Kokių veiksmų ėmėsi ES, reaguodama į 2022 m. energetikos krizę?

Kokių veiksmų ėmėsi ES, reaguodama į energetikos krizę?

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir energijos kaip politinio ginklo naudojimas padarė pražūtingą poveikį energijos rinkoms. Energetikos krizė piką pasiekė 2022 m. rugpjūčio mėn., kai energijos kainos išaugo iki rekordinio lygio. Visoje ES dėl itin didelių sąskaitų už energiją žmonės ir įmonės patyrė didelių sunkumų.

ES šalys į tai reagavo vieningai ir greitai. Praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, 27 ES valstybių narių vadovai nusprendė, kad ES kuo greičiau atsikratys priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro:

• įvairindamos tiekimą ir tiekėjus,
• mažindamos iškastinio kuro naudojimą ir sparčiau pereidamos prie švaresnės energijos.

Europos Komisija netrukus ėmėsi įgyvendinti planą „REPowerEU“, kurio tikslas – didinti ES energetinį savarankiškumą ir skatinti švarios energijos naudojimą.

Vėlesniais mėnesiais ES šalys nenuilstamai dirbo Taryboje, kad priimtų teisės aktus, reikalingus „REPowerEU“ tikslams įgyvendinti.

Priimant daugumą sprendimų Taryba kaip ES teisės aktų leidėja veikė viena – tai nepaprastosios padėties atveju leidžiama pagal Sutarties dėl ES veikimo 122 straipsnį.

ES šalys per mažiau nei metus Taryboje priėmė šešis teisėkūros priemonių rinkinius. Taisyklės buvo priimtos per rekordiškai trumpą laiką – nuo pasiūlymo pateikimo etapo iki įsigaliojimo vidutiniškai prireikė vos kelių mėnesių, nors ES teisės aktams priimti paprastai prireikia dvejų metų.

Bendradarbiavimas ir solidarumas

Veikimas kartu pasitvirtino kaip geriausias būdas ES šalims švelninti krizės poveikį ir mažinti bendrą ir individualią riziką, susijusią su energijos tiekimu.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iki 2022 m. pabaigos 27 ES valstybių narių energetikos ministrai dalyvavo 10 Tarybos posėdžių – kai kurie iš jų buvo sušaukti skubiai. Šie posėdžiai buvo itin svarbūs siekiant susitarti dėl bendrų taisyklių, kuriomis piliečiai ir įmonės būtų geriau apsaugoti nuo didėjančių energijos kainų.

ES šalių solidarumas buvo itin svarbus užtikrinant dujų tiekimą, visų pirma toms šalims, kurios buvo labiau priklausomos nuo Rusijos energijos ir todėl labiau nukentėjo dėl sumažinto tiekimo.

Bendrų veiksmų rezultatai

Bendros pastangos atsipirko. Po ištisus mėnesius vyravusių itin smarkiai pakilusių kainų dujų kaina ES 2022 m. pabaigoje gerokai sumažėjo ir 2023 m. buvo palyginti stabili. 2023 m. gruodžio mėn. viena megavatvalandė (MWh) dujų kainavo 34 €, t. y. beveik devynis kartus mažiau nei krizės piko metu, kai kaina buvo pasiekusi daugiau kaip 300 € už MWh.

Tiekimo saugumas

2023 m. spalio mėn. dujų saugyklos buvo užpildytos daugiau kaip 99 %, o 2024 m. spalio mėn. – daugiau kaip 90 %. Taip prieš kiekvieną šaltąjį sezoną buvo užtikrintos gausios atsargos.

Sumažintas energijos poreikis

ES šalys dirbo kartu, kad sumažintų energijos poreikį. 2022 m. rugpjūčio mėn. – 2024 m. gegužės mėn. laikotarpiu dujų suvartojimas, palyginti su ankstesniais penkeriais metais, sumažėjo 18 %.

Mažesnė priklausomybė nuo Rusijos

ES greitai diversifikavo energijos importą ir sumažino importą iš Rusijos. Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir vamzdynais tiekiamų gamtinių dujų importas, kuris iki krizės sudarė 45 %, sumažėjo iki 13 % 2025 m., o atitinkamai nuo 2026 m. pabaigos ir 2027 m. rudens bus visiškai uždraustas.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimas

2023 m. buvo dar vieni rekordiniai saulės energijos gamybos metai – įrengta 56 gigavatų galios naujų fotovoltinių pajėgumų, t. y. 60 % daugiau nei 2021 m. (26 GW). 2022 m. gegužės mėn. pirmą kartą Europos Sąjungoje daugiau elektros energijos buvo pagaminta ne iš iškastinio kuro, bet iš vėjo ir saulės.

