Kova su dezinformacija
ES veiksmai kovojant su COVID-19 dezinformacija
ES yra įsipareigojusi apsaugoti visuomenę, piliečius ir laisves nuo hibridinių grėsmių, įskaitant klaidingos informacijos ir dezinformacijos veiksmus, kaip akcentuota 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje. Siekiama sustiprinti bendradarbiavimą nustatant išpuolius, užkertant jiems kelią ir kovojant su jais, kartu didinant atsparumą šioms grėsmėms.
2020 m. gruodžio mėn.Taryba priėmė išvadas, kuriose raginama ES lygmeniu papildomai tvirčiau reaguoti kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant dezinformaciją. Ji pripažino, kad dėl COVID-19 pandemijos ES ir jos valstybės narės tapo labiau pažeidžiamos hibridinių grėsmių atžvilgiu.
COVID-19 pandemijos kontekste tapo aišku, kad reikia aktyvesnių priemonių siekiant apsaugoti Europos Sąjungą, jos valstybes nares bei jų visuomenes ir ES institucijas nuo hibridinių grėsmių ir jų daromo žalingo poveikio. Privalome apsaugoti savo demokratinę visuomenę ir institucijas nuo tokių grėsmių, visų pirma didindami savo atsparumą ir toliau stiprindami savo priemones ES ir valstybių narių lygmeniu. Markusas Kerberis, Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos atstovas
Išvadose Taryba pabrėžė, kad ES kovos su dezinformacija požiūris yra daugiadalykis ir apima daug suinteresuotųjų subjektų. Ji paragino toliau ES išorės veiksmų tarnyboje stiprinti strateginės komunikacijos darbo grupes ir skubaus įspėjimo sistemą, kad būtų sukurta visapusiška platforma, skirta valstybėms narėms ir ES institucijoms.
ES ministrai paprašė Komisijos parengti ir galiausiai įgyvendinti papildomus skaidrumo reikalavimus, taikytinus interneto platformoms. Tokiais reikalavimais būtų siekiama skatinti gerai veikiančią skaitmeninę viešąją erdvę, plėtoti didesnę atskaitomybę ir didinti skaidrumą kovojant su dezinformacija.
Kuo skiriasi sąvokos?
Klaidinga informacija yra faktiškai neteisinga informacija, kuri buvo sukurta arba platinama neturint ketinimo klaidinti. Dezinformacija taip pat yra faktiškai neteisinga informacija, tačiau ji sąmoningai sukurta siekiant padaryti žalos.
Didėjant dezinformacijos veiklos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, apimčiai, ES institucijos stengiasi didinti informuotumą apie dezinformacijos keliamą pavojų ir skatina naudotis patikimais šaltiniais.
2020 m. birželio 10 d. Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbė bendrą komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“, kuriame pateikė pasiūlymų dėl konkrečių veiksmų, kuriais būtų padidintas ES atsparumas dezinformacijos iššūkiams. Tokie veiksmai, be kita ko, – bus teikiama didesnė ES paramafaktų tikrintojams ir tyrėjams, stiprinami ES strateginės komunikacijos pajėgumai ir gerinamas bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, kartu užtikrinant saviraiškos laisvę ir pliuralizmą.
Pandemijos metu ES paragino interneto platformas prisidėti prie kovos su melagingomis naujienomis ir kitais bandymais dezinformuoti pašalinant neteisėtą ar melagingą turinį. Visoje ES pradėjus vakcinavimo kampanijas, suintensyvintos pastangos kovoti su dezinformacija apie COVID-19 vakcinas. Interneto platformos, kurios yra pasirašiusios Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, reguliariai informuoja Europos Komisiją apie savo veiksmus ir priemones, kuriomis siekia riboti dezinformaciją.
Bendradarbiaujant su interneto platformomis, be kita ko, pasiekta, kad „TikTok“ platformoje buvo pradėta naudoti reklamjuostė „patikrink faktus“, kuri įspėja vartotojus apie galimai nepatikrintą turinį. „Google“ pranešė, kad pašalino keturis „YouTube“ kanalus ir vieną reklamos paskyrą, o savo paieškos funkciją išplėtė taip, kad vartotojams būtų rodoma autoritetinga informacija visose ES valstybėse narėse.
Europos išorės veiksmų tarnyba įgyvendina projektą „EUvsDisinfo“, kuriuo siekiama didinti visuomenės informuotumą ir gerinti jos supratimą apie Kremliaus dezinformavimo veiklą.
