"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Pagrindinių veiksmų, kurių imtasi ES lygmeniu koordinuojant atsaką į COVID-19 protrūkį, švelninant pandemijos socialinį bei ekonominį poveikį ir remiant ES šalių atsigavimą, apžvalga.
COVID-19 pandemija paveikė visas ES šalis. Kilus COVID-19 protrūkiui ES bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad būtų apsaugota ES piliečių sveikata bei gerovė, sustiprintos nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos ir pažabotas viruso plitimas.
Kartu ES koordinuoja atsaką, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ES šalių ekonomikos atsigavimas.
ES atsakas į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 protrūkio
2020 m. kovo mėn. ES vadovai susitarė dėl keturių prioritetų, kuriais vadovaujamasi ES reaguojant į ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 pandemijos:
riboti viruso plitimą,
užtikrinti aprūpinimą medicinos priemonėmis,
skatinti mokslinius tyrimus ieškant gydymo būdų ir vakcinų,
remti darbo vietas, įmones ir ekonomiką.
COVID-19 krizės piko metu ES vadovai reguliariai susitikdavo vaizdo konferencijose, kad aptartų ir įvertintų susidariusią padėtį, taip pat suderintų veiksmus. Net ir pasibaigus ekstremaliajai situacijai Europos Vadovų Taryboje buvo reguliariai svarstomas COVID-19 klausimas.
ES vadovai susitarė, kad ateityje gaivinant ekonomiką ES lygmeniu bus toliau koordinuojami veiksmai įvairiose srityse:
dėl COVID-19 vakcinų kūrimo, gamybos ir naudojimo,
dėl testavimo strategijų ir abipusio testų pripažinimo,
dėl tarpvalstybinio sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo,
dėl karantino taisyklių,
dėl sąveikiųjų skaitmeninių skiepijimo pažymėjimų.
Saugios ir veiksmingos COVID-19 vakcinos
Saugių ir veiksmingų COVID-19 vakcinų kūrimas ir platinimas yra ilgalaikis sprendimas ir ES atsako į COVID-19 pandemiją pagrindas.
Nuo pandemijos pradžios ES perskirsto mokslinių tyrimų finansavimą perspektyviausių vakcinų moksliniams tyrimams ir koordinuoja bendras pastangas užtikrinti, kad būtų pagaminta ir ES šalims pristatyta pakankamai vakcinų.
Skiepijimo nuo COVID-19 kampanija visoje Sąjungoje prasidėjo 2020 m. gruodžio 27 d. Po 18 mėnesių, 2022 m. birželio mėn., devyni iš dešimties suaugusių ES gyventojų (86 %) buvo visiškai paskiepyti nuo COVID-19.
Kartu – stipresni. Neįtikėtinai sparti COVID-19 vakcinų kelionė iki mūsų
Tai, kaip greitai buvo sudėta sudėtinga žmonėms nuo koronaviruso apsaugoti skirta dėlionė, liudija apie mokslines inovacijas ir išradingumą, grindžiamus nuolatiniu bendradarbiavimu, laiku priimtais politiniais sprendimais ir milžiniškomis medicinos ir logistikos pastangomis.
Kaip tai tapo įmanoma? Kokie uždaviniai dar neišspręsti siekiant įveikti pandemiją? Sekite COVID-19 vakcinų kelionę nuo jų išradimo laboratorijoje iki žmonių paskiepijimo jomis visoje Europoje ir už jos ribų.
Taryboje ES šalys koordinuoja veiksmus, kad būtų palengvintas laisvas judėjimas Europos Sąjungoje COVID-19 pandemijos metu.
Šiuo tikslu jos priima bendras rekomendacijas dėl kelionėmis taikomų priemonių, kurios reguliariai atnaujinamos ir pritaikomos atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją. Naujausios Tarybos rekomendacijos dėl kelionėmis taikomų priemonių buvo priimtos 2022 m. gruodžio 13 d.
Pagal naująsias rekomendacijas valstybės narės neturėtų nustatyti jokių kelionių apribojimų visuomenės sveikatos pagrindais. Tačiau rekomendacijose nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, taikytinos, jeigu pablogėtų epidemiologinė situacija arba atsirastų nauja susirūpinimą kelianti atmaina.
ES susitarė išduoti bendrus ES skaitmeninius COVID pažymėjimus, kurie palengvintų saugų ir laisvą judėjimą COVID-19 pandemijos metu įrodant, kad asmuo:
buvo paskiepytas nuo COVID-19,
gavo neigiamą testo rezultatą
arba pasveiko nuo COVID-19.
ES reglamentas, kuriuo nustatomas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, galiojo nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.
