"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2026 m. sausio 26 d.
Pagrindiniai rezultatai
Pirmininkaujančio Kipro darbo programa (viešas posėdis)
Pirmininkaujantis Kipras pristatė 2026 m. pirmo pusmečio darbo programą ir prioritetus.
Pirmininkaujanti valstybė narė pabrėžė, kad žemės ūkis ir žuvininkystė yra gyvybiškai svarbūs ekonominę pažangą skatinantys veiksniai, kuriais remiamos Europos kaimo ir pakrančių bendruomenės, užtikrinamas stabilus saugaus ir kokybiško maisto tiekimas visiems piliečiams, kartu remiant strateginį savarankiškumą, aplinkos valdymą ir vietos regionų atsparumą.
Pirmininkaujantis Kipras propaguos sąžiningą, konkurencingą ir tvarų pirminės gamybos sektorių, plėtos visapusišką požiūrį į būsimą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir bendrą žuvininkystės politiką (BŽP).
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat sieks patikimų teisės aktų sistemų, kuriomis remiami ūkininkai ir žvejai, susiduriantys su klimato poveikiu, rinkos sutrikimais, rizika gyvūnų ir augalų sveikatai ir didėjančiomis gamybos sąnaudomis – visa tai kelia grėsmę šių ypatingos svarbos sektorių stabilumui ir gyvybingumui. Todėl Kipras pirmenybę teiks tam, kad būtų padaryta didelė pažanga svarstant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Žemės ūkis, žuvininkystė ir akvakultūra yra pagrindiniai pirmininkaujančio Kipro prioritetai. Mūsų tikslas – didinti Europos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus konkurencingumą, tvarumą ir patrauklumą.
Kipro Respublikos žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministrė Maria Panayiotou
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Taryboje aptartas pasiūlymas dėl Ekologinio ūkininkavimo reglamento pakeitimų, susijusių su gamybos, ženklinimo, sertifikavimo ir prekybos su trečiosiomis valstybėmis taisyklėmis.
Ministrai palankiai įvertino Komisijos tikslinį pasiūlymą ir pritarė pirmininkaujančios valstybės narės plataus užmojo planui greitai susitarti, kad būtų įgyvendintas neseniai priimtas ES Teisingumo Teismo sprendimas ir pratęstas lygiavertiškumo susitarimų su trečiosiomis valstybėmis galiojimas.
Pasiūlymas iš dalies pakeisti reglamentą pateiktas reaguojant į sektoriaus prašymą dar labiau supaprastinti ekologinio ūkininkavimo teisės aktų sistemą po pirmųjų įgyvendinimo metų. Tikslai – išvengti nereikalingos administracinės naštos ir didesnių išlaidų, taip toliau remiant sektoriaus konkurencingumą ir optimizuojant gamybą gamintojų, prekiautojų ir vartotojų naudai.
Esamas reglamentas priimtas 2018 m. ir įsigaliojo 2022 m. sausio mėn. Ketverių metų laikotarpis nuo reglamento priėmimo iki taikymo buvo labai svarbus pereinamasis laikotarpis veiklos vykdytojams (pvz., ūkininkams, perdirbėjams, prekiautojams) ir tvirtinančiosioms įstaigoms, turėjęs įtakos investicijoms ir perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo. Per šį laikotarpį veiklos vykdytojai toliau rėmėsi ankstesniu teisės aktu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 834/2007, ir prisitaikė prie svarbių pokyčių, kuriuos lėmė naujoji sistema.
Siekiant užtikrinti, kad pokyčiai naudos ES ekologinės gamybos sektoriui ir vartotojams duotų greitai, ypač atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjungos žemės ūkis, iš esmės sutariama, kad šis teisės aktas turi įsigalioti iki 2026 m. pabaigos. Tai padės užtikrinti teisinį tikrumą prekybos su trečiosiomis valstybėmis srityje.
ES bioekonomikos strategija: žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės klausimai (viešas posėdis)
Ministrai dalyvavo Aplinkos taryboje vykstančiose diskusijose, kad būtų parengtos išvados dėl atnaujintos ES bioekonomikos strategijos, kurią Komisija paskelbė 2025 m. pabaigoje. Jie palankiai įvertino naująją strategiją, visų pirma pabrėždami jos svarbą kaimo vietovėms, jos ilgalaikį konkurencingumą ir jos vaidmenį įvairinant ūkininkų pajamas. Kai kurie ministrai pabrėžė, kad nereikia kelti pavojaus aprūpinimo maistu saugumui ir reikia suderinti bei supaprastinti taikytinas taisykles ir procedūras.
Pirmininkaujanti valstybė narė šio pasikeitimo nuomonėmis rezultatais remsis rengdama Tarybos išvadas dėl naujos ES bioekonomikos strategijos, kurias kovo mėn. turi priimti Aplinkos taryba.
Sąjungos bioekonomikos strategija pirmą kartą nustatyta 2012 m., o 2018 m. ji buvo atnaujinta.
2025 m. lapkričio 27 d. Komisija priėmė komunikatą „Strateginė konkurencingos ir tvarios ES bioekonomikos programa“. Strategija parengta atsižvelgiant į 2023 m. ir 2024 m. Tarybos išvadas.
Strategija siekiama skatinti inovacijas ir padėti Europos įmonėms sėkmingai įgyvendinti žaliąją pertvarką, didinti veiksmingumą ir mažinti ištekliams tenkantį spaudimą ir tuo tikslu labiau remtis žiedine ir tvaria biologinių išteklių gamyba ir vartojimu. Atsakingas ir efektyvus biomasės naudojimas išlieka labai svarbus ilgalaikiam konkurencingumui, tiekimo stabilumui ir ekosistemų būklei.
Strategija numatomi tolesni tvarios ir gamtai palankios bioekonomikos kūrimo veiksmai:
inovacijų diegimo masto ir investicijų didinimas,
biožaliavinių medžiagų ir technologijų naujų eksperimentinių rinkų kūrimas,
tvaraus biomasės tiekimo užtikrinimas visose vertės grandinėse ir
pasaulinių partnerysčių išnaudojimas, sąlygų, padidinsiančių galimybes patekti į pasaulines rinkas, sudarymas ir pasaulinės tvarios bioekonomikos darbotvarkės formavimas.
Neformalių pietų metu surengtuose debatuose dėl naujos ES importo kontrolės darbo grupės ministrai aptarė iššūkius, susijusius su tos kontrolės įgyvendinimu, ir būtinus patobulinimus. Komisija patvirtino, kad reikia stiprinti importo kontrolę, įskaitant kontrolę kilmės vietoje trečiosiose valstybėse, siekiant toliau užtikrinti aukštą maisto saugos lygį ES ir vienodas sąlygas ES ūkininkams.
Kiti klausimai
Posėdžio metu Taryba viešai svarstė kelis darbotvarkės „Kiti klausimai“ punktus.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