Faktai prieš baimę
Plintant COVID-19 koronavirusui, plečiasi ir „infodemija“ (taip šį reiškinį apibūdino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)). Žmonėms sunku rasti patikimus šaltinius ir reikiamas rekomendacijas, nes yra gerokai per daug informacijos apie virusą, jo kilmę ir poveikį, taip pat apie valdžios institucijų veiksmus kovojant su pandemija, be to, ne visa ji yra teisinga ir tiksli.
Komisija parengė faktų, kuriais išsklaidomi mitai apie koronaviruso pandemiją ir ES reagavimą ir padedama atskirti faktus nuo prasimanymų, sąrašą. Svetainėje taip pat pateikiama informacija ir gairės, kaip atpažinti interneto robotus ir sąmokslo teorijas.
Pasaulio sveikatos organizacija surinko informacijos apie kai kuriuos plačiausiai paplitusius mitus apie koronaviruso pandemiją.
Europos vaistų agentūra (EMA), koordinuojanti vaistų patvirtinimą ir priežiūrą ES, išvardijo kai kuriuos pagrindinius faktus apie COVID-19 vakcinų kūrimą ir patvirtinimą. Europos skiepijimo informacijos portale taip pat pateikiama faktų ir informacijos apie ES vakcinų nuo COVID-19 strategiją ir apie skiepijimo naudą asmenims ir bendruomenei.
Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, daugiau kaip 50 % europiečių mano, kad jie susiduria su dezinformacija internete.
2021 m. kovo mėn.
Oficialūs informacijos apie COVID-19 šaltiniai
Toliau pateikiamas sąrašas, kuriame nurodyti tam tikri ES ir kitų valstybių informacijos šaltiniai, taip pat atitinkamų ES ir tarptautinių organizacijų informacijos šaltiniai.
Oficiali atnaujinama informacija apie ES šalių, Norvegijos, Islandijos ir JK nacionalines priemones:
Tarptautinės organizacijos:
ES institucijos ir įstaigos:
- Taryba: COVID-19 (koronaviruso) pandemijai skirtas puslapis
- Europos Komisija: atsakas į koronavirusą
- Europos Parlamentas: ES atsakas į koronavirusą
- EIVT: naujausia informacija
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
- Europos vaistų agentūra
Taryba siūlo prenumeruoti naujausią informaciją apie COVID-19 protrūkį. Tarybos biblioteka suteikia galimybę naudotis patikimais šaltiniais – juos galima rasti kataloge „Eureka“.
Nacionaliniai informacijos apie COVID-19 ištekliai
Naujausia informacija ir gairės apie COVID-19 pandemiją, nacionalinių valdžios institucijų ir Europos visuomenės sveikatos agentūrų oficialių interneto svetainių sąrašas pateikiamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro interneto svetainėje.
COVID-19 ir kibernetiniai nusikaltimai
Nusikaltėliai, naudodamiesi pandemija, vykdo įvairias aferas ir išpuolius. Jie naudojasi didele informacijos ir prekių paklausa ir ieško pažeidžiamų vietų skaitmeninėje infrastruktūroje.
Nusikalstamų veikų pavyzdžiai:
- kibernetiniai išpuoliai prieš organizacijas ir asmenis, įskaitant duomenų viliojimo kampanijas, kurių metu per kenkiamuosius saitus ir pridedamas rinkmenas platinama kenkimo programinė įranga
- telefoninio sukčiavimo schemos, tiekimo aferos ir dezinfekavimo aferos
- sveikatos priežiūros ir sanitarijos produktų falsifikatų pardavimas, taip pat netikrų koronaviruso testų, esą skirtų naudoti namų sąlygomis, platinimas
- teisėsaugos arba sveikatos priežiūros pareigūnais apsimetančių sukčiautojų apsilankymai namuose siūlant atlikti COVID-19 testus, kad galėtų patekti į vidų ir pavogti vertingus daiktus
- aktyviau vykdoma neteisėto migrantų gabenimo ir seksualinio išnaudojimo (taip pat ir vaikų išnaudojimo) veikla.
ES teisėsaugos agentūra Europolas renka informaciją iš ES valstybių narių ir skelbia reguliarius pranešimus apie tai, kaip nusikaltėliai keičia savo vykdomus nusikaltimus, kad pasinaudotų koronaviruso pandemija.