Skip to content

Iš kur ES gauna dujas?

Didžiąją dalį gamtinių dujų ES importuoja. Pastaraisiais metais ES valstybės narės sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos dujų ir jas pakeitė importu iš Norvegijos, Jungtinių Valstijų ir Alžyro.

ES atsisako Rusijos dujų

Per pastaruosius kelerius metus po nepateisinamos ir neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą ir atsižvelgdama į tai, kad Rusija energiją naudoja kaip ginklą, Europos Sąjunga gerokai sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.

Įvairinimas yra ilgas ir brangus procesas, reikalaujantis investicijų į infrastruktūrą, pavyzdžiui, į naujų vamzdynų ir SGD terminalų statybą. Tačiau ES ir jos valstybės narės veikia greitai.

Iš Rusijos į ES dujotiekiais tiekiamų dujų dalis sumažėjo nuo apie 40 % 2021 m. iki apie 6 % 2025 m. 2025 m., imant kartu dujotiekiais tiekiamas dujas ir SGD, importas iš Rusijos sudarė apie 12 % viso ES dujų importo.

2026 m. sausio mėn. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nuo 2026 m. kovo 18 d. draudžiama importuoti tiek SGD, tiek dujotiekiais tiekiamas dujas iš Rusijos ir nustatomi pereinamieji laikotarpiai esamoms sutartims. Iki 2027 m. pabaigos bus uždrausta importuoti iš Rusijos visų rūšių dujas.

Atsisakyti Rusijos dujų tapo įmanoma daugiausia dėl to, kad labai padidėjo SGD importas iš kitų šalių, o dujų vartojimas ES apskritai sumažėjo.

Toliau pateikiamoje diagramoje parodytas ES importuotų dujų kiekis milijardais kubinių metrų.

Tekstinė versija

Juostinė diagrama, kurioje palyginami 2021 m., 2023 m. ir 2025 m. pagrindinių partnerių į ES tiektų dujų kiekiai.

Importas iš Rusijos sumažėjo nuo daugiau kaip 150 mlrd. m³ 2021 m. iki 36 mlrd. m³ 2025 m. Šį skirtumą daugiausia kompensavo didėjantis importas iš kitų šalių partnerių. Importas iš Norvegijos padidėjo nuo 79,5 mlrd. m³ 2021 m. iki 89,3 mlrd. m³ 2025 m. Importas iš JAV padidėjo nuo 18,9 mlrd. m³ 2021 m. iki 75,6 mlrd. m³ 2025 m.

Šaltinis: Europos Komisijos apskaičiavimas remiantis LSEG (Refinitiv) ir ENTSO-G duomenimis

Didžiausi dujų tiekėjai 2025 m.

2025 m. didžiausia dujų tiekėja į ES buvo Norvegija: iš jos importuota beveik trečdalis visų importuotų dujų.

Kiti tiekėjai buvo Jungtinės Valstijos, Alžyras, Jungtinė Karalystė, Azerbaidžanas ir Rusija.

Tekstinė versija

Medžio schemos diagrama, kurioje parodytos į ES 2025 m. dujas tiekusioms įvairioms šalims tenkančios rinkos dalys ir jų tiektų dujų kiekiai (milijardais kubinių metrų).

  • Norvegija: 30,9 % – 89,3 mlrd. m³
  • Jungtinės Valstijos: 26,2 % – 75,6 mlrd. m³
  • Šiaurės Afrika: 12,7 % – 36,7 mlrd. m³
  • Rusija: 12,5 % – 36,0 mlrd. m³
  • Jungtinė Karalystė: 4,4 % – 12,8 mlrd. m³
  • Azerbaidžanas: 3,9 % – 11,3 mlrd. m³
  • Kataras: 3,7 % – 10,6 mlrd. m³
  • kitos: 5,7 % – 16,4 mlrd. m³

Šaltinis: Europos Komisijos apskaičiavimas remiantis LSEG (Refinitiv) ir ENTSO-G duomenimis

Importuojama daugiau suskystintų gamtinių dujų

Bruegel duomenimis, 2025 m. ES importavo daugiau kaip 140 mlrd. kubinių metrų (mlrd. m³) SGD.

Daugiausia SGD Europos Sąjungai tiekė Jungtinės Amerikos Valstijos: importas iš jų sudarė beveik 58 % viso SGD importo. 2021–2025 m. importas iš JAV patrigubėjo.

Daugiausiai SGD Europos Sąjungoje importuoja:

  • Prancūzija,
  • Ispanija,
  • Italija,
  • Nyderlandai,
  • Belgija.

Dalis šių importuojamų SGD reeksportuojama į kitas šalis.

Kodėl dujos yra tokios svarbios ES ir europiečiams?

Dujos daugiausia naudojamos elektros energijos gamybai, būstų šildymui ir pramoniniams procesams. Dujomis yra šildomi apie 30 % ES būstų. 2021–2024 m. ES gamtinių dujų poreikis sumažėjo daugiau kaip 19 %.

Dujų suvartojimas ES

Tekstinė versija

Skritulinė diagrama, kurioje parodyta, kaip ES naudojamos dujos. Apie 30 % dujų sunaudojama elektros energijos ir šilumos gamybai, beveik 25 % – namų ūkiuose, 25 % – pramonėje ir 11 % – paslaugų sektoriuje. Kitokio pobūdžio naudojimas energetikos ir su energetika nesusijusioms reikmėms sudaro apie 9 %.

Taip pat žr.:

Kilovatvalandžių skaitiklis su žemyn nukreipta žalia rodykle ir energijos suvartojimo vienetus žymintys simboliai: eurai, kubiniai metrai, gigavatvalandės ir procentai.
Kokių veiksmų ėmėsi ES, reaguodama į 2022 m. energetikos krizę?

Kokių veiksmų ėmėsi ES, reaguodama į 2022 m. energetikos krizę?

Kampuoti vamzdžiai, ant kurių pažymėti atskiri taškai. Dešinėje – atjungtas vožtuvas su Rusijos vėliava.
Energijos importo iš Rusijos nutraukimas

Energijos importo iš Rusijos nutraukimas

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) importui skirtos infrastruktūros ES šalyse diagrama.
Suskystintų gamtinių dujų infrastruktūra ES

Suskystintų gamtinių dujų infrastruktūra ES

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. balandžio 13 d.