ES ir jos valstybės narės dirba išvien siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą. Kartu ES ir jos valstybės narės imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas.
ES atsakas į COVID-19 pandemiją
Saugios ir veiksmingos COVID-19 vakcinos
2020 m. gruodžio 27 d. visoje Europos Sąjungoje pradėtas vakcinavimas nuo COVID-19.
10 dalykų, kuriuos daro ES, kad įveiktų COVID-19 ir užtikrintų ekonomikos atsigavimą
Šiuo krizės laikotarpiu ES ir jos valstybės narės kartu stengiasi sulėtinti viruso plitimą, sustiprinti sveikatos priežiūros sistemas, sušvelninti socialinį ir ekonominį pandemijos poveikį ir remti darbuotojus, įmones ir valstybes nares.
Sužinokite, kaip ES kovoja su pandemija ir padeda Europai atsigauti po ekonomikos nuosmukio.
Europos ekonomikos gaivinimo planas
Siekdami padėti ES piliečiams, įmonėms ir šalims atsigauti nuo COVID-19 pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio, ES vadovai susitarė dėti pastangas, kad būtų parengtas Europos ekonomikos gaivinimo planas. 2020 m. balandžio 23 d. jie įsipareigojo įsteigti ES ekonomikos gaivinimo fondą, kurio tikslas – sušvelninti krizės padarinius.
Liepos 21 d. ES vadovai susitarė dėl 2021–2027 m. bendro 1 824 mlrd. € vertės biudžeto. Kartu su daugiamete finansine programa (DFP) ir neeilinėmis ekonomikos gaivinimo pastangomis – priemone „Next Generation EU“ (NGEU) – šis priemonių rinkinys padės ES atsigauti po COVID-19 pandemijos, be to, juo bus remiamos investicijos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.
Šie elementai papildo tris 540 mlrd. € vertės apsaugos priemones, kurias ES jau yra parengusi darbuotojams, įmonėms ir šalims remti.
2020 m. spalio mėn. ES vadovai nustatė ES ekonomikos gaivinimo prioritetus. Jie paragino kuo greičiau atkurti visiškai veikiančią bendrą rinką, siekti, kad ES pramonė taptų konkurencingesnė pasaulyje, ir didinti įmonių autonomiją, taip pat spartinti skaitmeninę pertvarką.
2020 m. lapkričio 10 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl dokumentų rinkinio. 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Taryba sprendė susirūpinimą dėl susitarimo keliančius klausimus ir sudarė sąlygas gaivinimo priemonių rinkiniui priimti anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d.
ES atsakas į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 protrūkio
Kilus COVID-19 protrūkiui ES bendradarbiauja su savo valstybėmis narėmis, kad apsaugotų ES piliečių sveikatą bei gerovę ir išgelbėtų gyvybes.
ES atsakas į COVID-19 protrūkį yra orientuotas į keturis prioritetus:
- viruso plitimo ribojimą
- aprūpinimo medicinos priemonėmis užtikrinimą
- mokslinių tyrimų ieškant gydymo būdų ir vakcinų skatinimą
- darbo vietų, įmonių ir ekonomikos rėmimą.
Dėl šių prioritetų ES vadovai susitarė 2020 m. kovo mėn. Jais vadovaujamasi ES reaguojant į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 pandemijos. COVID-19 krizės piko metu ES vadovai reguliariai susitikdavo per vaizdo konferencijas, kad aptartų ir įvertintų susidariusią padėtį, taip pat suderintų veiksmus.
Europos Vadovų Taryboje reguliariai svarstoma padėtis, susijusi su COVID-19. ES vadovai pareiškė susitarę toliau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant:
- testavimo strategijoms ir greitųjų antigenų testų naudojimui
- testų abipusiam pripažinimui
- tarpvalstybiniam sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimui
- karantino taisyklėms
- COVID-19 vakcinų kūrimui, gamybai ir pasirengimui jų naudojimui.
- sąveikiesiems skaitmeniniams skiepijimo pažymėjimams.
5 ES ir valstybių narių bendradarbiavimo kovoje su COVID-19 būdai
Verta papasakoti gražią istoriją, kaip ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja kaip komanda, kad padėtų žmonėms išgyventi COVID-19 pandemiją. Nuo saugių ir veiksmingų vakcinų užtikrinimo iki medicininės įrangos siuntimo ten, kur jos labiausiai reikia, taip pat ligonių iš kitų šalių priėmimo, nuo darbo vietų ir darbuotojų apsaugos iki pagalbos šalims partnerėms visame pasaulyje – ES šalys visomis pastangomis rėmė vienos kitas.
Europos solidarumo veiksmai
COVID-19 pandemija yra pasaulinio masto iššūkis, todėl reikia pasaulinio masto atsako. ES ir jos valstybės narės, laikydamosi solidarumo principo, aktyviai prisideda prie pasaulinių pastangų kovoti su pandemija ir su ardomosiomis pandemijos pasekmėmis pasaulio mastu.
ES ir jos valstybės narės, kaip Europos komanda, bendradarbiauja siekdamos padėti šalims partnerėms, įskaitant kaimynines šalis, sveikatos, ekonomikos ir socialinėje srityse. Siekdama šio solidarumo tikslo Europos komanda taip pat įsipareigojo skatinti prieigą prie COVID-19 vakcinų.
