Energetika
Sužinokite, kaip ES šalys bendradarbiauja, kad užtikrintų tvarų įperkamos energijos tiekimą.
Siekiant ES klestėjimo labai svarbu užtikrinti patikimą įperkamos energijos tiekimą.
ES šalių tikslas – sukurti tvirtą energetikos sąjungą, didinti energetinį suverenumą ir konkurencingumą pasaulyje, kartu dekarbonizuojant šį sektorių, kad būtų pasiekti klimato srities tikslai.
Energijos tiekimo užtikrinimas
ES šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad ES įmonėms ir jos piliečiams energija būtų tiekiama konkurencingomis kainomis.
ES šalių tikslas – sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, įvairinti tiekimo maršrutus ir stiprinti ryšius su patikimesniais partneriais, kartu remiant perėjimą prie žalesnės energijos, ypač Europoje gaminamos švarios energijos.
ES taisyklėmis vartotojai ir įmonės apsaugomi nuo energijos kainų šuolių. Jomis taip pat siekiama geriau integruoti ES šalių nacionalines energetikos sistemas į stipresnę energetikos sąjungą.
Rusijos dujų atsisakymas
2025 m. iš Rusijos importuotų dujų kiekis sudarė mažiau nei trečdalį 2021 m. kiekio. Toliau pateikiamoje diagramoje parodytas ES importuotų dujų kiekis milijardais kubinių metrų.
Juostinė diagrama, kurioje palyginami 2021, 2023 ir 2025 m. ES pagrindinių partnerių tiektų dujų kiekiai.
Importas iš Rusijos sumažėjo nuo daugiau kaip 150 mlrd. kubinių metrų (mlrd. m³) 2021 m. iki 40,9 mlrd. m³ 2025 m. Šį skirtumą daugiausia kompensavo didėjantis importas iš kitų šalių partnerių. Importas iš JAV padidėjo nuo 18,9 mlrd. m³ 2021 m. iki 79,4 mlrd. m³ 2025 m. Importas iš Norvegijos padidėjo nuo 79,5 mlrd. m³ 2021 m. iki 97,2 mlrd. m³ 2025 m.
Šaltinis: Europos Komisijos apskaičiavimas, remiantis LSEG (Refinitiv) ir ENTSO-G duomenimis.
2026 m. sausio mėn. ES priėmė reglamentą, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2027 m. pabaigoje laipsniškai uždrausti likusį dujų importą iš Rusijos.
Žalesnės energijos gamyba
Energetikos sektorius yra didžiausias išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltinis ES.
Pagal Europos žaliąjį kursą ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio taisykles ES šalys yra nustačiusios energetikos sektoriuje išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus, be kita ko:
- palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro,
- padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį,
- efektyviau vartoti energiją, be kita ko, pastatuose,
- sukurti vandenilio rinką.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai
Europos Komisijos duomenimis, 2020–2025 m. ES saulės energijos pajėgumai išaugo 157 % ir iš viso pasiekė 406 gigavatus. Tai daugiau, nei reikia, kad tokia šalis kaip Italija energija būtų aprūpinta visus metus. Vėjo energijos gamyba taip pat sparčiai auga.
Atsinaujinančiųjų išteklių energija, tokia kaip saulės ir vėjo energija, yra itin svarbi pereinant prie švarios energijos ir gali padėti sumažinti ES priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ES ir toliau augs
ES valstybės narės bendradarbiauja siekdamos padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir, kaip parodyta diagramoje, prognozuojama, kad šių išteklių gamyba ES ateinančiais metais toliau augs. 2024 m. 25,4 % visos galutinės ES suvartotos energijos buvo gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių. Siekiama, kad iki 2030 m. atsinaujinantieji energijos ištekliai sudarytų daugiau kaip 42,5 % ES energijos rūšių derinio.
Diagrama, kurioje parodyti 2010–2024 m. ES saulės, vėjo, bioenergijos ir hidroenergijos bendri pajėgumai gigavatais (GW) ir 2025–2030 m. prognozės.
- Hidroenergijos pajėgumai augo nedaug, nuo 143,2 GW 2010 m. iki 152,7 GW 2024 m. Numatoma, kad pajėgumai išliks stabilūs,o 2030 m. pasieks 159 GW.
- Bioenergija sudaro tik nedidelę ES atsinaujinančiosios energijos gamybos dalį. ES bioenergijos pajėgumai padidėjo nuo 25 GW 2010 m. iki 37,2 GW 2024 m., o remiantis prognozėmis išliks maždaug tokio paties lygio.
- Vėjo energijos pajėgumų augimas buvo stabilus, nuo 79,2 GW 2010 m. iki 230,8 GW 2024 m. Numatoma, kad pajėgumai toliau augs, o 2030 m. pasieks 368,6 GW.
- Saulės energijos atsinaujinantieji ištekliai padidėjo daugiausia – nuo 30 GW 2010 m. iki 332,1 GW 2024 m. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 m. saulės energijos pajėgumai ES pasieks 690,1 GW.
Naujausi paaiškinimai
ES konkurencingumo didinimas: tolesni veiksmai
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys
ES pagalba Ukrainai: energetinis saugumas ir infrastruktūra
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. kovo 18 d.