kad nacionaliniai parlamentai turėtų pakankamai laiko išsamiam tikrinimui, o Taryba – savo pozicijai nuodugniai parengti, Taryba ragina Komisiją 2024 m. biudžeto projektą pateikti kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 22 savaitės. Be to, ji ragina Komisiją nuolat gerinti biudžeto dokumentų turinį, kad jie būtų paprastesni, glaustesni ir skaidresni, ir užtikrinti, kad būtų galima naudotis naujausiais duomenimis. Taryba prašo Komisijos dar nepriimtiems naujiems teisės aktams arba galiojančių teisės aktų pakeitimams numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus įtraukti į rezervą, laikantis Finansinio reglamento nuostatų.

Taryba taip pat primygtinai ragina Komisiją prie biudžeto projekto pridėti visą taikytinų dokumentų, išvardytų Finansinio reglamento 41 straipsnyje, rinkinį. Taryba ragina Komisiją užtikrinti visišką visų Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (NGEU) lėšų skaidrumą ir matomumą pateikiant visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų suvestines lenteles.

Taryba prašo Komisijos reguliariai informuoti valstybes nares apie į biudžetą įtraukiamas asignuotąsias pajamas, be kita ko, gaunamas pagal NGEU bei Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą su Jungtine Karalyste, ir laikytis Finansiniame reglamente numatytų pareigų, susijusių su kitomis asignuotosiomis pajamomis, skirtomis tam tikroms programoms pagal susitarimą dėl 2021–2027 m. DFP.

Taryba pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrumą, susijusį su NGEU finansavimo išlaidomis ir Finansinio reglamento 220a straipsnyje nurodytos finansinės paramos finansavimo išlaidomis, skolos valdymu ir visais kitais Sąjungos biudžete nustatytais įsipareigojimais. Taryba ragina Komisiją pateikti naujausią informaciją apie turimas lėšas NGEU palūkanų mokėjimams ir palūkanų mokėjimams, susijusiems su Finansinio reglamento 220a straipsnyje nurodyta finansine parama. Šiuo atžvilgiu ji prašo Komisijos 2024 m. biudžete nustatyti reikšmingų priemonių 2023 m. makrofinansinės paramos Ukrainai palūkanų normų išlaidoms finansuoti.

Taryba ragina visas institucijas efektyviai ir konstruktyviai bendradarbiauti, kad biudžeto procedūra būtų sklandi ir kad 2024 m. biudžetą būtų galima sudaryti laikantis SESV nurodytų terminų. Visų pirma Taryba prašo Komisijos sąžiningai tarpininkauti visos biudžeto procedūros metu. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikinimo procesui, Taryba ragina Komisiją užtikrinti galimybę laiku susipažinti su bendrų išvadų elementų projektais, kurie turėtų būti išsamūs ir apimti visą aktualią informaciją (visų pirma apie įsipareigojimus ir mokėjimus).

Taryba pakartoja, kad šias gaires ji laiko labai svarbiomis, ir tikisi, kad Komisija į jas deramai atsižvelgs rengdama 2024 m. biudžeto projektą.

Šios gairės bus pateiktos Europos Parlamentui, Komisijai ir kitoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms.

• Tarybos išvados
• ES metinis biudžetas (bendroji informacija)

• 1 – Reglamentas 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių
• 2 – 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo
• 3 – Tarybos reglamentas 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa
• 5 – Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos
• 6 – Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, penkta dalis dėl dalyvavimo Sąjungos programose, patikimo finansų valdymo ir finansinių nuostatų, ir susijęs protokolas