Žuvininkystė
Sužinokite apie ES taisykles dėl tausaus žuvų išteklių valdymo ir peržvejojimo prevencijos.
Žuvų ištekliai yra riboti ir peržvejojimas gali daryti poveikį konkrečių išteklių išgyvenamumui. ES yra nustačiusi taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti tausų vandenynų naudojimą ir žvejybos bei akvakultūros pramonės tvarumą.
ES bendros žuvininkystės politikos tikslas – užtikrinti, kad vartotojai žuvį galėtų nusipirkti priimtinomis kainomis, taip padedant išlaikyti stiprų žuvininkystės sektorių.
ES žuvininkystės politikos tikslai
Vykdydama bendrą žuvininkystės politiką ES reguliuoja žvejybos ir akvakultūros veiklą, nustato žvejybos kvotas ir saugo žuvininkystės sektorių bei vandenynus.
Saugoti išteklius
Vengti peržvejojimo ir užtikrinti žuvų išteklių reprodukcinį pajėgumą
Išlaikyti pramonės konkurencingumą
Sudaryti sąlygas pelningam žvejybos ir akvakultūros sektoriui
Dalytis žvejybos galimybėmis
ES šalims nustatyti teisingas žvejybos kvotas
Išsaugoti jūrų ekosistemas
Saugoti vandenynus, rūšis ir jų buveines
Kaip valdomi žuvų ištekliai
ES nustato ribas, kiek žuvų galima sužvejoti, kad būtų apsaugoti žvejybos ištekliai. Tai labai svarbu siekiant gyvybingo ES žvejybos sektoriaus. Remiantis nepriklausomomis mokslinėmis rekomendacijomis, kasmet nustatomi daugiau kaip 200 komercinių rūšių žuvų laimikio limitai.
Be to, siekdama užtikrinti ilgalaikį išteklių išsaugojimą, ES priima daugiamečius konkrečių jūrų rajonų planus. Žalą jūrų ekosistemoms taip pat padeda sumažinti kovos su neteisėta žvejyba priemonės.
Žvejybos kvotų ES šalims nustatymas
Taryba atlieka svarbų vaidmenį nustatydama ES žuvų išteklių laimikio limitus (bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK)) ir nacionalines kvotas. Tai yra viena iš sričių, kurioje tik ji yra atsakinga už teisės aktų priėmimą.
- Konsultacijos ir pasiūlymas: Komisija pateikia pasiūlymą dėl mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų laimikio limitų.
- Derybos: ES šalių atstovai analizuoja ir svarsto pasiūlymą Tarybos Žuvininkystės politikos darbo grupėje.
- Susitarimas: ES šalių ministrai Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje susitaria dėl laimikio limitų ir kvotų.
- Priėmimas: Taryba oficialiai priima susitartą tekstą ir jis tampa teisės aktu.
Peržvejojimo mastas, palyginti su laikotarpiu prieš 20 metų, sumažėjo
Žuvininkystės politika ir jos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tausesnę žvejybą, padeda žuvų ištekliams atsikurti. 2003 m. septyni ištekliai iš dešimties buvo peržvejojami, o 2022 m. peržvejoti buvo tik trys ištekliai iš dešimties. Tai reiškia, kad per maždaug 20 metų laikotarpį peržvejojimo mastas sumažėjo 40 procentinių punktų.
Nors šie duomenys rodo teigiamą ES taisyklių poveikį žuvų išteklių būklei, peržvejojimas tebėra problema. Ypač Viduržemio, Juodojoje ir Baltijos jūrose žuvų išteklių būklė tebėra kritinė, todėl reikia imtis tolesnių veiksmų.
Tarptautiniai susitarimai
ES yra sudariusi susitarimus su partneriais visame pasaulyje dėl žuvų išteklių valdymo ir dalijimosi jais. Pagal šiuos susitarimus ES laivams suteikiama prieiga prie šalių partnerių vandenų ir jų žuvų išteklių.
Jungtinė Karalystė yra pagrindinė partnerė – ES ir JK bendrai valdo apie 100 žuvų išteklių.
Naujienos
Naujausi paaiškinimai
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. spalio 26 d.