"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2024 m. sausio 23 d.
Pagrindiniai rezultatai
Žemės ūkis
Pirmininkaujančios Belgijos darbo programa
Pirmininkaujanti Belgija pristatė savo šių metų pirmo pusmečio darbo programą žemės ūkio ir žuvininkystės srityje.
Mūsų pirmininkavimo laikotarpis yra einamojo institucinio ciklo pabaigoje ir mes esame pasiryžę kuo geriau pasinaudoti artimiausiais mėnesiais. Mūsų bendras užmojis žemės ūkio srityje – užtikrinti ES atvirą strateginę autonomiją ir apsirūpinimo maistu saugumą. Kartu norime didinti mūsų maisto sistemų ekonominį, socialinį ir ekologinį tvarumą, kartu gerindami gyvūnų sveikatą bei gerovę ir užtikrindami sektoriaus pelningumą.
Belgijos Ministro Pirmininko pavaduotojas ir smulkiojo verslo ir savarankiškai dirbančių asmenų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų, žemės ūkio, institucinių reformų ir demokratinio atsinaujinimo ministras Davidas Clarinvalis
Šiuo laikotarpiu pirmininkaujanti Belgija daugiausia dėmesio skirs apsirūpinimo maistu saugumo ir autonomijos užtikrinimui, taip pat tolesniam maisto gamybos ir vartojimo tvarumo didinimui.
Atsižvelgdama į tai, pirmininkaujanti valstybė narė sieks užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvią tolesnę veiklą, susijusią su bendros žemės ūkio ir žuvininkystės politikos (BŽŪP ir BŽP) įgyvendinimu. Kalbant apie BŽŪP, pirmininkaujanti valstybė narė pradės laikotarpio po 2027 m. programos svarstymų procesą.
Be to, pirmininkaujanti valstybė narė informavo Tarybą, kad tęs vykstančias diskusijas dėl svarbių pasiūlymų, be kita ko, dėl naujų genomikos metodų, tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo ir augalų bei miško dauginamosios medžiagos gamybos ir prekybos ja.
Pirmininkaujanti Belgija taip pat skirs ypatingą dėmesį gyvūnų sveikatai ir gerovei ir pradės rengti miškų stebėsenos sistemą. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat dirbs prie augalų sveikatos teisės akto ir galutinės „pusryčių direktyvų“ redakcijos rengimo. Kiti prioritetai bus inovacijos ir naujos technologijos.
Tarybai buvo pateikta Komisijos, kuriai atstovavo už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius ir už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Januszas Wojciechowskis, informacija apie strateginio dialogo dėl žemės ūkio ateities Europos Sąjungoje organizavimą.
Apie dialogą paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, o juo bus siekiama depoliarizuoti diskusijas dėl žemės ūkio ir žaliosios pertvarkos. Dialogas bus pradėtas 2024 m. sausio 25 d.
Posėdyje ministrai palankiai įvertino šią iniciatyvą ir bendruosius jos tikslus. Taryba akcentavo, jog svarbu užtikrinti, kad ES ūkininkai galėtų toliau tvariai ir pelningai užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, ir sudaryti šiam tikslui pasiekti būtinas sąlygas.
Taryba, be kitų aspektų, akcentavo, kad svarbu kovoti su poliarizacija, užtikrinti patikimą ir atvirą dialogą su sektoriumi ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir išlaikyti ūkininkų pasitikėjimą.
Kitos minėtos temos buvo teisingų pajamų užtikrinimas ūkininkams, stabilumo ir nuspėjamumo užtikrinimas sektoriui, taip pat kartų kaita.
Be to, ministrai pabrėžė, jog svarbu užtikrinti, kad žemės ūkiui būtų skiriamas pakankamas finansavimas.
Atsižvelgdami į tai, kad 2023 m. prekybos perteklius sudarė 58 mlrd. EUR, ministrai, remdamiesi Komisijos pateikta informacija, pasikeitė nuomonėmis apie įvairias galimybes ir iššūkius, susijusius su prekyba žemės ūkio maisto produktais.
Pirmininkaujanti valstybė narė pabrėžė šių debatų svarbą, atkreipdama dėmesį į tai, kad tarp Belgijos pirmininkavimo prioritetų yra konkurencingumas ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo užtikrinimas.
Taryba pabrėžė, kad, nepaisant didelių iššūkių, su kuriais pastaraisiais metais susiduria ES žemės ūkio sektorius, ES – daugiausia dėl BŽŪP – ir toliau pirmauja pasaulyje, kiek tai susiję su konkurencingumu, maisto sauga ir indėliu užtikrinant tarptautinį apsirūpinimo maistu saugumą.
Debatų metu ministrai aptarė kintančias geopolitines aplinkybes ir ES užmojus, susijusius su žaliąja ir skaitmenine pertvarka.
Taryboje taip pat pasikeista nuomonėmis apie 13-ąjį PPO ministrų susitikimą ir vykstančias dvišales diskusijas dėl laisvosios prekybos susitarimų su Australija, MERCOSUR ir kitais prekybos partneriais sudarymo. Šiame kontekste ministrai pažymėjo esantys pasirengę kuo greičiau pritarti tokiems susitarimams, kad būtų užtikrinta apčiuopiama nauda visoms dalyvaujančioms šalims, be kita ko, žemės ūkio sektoriui.
Diskusijoje ministrai taip pat skyrė daug dėmesio ES prekybai su pagrindinėmis prekybos partnerėmis, įskaitant Ukrainą, JK ir JAV. Šiame kontekste ministrai pakartojo remiantys Ukrainą ir priminė savo įsipareigojimą prisidėti prie pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo, kartu atsižvelgdami į poveikį ES rinkoms ir poreikį atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą.
Galiausiai Taryba pabrėžė pasaulinės taisyklėmis grindžiamos sistemos, darnaus vystymosi ir atviros strateginės autonomijos svarbą.
Miškų stebėsenos sistema
ES žemės ūkio ministrai taip pat aptarė Komisijos pasiūlymą sukurti ES masto miškų stebėsenos sistemą.
Šia sistema būtų sudarytos sąlygos rinkti suderintus duomenis apie ES miškų būklę ir valdymą, ir ji apimtų visus miškus ir kitą medžiais apaugusią žemę visoje ES.
Surinkti duomenys padėtų valstybėms narėms ir miškų valdytojams didinti miškų atsparumą.
Siūlomu reglamentu taip pat siekiama padėti valstybėms narėms parengti ir atnaujinti savanoriškus integruotus ilgalaikius miškų planus.
Tarybos posėdyje žemės ūkio ministrai pirmą kartą pasikeitė nuomonėmis šia tema. Daugiausia dėmesio jie skyrė pasiūlymo elementams, kuriais užtikrinama pridėtinė vertė, ir palankiai įvertino jo bendrą tikslą užtikrinti patikimus ir suderintus duomenis apie Europos miškus, kad būtų didinamas jų atsparumas klimato kaitai ir kovojama su biologinės įvairovės nykimu.
Be to, Taryba nurodė, kad dėl tokios sistemos neturi būti dubliuojamos pastangos ir kad ji turi būti ekonomiškai efektyvi. Ministrai taip pat pabrėžė, kad svarbu remtis esama nacionaline miškų inventorizacija ir įtraukti šį informacijos teikimą į platesnius tarptautinius įsipareigojimus.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.