Nuo 2023 m. birželio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priima ES skaitmeninių sveikatos pažymėjimų sistemą, kad jos pagrindu nustatytų pasaulinę sistemą, kuri padėtų apsaugoti piliečius visame pasaulyje nuo esamų ir būsimų grėsmių sveikatai, įskaitant pandemijas.
Siekdami padėti ES piliečiams, įmonėms ir šalims atsigauti nuo COVID-19 pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio, ES vadovai susitarė dėti pastangas, kad būtų parengtas Europos ekonomikos gaivinimo planas. 2020 m. balandžio 23 d. jie įsipareigojo įsteigti ES ekonomikos gaivinimo fondą, kurio tikslas – sušvelninti krizės padarinius.
2020 m. liepos 21 d. ES vadovai susitarė dėl 2021–2027 m. bendro 1 824 mlrd. € vertės biudžeto. Šis priemonių rinkinys, apimantisdaugiametę finansinę programą (DFP) ir neeilines 750 mlrd. € (800 mlrd. € einamosiomis kainomis) vertės pastangas gaivinti ekonomiką – priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) – padeda ES atsigauti po COVID-19 pandemijos. Be to, juo remiamos investicijos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
Šie elementai papildo tris 540 mlrd. € vertės apsaugos priemones, kurias ES jau yra parengusi darbuotojams, įmonėms ir šalims remti.
2021–2027 m. ES biudžetas ir ekonomikos gaivinimo planas (Infografikas.)
5 ES ir valstybių narių bendradarbiavimo kovoje su COVID-19 būdai
Verta papasakoti gražią istoriją apie ES ir jos valstybių narių komandinį darbą, kurio tikslas buvo padėti žmonėms išgyventi COVID-19 pandemiją. Nuo saugių ir veiksmingų vakcinų užtikrinimo iki medicininės įrangos siuntimo ten, kur jos labiausiai reikia, taip pat ligonių iš kitų šalių priėmimo, nuo darbo vietų ir darbuotojų apsaugos iki pagalbos šalims partnerėms visame pasaulyje – ES šalys darė viską, ką tik įmanoma, kad paremtų vienos kitas.
COVID-19 pandemija yra pasaulinio masto iššūkis, todėl reikia pasaulinio masto atsako. Veikdamos kartu ir vadovaudamosi solidarumo ir daugiašališkumo principais ES šalys teikė paramą partneriams visame pasaulyje ir užtikrino reikšmingą finansavimą, kad būtų galima kovoti su ardomosiomis pandemijos pasekmėmis pasaulio mastu.
Europos komanda yra viena iš pagrindinių paramos teikėjų pagal COVAX – pasaulinio bendradarbiavimo siekiant paspartinti COVID-19 testų, gydymo būdų ir vakcinų kūrimą, gamybą ir lygiateisę prieigą prie jų – priemonę.
2021 m. gegužės mėn. ES valstybės narės įsipareigojo padovanoti COVID-19 vakcinų partneriams visame pasaulyje. Be to, ES ir jos valstybės narės padeda partneriams dovanodamos ir eksportuodamos vakcinas, taip pat teikdamos finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą šalims, kurioms to reikia.
COVID-19 krizė bus įveikta tik vadovaujantis bendra pasaulinio solidarumo ir atsakomybės idėja.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
COVID-19: ES indėlis užtikrinant pasaulinį solidarumą dėl vakcinų (Infografikas.)
2021 m. kovo 30 d. pasaulio vadovų grupė pritarė Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Charles’io Michelio ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovo raginimui sudaryti tarptautinę sutartį, kad būtų pagerinta parengtis pandemijoms ir reagavimas į jas po COVID-19 ateities kartų labui.
Specialioje Pasaulio sveikatos asamblėjos sesijoje 194 PSO narės 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą pradėti naujo tarptautinio susitarimo dėl pandemijų rengimo ir derybų dėl jo procesą.
Šios krizės metu ES šalys intensyvina pastangas remti vienos kitas, padėdamos toms, kurioms tos pagalbos labiausiai reikia, ir dalydamosi ištekliais, kad suvaldytų viruso plitimą. Tai yra geriausias ES solidarumo pavyzdys.
Be to, pirmosios pandemijos bangos metu ES taip pat padėjo trečiosiose šalyse įstrigusiems ES piliečiams. Pirmaisiais pandemijos mėnesiais ES delegacijos bendradarbiavo su valstybių narių ambasadomis koordinuodamos daugiau nei 650 000 ES piliečių repatriacijos veiksmus ir prisidėjo prie daugiau nei 400 repatriacijos skrydžių, kuriuos organizavo valstybės narės, išlaidų padengimo.
10 tarptautinės sutarties dėl pandemijų paskatų ir privalumų (Infografikas.)
Ką ES jau yra padariusi
Šiais krizės laikais ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja ir padeda vienos kitoms.