• 2025 m. energetikos sąjungos būklė

Neatidėliotinos priemonės praktikoje

1. Energijos tiekimo įvairinimas

Daugiau nei pusė visos ES turimos energijos importuojama. Nors 2020 m. Rusija vis dar buvo pagrindinė ES iškastinio kuro tiekėja, po 2022 m. įvykusios Rusijos invazijos į Ukrainą tai greitai pasikeitė. 2022 m. kovo mėn. ES vadovai susitarė palaipsniui panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos ir anglių importo. Todėl dabar pagrindinės ES iškastinio kuro tiekėjos yra tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Norvegija, Alžyras ir Australija.

Tiekimo ir tiekėjų įvairinimas yra būtinas žingsnis siekiant didinti ES energetinį atsparumą ir savarankiškumą, ypač energijos trūkumo atveju.

ES veiksmai:

• laipsniškas energijos tiekimo iš Rusijos nutraukimas,
• importo iš šalių partnerių, visų pirma JAV ir Norvegijos, apimties didinimas,
• SGD importo didinimas.

2026 m. sausio mėn. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo Rusijos SGD ir dujotiekiais tiekiamų dujų importas visiškai nutraukiamas atitinkamai nuo 2026 m. pabaigos ir 2027 m. rudens.

• Rusijos dujų importas: Taryba galutinai pritarė laipsniškam uždraudimui (pranešimas spaudai, 2026 m. sausio 26 d.)
• Neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas Versalyje, 2022 m. kovo 10–11 d.
• „REPowerEU“ (Europos Komisija)

2. Saugyklų užpildymas

Kadangi dujų tiekimas energetikos krizės metu tapo mažiau nuspėjamas, be kita ko dėl to, kad Rusija nutraukė tiekimą kai kurioms ES šalims, Taryba ėmėsi skubių priemonių, kad:

• užtikrintų dujų tiekimo saugumą šaltuoju sezonu,
• sumažintų dujų poreikį ES.

2022 m. birželio mėn. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo užtikrinama, kad kiekvienais metais prieš šaltąjį sezoną dujų saugyklos būtų užpildytos bent 90 %. Taip buvo užtikrinta, kad ES šalys turėtų pakankamai atsargų, kad būtų galima šildyti būstus, o įmonės galėtų toliau veikti.

2025 m. liepos mėn. Taryba pratęsė taisyklių galiojimą dvejiems metams ir nustatė papildomą lankstumo priemonę, kad valstybės narės galėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių rinkos sąlygų ir kovoti su galimu manipuliavimu rinka.

Dujų atsargos ES pastaraisiais metais

3. Sąskaitų už energiją mažinimas

ES šalys priėmė reglamentą dėl neatidėliotinų priemonių, kuriuo siekiama padėti labiausiai nuo energetikos krizės nukentėjusiems piliečiams ir įmonėms.

Reglamente numatytos trys neatidėliotinos priemonės:

• elektros energijos vartojimo mažinimas,
• elektros energijos gamintojų pajamų ribojimas,
• iškastinio kuro įmonių solidarumo įnašo užtikrinimas.

Naujosiomis taisyklėmis valstybėms narėms sudarytos sąlygos surinkti lėšų iš energetikos bendrovių pelno perviršio ir perskirstyti jas pažeidžiamiausiems ES žmonėms bei įmonėms, teikiant tiesioginę paramą tiems, kam sunku apmokėti sąskaitas už energiją.

• Taryba oficialiai patvirtino neatidėliotinas energijos kainų mažinimo priemones (pranešimas spaudai, 2022 m. spalio 6 d.)

Be to, ES dėjo pastangas reformuoti elektros energijos rinkos modelį. Šia reforma siekiama išvengti staigaus elektros energijos kainų padidėjimo ir daugiausia dėmesio skiriama:

• geresnei vartotojų apsaugai,
• didesnio stabilumo įmonėms užtikrinimui,
• žaliosios elektros energijos dalies didinimui.

Pagal dabartinį rinkos modelį elektros energijos kainą lemia brangiausias energijos šaltinis (per energetikos krizę tai buvo dujos). Reformos tikslas – sumažinti elektros energijos kainų priklausomybę nuo iškastinio kuro kainos ir taip sumažinti vartotojų mokamas sąskaitas už elektros energiją.

