Superkompiuteriai: Taryba susitarė plėtoti aukštųjų technologijų infrastruktūrą

Taryba šiandien priėmė reglamentą, kuriuo siekiama suteikti postūmį našiajai kompiuterijai sukuriant naują Europos bendrąją įmonę. Ši įmonė prižiūrės, kaip Europoje telkiami ištekliai siekiant kurti superkompiuterius, skirtus didiesiems duomenims apdoroti – tai itin svarbu sprendžiant šiandieninio pasaulio uždavinius.

Našioji kompiuterija yra nepaprastai svarbi moksliniams tyrimams ir pramonės skaitmeninimui bei duomenų ekonomikai. Esama daug būdų ją panaudoti praktikoje, ir tai gali būti naudinga įvairiems pramonės ir verslo sektoriams, taip pat naudotojams iš akademinės bei mokslo bendruomenių ir viešojo sektoriaus. Europos mokslo pajėgumai, pramonės konkurencingumas ir autonomija priklauso nuo galimybės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais ir duomenų infrastruktūra. Našioji kompiuterija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį padedant mums spręsti tokius klausimus kaip klimato kaitos prognozavimas, pažangus medicininis modeliavimas ir dirbtinis intelektas. Tačiau turime koordinuoti savo požiūrį ir sutelkti savo išteklius Europoje. kad ji būtų svarbi pasaulinio masto veikėja. Šiandienos sprendimu Sąjungai bus sudaryta galimybė kurti, įrengti, plėsti ir palaikyti integruotą pasaulinio lygio superkompiuteriją ir duomenų infrastruktūrą. Austrijos federalinis švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų ministras Heinzas Faßmannas

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė

Europos našiosios kompiuterijos („EuroHPC“) bendroji įmonė veiks kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė. Ji savo nariams užtikrins teisinę, sutartinę ir organizacinę struktūrą.

Bendrosios įmonės nariai bus ES, atskiros ES šalys, bendrosios programos „Horizontas 2020“ trečiosios asocijuotosios šalys ir privačios asociacijos.

Prie bendrosios įmonės veiklos galės prisijungti ir naujų narių. Ji veiks iki 2026 m. pabaigos ir jos buveinė bus Liuksemburge.

Projekto finansavimas

Bendroji įmonė „EuroHPC“ bus finansuojama iš kelių šaltinių: ES bendrojo biudžeto, dalyvaujančių ES valstybių narių ir dalyvaujančių trečiųjų šalių atskirų įnašų ir privačiojo sektoriaus investicijų.

Finansinis įnašas iš ES bendrojo biudžeto sudarys 486 mln. €: 386 mln. € iš bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir 100 mln. € iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Tolesni veiksmai

Siekiant tikslo ne vėliau kaip 2020 m. aprūpinti ES beveik eksalygmens ir petalygmens superkompiuterių infrastruktūra, o maždaug 2022–2023 m. sukurti eksalygmens pajėgumams užtikrinti reikalingas technologijas ir taikomąsias programas (leidžiančias atlikti bent 10¹⁸ skaičiavimo operacijų per sekundę), numatoma, kad bendroji įmonė pradės veikti ne vėliau kaip 2019 m. pradžioje.

Tikslas – sujungti esamus ir naujus kompetencijos centrus ir sukurti ilgalaikę Europos superkompiuterijos ekosistemą.

Naujos kartos technologijų kūrimo ciklas paprastai trunka 4–5 metus.

Bendra informacija

Našioji kompiuterija reiškia technologijas ir galingus superkompiuterius (lygiagrečiai veikiančius į vieną sistemą sujungtus arba netoli vienas kito esančius šimtus tūkstančių ar milijonus skaičiavimo įrenginių), kurie naudojami greitai atlikti didžiulės apimties skaičiavimus, kurie yra tokie sudėtingi, kad jų negalima atlikti įprastais kompiuteriais.

2018 m. sausio 11 d. Komisija pasiūlė ES sutarties 187 ir 188 straipsniais grindžiamą reglamentą dėl bendrosios įmonės „EuroHPC“ įsteigimo.

2017 m. kovo 23 d. kelios valstybės narės pasirašė deklaraciją dėl „EuroHPC“, kuria įsipareigojo kurti naujos kartos integruotą superkompiuterijos infrastruktūrą.

• Reglamento tekstas