G7 aukščiausiojo lygio susitikimas, Briuselis, 2014 06 04–05, 2014 m. birželio 4–5 d.

Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos vadovai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas (toliau – G7 vadovai) 2014 m. birželio 4–5 d. susitiko Briuselyje pagal G7 formatą.

• 2014 m. birželio 4–5 d. Briuselio G7 aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija
• Pirmininko Hermano Van Rompuy’aus kalba po G7 aukščiausiojo lygio susitikimo (2014 m. birželio 5 d.)
• Pirmininko J. M. Barroso baigiamoji kalba, G7 aukščiausiojo lygio susitikimas, 2014 m. birželio 5 d.
• 2014 m. birželio 4–5 d. Briuselyje įvykusio G7 aukščiausiojo lygio susitikimo nuotraukos ir vaizdo medžiaga

Ukraina ir pasauliniai užsienio politikos klausimai

Trečiadienį vakarienės metu G7 vadovai daugiausia dėmesio skyrė Ukrainai, santykiams su Rusija ir reakcijai į krizę. Pirmininkas H. Van Rompuy’us pareiškė: „Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios G7 narių ir Europos Sąjungos reakcija buvo vieninga. Į agresijos veiksmus reagavome ne tik politinėmis, bet ir ekonominėmis priemonėmis – sankcijomis.“

Taip pat jie aptarė pozityvią darbotvarkę, kuria siekiama deeskaluoti santykius su Rusija ir atkurti Ukrainoje stabilumą. Jie palankiai vertino tai, kad Petro Porošenko buvo išrinktas prezidentu, ir pakartojo remią Ukrainos ekonomines ir politines reformas. Jie tikisi, kad Rusija bendradarbiaus su naujai išrinktu Ukrainos prezidentu ir išties sieks politinio sprendimo. Jie yra pasirengę prireikus sugriežtinti sankcijas Rusijai.

Taip pat jie pasmerkė sufalsifikuotus birželio 3 d. prezidento rinkimus Sirijoje ir aptarė padėtį Pietų ir Rytų Kinijos jūroje, Irane, Libijoje, Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, taip pat kitus užsienio politikos klausimus.

G7 vadovai taip pat priėmė deklaraciją dėl ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo 2014 m.:

• G7 deklaracija dėl ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo 2014 m.

Pasauliniai ekonominiai, energetiniai ir klimato bei vystymosi uždaviniai

Antrosios dienos ryte G7 vadovai pirmiausia aptarė pasaulinį ekonomikos augimą ir tai, kaip pažaboti didelį nedarbą. Vadovai taip pat aptarė prekybos klausimus, be kita ko, aktyvias ir plataus užmojo vedamas derybas tarp G7 narių.

Antra darbo sesija buvo skirta klimato kaitai ir energetiniam saugumui, pirmiausia atsižvelgiant į energijos maršrutų ir šaltinių įvairinimo klausimus. Susitikime buvo patvirtinti Romos G7 Energetikos iniciatyvos principai ir veiksmai. Tuo piliečiams ir įmonėms bus užtikrinta galimybė naudoti švaresnės gamybos, saugesnę vartotojui ir su didesnėmis saugumo garantijomis susijusią energiją nei anksčiau. Šis klausimas taip pat susijęs su klimato kaita.

Pirmininkas J. M. Barroso sakė: „Kuo mažiau esame priklausomi nuo iškastinio kuro, kurio kilmės vieta kartais būna probleminiai pasaulio regionai, ir kuo labiau remiamės atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir vietiniais ištekliais, tuo didesnis bus mūsų energijos tiekimo patikimumas“.

Vadovai pakartojo įsipareigojimą riboti visuotinio atšilimo poveikį ir pareiškė tvirtą įsipareigojimą 2015 m. priimti visuotinį susitarimą dėl klimato.

Galiausiai, ketvirtadienio pietūs buvo skirti vystymosi klausimams ir tarptautinės programos po 2015 m. nustatymui.

Šiame susitikime G7 vadovai taip pat turėjo progą aptarti įvairius dvišalius klausimus ir surengti savo nacionalinius informacinius susirinkimus.

Europos Sąjunga yra visateisė G7/G8 (ir G20) narė ir jai bendrai atstovauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas.

ES pirmą kartą surengė G7/G8 aukščiausiojo lygio susitikimą ir pirmą kartą šis susitikimas vyko Briuselyje, Europos Sąjungos Tarybos „Justus Lipsius“ pastate.

Bendroji informacija

Nuo praėjusio įprastinio G7 aukščiausiojo lygio susitikimo praėjo daugiau kaip 15 metų, be to, pirmą kartą G7 susitikimas vyksta Briuselyje ir jį rengia Europos Sąjunga.

Iš pradžių buvo planuota G8 susitikimą surengti Sočyje (Rusija) birželio pradžioje pirmininkaujant Rusijai. Dėl to, kad Rusijos Federacija pažeidė Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, G7 vadovai 2014 m. kovo 24 d. Hagoje (Nyderlandai) įvykusiame susitikime nusprendė veikiau susitikti 2014 m. birželio 4–5 d. Briuselyje – G7 formatu.

ES kaip G7/G8 narė

1977 m. tuometinės Europos bendrijos atstovai pradėjo dalyvavimą Londono aukščiausiojo lygio susitikime. Pirmasis G7 susitikimas įvyko Rambujė (Prancūzija) dviem metais anksčiau, 1975 m. Pradžioje ES vaidmuo apsiribojo tik sritimis, kuriose ji turėjo išskirtinę kompetenciją, tačiau ilgainiui ES vaidmuo išaugo. Palaipsniui Europos Komisija buvo įtraukta į visas politines diskusijas dėl aukščiausiojo lygio susitikimų darbotvarkių ir dalyvavo visose aukščiausiojo lygio susitikimų darbo sesijose, pavyzdžiui, Otavos aukščiausiojo lygio susitikime (1981 m.). Komisijos pirmininkas J. M. Barroso, kuris pirmą kartą G8 susitikime dalyvavo 2005 m. Gleniglse, dabar dalyvauja 10-ąjį kartą. Tarybos pirmininkas H. Van Rompuy’us G8/G7 susitikimuose dalyvauja nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo (2009 m.).

Komisija ir Europos Vadovų Taryba turi visas su naryste susijusias pareigas. Aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatas yra politiškai įpareigojantis visiems G7 nariams.

Pirmininkaujanti valstybė narė keičiasi rotacijos tvarka: Vokietija – 2015 m., Japonija – 2016 m., Italija – 2017 m., Kanada – 2018 m., Prancūzija – 2019 m. ir JAV – 2020 m.

• ES ir G7/G8