Taryba ir Europos Parlamentas preliminarų susitarimą dėl reformos pasiekė 2023 m. gruodžio mėn. Taryba reformą patvirtino 2024 m. pavasarį.

4. Solidarumo didinimas

Taip pat buvo imtasi priemonių, kad būtų stiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas bei solidarumas, o valstybėms narėms bei energetikos įmonėms būtų suteikta galimybė bendrai pirkti dujas pasaulinėse rinkose.

Sutelkus paklausą ES lygmeniu ES šalys įgijo daugiau galimybių pirkti dujas pasaulinėse rinkose ir išvengta valstybių narių varžymosi tarpusavyje siūlant didesnę kainą.

Naujosiomis taisyklėmis taip pat išplečiami ES šalių solidarumo susitarimai. Šalys, kurios dar nebuvo sudariusios susitarimo su kita ES valstybe nare, prireikus galėjo prašyti tiekti iš solidarumo.

• Dujų rinkos priemonės, skirtos dujų tiekimui užtikrinti ir dalytis tiekiamomis dujomis ES (infografikas)
• Taryba susitarė dėl naujų priemonių, susijusių su bendro dujų pirkimo ir solidarumo mechanizmu, esmės (pranešimas spaudai, 2022 m. lapkričio 24 d.)

5. Kainų šuolių prevencija

ES šalys patvirtino rinkos mechanizmą, kad sumažėtų atvejų, kai dujų kainos ES pernelyg pakyla, ir tokiu būdu būtų mažinamas kainų šuolių poveikis piliečiams ir ekonomikai.

Kaip tai veikia? Tuo atveju, jeigu dujų kainos pasiektų išimtinai aukštą lygį, galėtų būti taikoma viršutinė dujų sandorių kainos riba.

• Rinkos mechanizmas pernelyg dideliems dujų kainų šuoliams riboti (infografikas)
• Taryba susitarė dėl laikino mechanizmo, skirto pernelyg didelėms dujų kainoms riboti (pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 19 d.)

Elektros energijos rinkos reforma taip pat siekiama išvengti kainų sukrėtimų.

6. Spartesnis perėjimas prie švaresnės energijos

ES ilgalaikis planas, atitinkantis jos klimato srities tikslus – mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Energetikos krizė paskatino vadovus paspartinti veiksmus, kuriais siekiama šio tikslo.

ES šalys susitarė dėl platesnio užmojo ES planų ir spartesnių veiksmų:

• nustatytas naujas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas: iki 2030 m. užtikrinti, kad bent 42,5 % ES energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių (pirminis siūlomas tikslas buvo 40 %),
• nustatytas naujas energijos vartojimo efektyvumo tikslas: iki 2030 m. ES sumažins energijos vartojimą 11,7 %, palyginti su 2020 m. pateiktomis prognozėmis dėl energijos vartojimo 2030 m.,
• patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama sparčiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendinius ir paspartinti leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams procedūras,
• susitarta dėl ES dujų rinkos reformos, kuria siekiama laipsniškai pakeisti iškastines dujas dujomis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujomis, įskaitant vandenilį.

Perėjimas prie švaresnės energijos taip pat padeda stiprinti ES energetinį savarankiškumą, nes žaliąją energiją galima gaminti ES ir taip mažinti priklausomybę nuo importo.

• 55 % tikslo priemonių rinkinys: kaip ES planuoja skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (infografikas)
• 55 % tikslo priemonių rinkinys: kaip ES užsitikrins didesnį energijos vartojimo efektyvumą? (infografikas)
• 55 % tikslo priemonių rinkinys: vandenilio ir dekarbonizuotų dujų rinkos dokumentų rinkinys (paaiškinimas) (infografikas)
• Atsinaujinančiųjų išteklių energija: Taryba priėmė naujas taisykles (pranešimas spaudai, 2023 m. spalio 9 d.)

Kas sukėlė energetikos krizę?

2021 m. energijos kainos ES pradėjo smarkiai kilti ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos, todėl Azijoje padidėjo suskystintų gamtinių dujų paklausa ir dujų suvartojimas.

2022 m. Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą padarė pražūtingą poveikį energijos rinkai, o energijos kainos padidėjo iki rekordinio lygio.

Vienašalis Rusijos sprendimas nutraukti dujų tiekimą kai kurioms ES šalims padidino netikrumą, dėl kurio itin smarkiai išaugo dujų kainos. Tai taip pat turėjo įtakos elektros energijos kainai, kuri ES yra susijusi su iškastinio kuro kaina.

Taip pat žr.