ES sutelkė išteklių, kad paremtų atsaką į ekstremalią situaciją dėl viruso: užtikrintų apsaugos priemonių tiekimą, skatintų mokslinius tyrimus ir remtų pasaulinius partnerius, kuriems reikia pagalbos.
ES reagavimas į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 pandemijos (Infografikas.)
Tarybos vaidmuo: koordinavimas krizės metu
Reaguodama į COVID-19 protrūkį, 2020 m. sausio 28 d. pirmininkaujanti Kroatija nusprendė aktyvuoti ES integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR) dalijimosi informacija režimu. IPCR yra aukščiausiu politiniu lygmeniu veikianti ES reagavimo į įvairius sektorius apimančias krizes veiksmų koordinavimo sistema.
Dalijimosi informacija režimas reiškia, kad valstybės narės turi prieigą prie:
Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos reguliarių informuotumo apie padėtį ir analizės ataskaitų;
specialaus puslapio saugioje interneto platformoje, kurioje galima dalytis informacija.
Atsižvelgdama į kintančią padėtį ir į tai, kad COVID-19 pandemija paveikė įvairius sektorius (sveikatos, konsulinių reikalų, civilinės saugos, ekonomikos), 2020 m. kovo 2 d. pirmininkaujanti valstybė narė padidino IPCR mechanizmo aktyvavimo mastą: dabar jis taikomas visa apimtimi. Aktyvavimo visa apimtimi režimas suteikia galimybę surengti apskritojo stalo diskusijas krizės atveju, kuriose dalyvauja:
paveiktos valstybės narės,
Europos Komisija,
Europos išorės veiksmų tarnyba,
Europos Vadovų Tarybos pirmininko biuras,
atitinkamos ES agentūros ir ekspertai.
Visą pirmąjį protrūkio laikotarpį pirmininkavusi Kroatija nusprendė reguliariai rengti apskritojo stalo diskusijas, kad būtų lengviau keistis informacija ir koordinuoti atsaką į COVID-19 pandemijos krizę. Apskritojo stalo diskusijas toliau rengė ir vėliau pirmininkavusios valstybės narės.
2023 m. gegužės 2 d. pirmininkaujanti Švedija nusprendė deaktyvuoti integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (IPCR) dėl COVID-19 veikimą visu pajėgumu. IPCR dėl COVID-19 paliktas veikti stebėsenos režimu. Su COVID-19 susijusius klausimus ir toliau sprendžia ES sveikatos saugumo komitetas ir Tarybos Visuomenės sveikatos darbo grupė.
Kaip veikia atsako į krizes (IPCR) mechanizmas? (Infografikas.)
Bendra informacija
COVID-19 yra liga, kurią sukelia naujo tipo koronavirusas (SARS-CoV-2). Pirmą kartą ji buvo nustatyta 2019 m. gruodžio mėn. Kinijoje.
2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Uhano mieste kilo COVID-19 protrūkis ir ši liga greitai pasklido kituose Kinijos regionuose ir pasaulyje. 2020 m. sausio mėn. atskirų ligos atvejų atsirado ir kai kuriose ES valstybėse narėse.
2020 m. vasario mėn. pabaigoje Italija pranešė apie labai padidėjusį COVID-19 atvejų – daugiausia šiauriniuose šalies regionuose – skaičių. Dauguma kitų ES valstybių narių tuo pat metu pradėjo pranešinėti apie asmenų užsikrėtimo atvejus.
Iki 2020 m. kovo mėn. visos ES valstybės narės jau buvo pranešusios apie COVID-19 atvejus. Nuo tada atvejų skaičius vis didėjo.
Taryba kartu su kitomis ES institucijomis atidžiai stebi padėtį ir imasi veiksmų. Šiuo tikslu, be kita ko, priimami atitinkami ES teisės aktai ir nuolat koordinuojami veiksmai su valstybėmis narėmis, kad būtų dalijamasi informacija, vertinami poreikiai ir užtikrinamas suderintas reagavimas ES mastu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) koordinuoja atsaką pasaulio mastu. 2020 m. kovo 11 d. PSO paskelbė COVID-19 pasauline pandemija. ES tiesiogiai prisideda prie PSO pasaulinio atsako.
PSO duomenimis, iki 2023 m. gegužės mėn. dėl pandemijos mirė beveik 7 mln. (6 921 614) žmonių. 2023 m. gegužės 5 d. PSO paskelbė COVID-19 kaip ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos pabaigą.
Daugiau naujausios informacijos apie su COVID-19 susijusius Tarybos posėdžius, pranešimus spaudai, infografikus ir leidinius pateikiama čia:
COVID-19 krizė bus įveikta tik vadovaujantis bendra pasaulinio solidarumo ir atsakomybės idėja.