Europos komanda yra viena iš pagrindinių COVAX – pasaulinio bendradarbiavimo siekiant paspartinti COVID-19 testų, gydymo būdų ir vakcinų kūrimą, gamybą ir teisingą prieigą prie jų – donorių.
COVID-19 krizė bus įveikta tik vadovaujantis bendra pasaulinio solidarumo ir atsakomybės idėja.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
2021 m. kovo 30 d. pasaulio vadovų grupė pritarė Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Charles’io Michelio ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovo raginimui sudaryti tarptautinę sutartį, kad būtų pagerinta parengtis pandemijoms ir reagavimas į jas po COVID-19 ateities kartų labui.
Šios krizės metu ES šalys intensyvina pastangas remti vienos kitas, padėdamos toms, kurioms tos pagalbos labiausiai reikia, ir dalydamosi ištekliais, kad suvaldytų viruso plitimą. Tai yra geriausias ES solidarumo pavyzdys.
Be to, pirmosios pandemijos bangos metu ES taip pat padėjo trečiosiose šalyse įstrigusiems ES piliečiams. ES delegacijos bendradarbiavo su valstybių narių ambasadomis koordinuodamos daugiau nei 650 000 ES piliečių repatriacijos veiksmus ir prisidėjo prie daugiau nei 400 repatriacijos skrydžių, kuriuos organizavo valstybės narės, išlaidų padengimo.
Ką ES jau yra padariusi
Šiais krizės laikais ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja ir padeda vienos kitoms.
ES jau yra sutelkusi išteklių, kad paremtų atsaką į ekstremalią situaciją dėl viruso: užtikrintų apsaugos priemonių tiekimą, paskatintų mokslinius tyrimus ir paremtų pasaulinius partnerius, kuriems reikia pagalbos.
COVID-19 pandemijos krizės koordinavimas
Reaguodama į COVID-19 protrūkį, 2020 m. sausio 28 d. pirmininkaujanti Kroatija nusprendė aktyvuoti ES integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR) dalijimosi informacija režimu. IPCR yra aukščiausiu politiniu lygmeniu veikianti ES reagavimo į įvairius sektorius apimančias krizes veiksmų koordinavimo sistema.
Dalijimosi informacija režimas reiškia, kad valstybės narės turi prieigą prie:
- Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos reguliarių informuotumo apie padėtį ir analizės ataskaitų
- specialaus puslapio saugioje interneto platformoje, kurioje galima dalytis informacija.
Atsižvelgdama į kintančią padėtį ir į tai, kad COVID-19 pandemija paveikė įvairius sektorius (sveikatos, konsulinių reikalų, civilinės saugos, ekonomikos), 2020 m. kovo 2 d. pirmininkaujanti valstybė narė padidino IPCR mechanizmo aktyvavimo mastą: dabar jis taikomas veikimo visa apimtimi režimu. Aktyvavimo visa apimtimi režimas suteikia galimybę surengti apskritojo stalo diskusijas krizės atveju, kuriose dalyvauja:
- paveiktos valstybės narės
- Europos Komisija
- Europos išorės veiksmų tarnyba
- Europos Vadovų Tarybos pirmininko biuras
- atitinkamos ES agentūros ir ekspertai.
Visu krizės laikotarpiu pirmininkaujanti Kroatija reguliariai rengė apskritojo stalo diskusijas, kad būtų lengviau keistis informacija ir koordinuoti atsaką į COVID-19 pandemijos krizę. Tiek pirmininkavusi Vokietija (2020 m. liepos–gruodžio mėn.), tiek pirmininkaujanti Portugalija (nuo 2021 m. sausio mėn.) nusprendė toliau taikyti IPCR mechanizmą visa apimtimi.
Bendra informacija
COVID-19 yra liga, kurią sukelia naujo tipo koronavirusas (SARS-CoV-2). Pirmą kartą ji buvo nustatyta 2019 m. gruodžio mėn. Kinijoje.
2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Uhano mieste kilo COVID-19 protrūkis ir ši liga greitai pasklido kituose Kinijos regionuose ir pasaulyje. 2020 m. sausio mėn. atskirų ligos atvejų atsirado ir kai kuriose ES valstybėse narėse.
2020 m. vasario mėn. pabaigoje Italija pranešė apie labai padidėjusį COVID-19 atvejų – daugiausia šiauriniuose šalies regionuose – skaičių. Dauguma kitų ES valstybių narių tuo pat metu pradėjo pranešinėti apie asmenų užsikrėtimo atvejus.
Iki 2020 m. kovo mėn. visos ES valstybės narės jau buvo pranešusios apie COVID-19 atvejus. Nuo tada atvejų skaičius toliau didėjo.
Taryba kartu su kitomis ES institucijomis atidžiai stebi padėtį ir imasi veiksmų. Šiuo tikslu, be kita ko, priimami atitinkami ES teisės aktai ir nuolat koordinuojami veiksmai su valstybėmis narėmis siekiant dalytis informacija, įvertinti poreikius ir užtikrinti suderintą reagavimą ES mastu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) koordinuoja atsaką pasaulio mastu. 2020 m. kovo 11 d. PSO paskelbė COVID-19 pasauline pandemija. ES tiesiogiai prisideda prie PSO pasaulinio atsako.
Daugiau naujausios informacijos apie su COVID-19 susijusius Tarybos posėdžius, pranešimus spaudai, infografikus ir leidinius pateikiama čia:
