"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Žemės ūkio ministrai patvirtino susitarimą dėl BŽŪP reformos
ES žemės ūkio ministrai pritarė praeitą penktadienį pasiektam preliminariam susitarimui su Europos Parlamentu dėl pagrindinių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos elementų – taip žengtas dar vienas žingsnis pasiūlymo tapimo ES teisės dalimi link.
Susitarimu sudaromos sąlygos teisingesnei, žalesnei ir labiau rezultatais grindžiamai BŽŪP, kuria Europos ūkininkams siekiama užtikrinti tvarią ateitį. Naująja BŽŪP intensyvinamos aplinkosaugos priemonės, į ją taip pat įtraukiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama tikslingesnė parama smulkesniems ūkiams ir pagalba jauniems pradedantiems ūkininkams.
BŽŪP, dėl kurios šiandien susitarėme, yra plačiausio užmojo nei bet kada anksčiau. Šis susitarimas naudingas ūkininkams ir Europai, nes jis sustiprins Europos žemės ūkio maisto produktų sistemą, kad ji taptų tvaresnė ir teisingesnė visiems. Susitarimu numatoma modernizuota BŽŪP, kuria remiamas perėjimas prie žalesnio ir klimatui palankesnio ūkininkavimo, didinama pagarba socialinėms ir darbo teisėms ir užtikrinama, kad ūkininkai išliktų konkurencingi, nė vieno nepaliekant nuošalyje.
Portugalijos žemės ūkio ministrė Maria do Céu Antunes
Kas vyks toliau?
Dabar bus dirbama tarpinstituciniu lygmeniu, derinant likusius siūlomos reformos techninius klausimus, o po to reformą oficialiai patvirtins Europos Parlamentas ir Taryba. Naujoji BŽŪP bus įgyvendinama 2023–2027 m. laikotarpiu; iki tol bus toliau taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, dėl kurių susitarta 2020 m. (žr. toliau).
Valstybės narės turi iki 2021 m. gruodžio 31 d. pateikti Komisijai patvirtinti savo nacionalinių strateginių planų projektus.
Naujas socialinis aspektas
Laikotarpio po 2020 m. BŽŪP labiau akcentuojamas ūkininkavimo socialinis aspektas. Pagal naująjį susitarimą ūkininkams ir kitiems tiesioginių išmokų gavėjams bus taikoma administracinė nuobauda, jei jie nesudarys atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų tinkamų įdarbinimo sąlygų. Tai pirmas kartas, kai ES žemės ūkio teisės aktuose numatomas socialinis aspektas, ir istorinis žingsnis pirmyn bendroje žemės ūkio politikoje atsižvelgiant į ūkių darbuotojams sudaromas sąlygas.
Aplinkos požiūriu plataus užmojo BŽŪP
Pagal naująją BŽŪP numatoma įvairių priemonių, kurių tikslas yra paskatinti ūkininkus laikytis žalesnės ūkininkavimo praktikos. Jos apima:
- griežtesnių sąlygų standartus, kuriuos ūkininkai turi atitikti, kad galėtų gauti BŽŪP paramą, įskaitant dirvožemio, kuriame gausu anglies, apsaugą apsaugant šlapynes ir durpynus, ir minimalią ariamosios žemės dalį, skiriamą kraštovaizdžio elementams, kad būtų apsaugota biologinė įvairovė;
- ekologines sistemas, kuriomis ūkininkai remiami ir (arba) skatinami laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos;
- didesnę kaimo plėtros finansavimo dalį, kuri turi būti skiriama žaliosioms intervencinėms priemonėms finansuoti;
klimato ir biologinės įvairovės srities išlaidų stebėjimą laikantis Europos žaliojo kurso tikslų.
Parama smulkesniems ūkiams
BŽŪP reformos dokumentų rinkinys taip pat apima priemones, kurių tikslas yra perskirstyti lėšas smulkių ir vidutinių ūkių naudai. Pagal susitarimą bus reikalaujama, kad valstybės narės perskirtų 10 % tiesioginių išmokų tokiems ūkiams (iš esmės naudodamosi perskirstymo išmokomis, nebent jos gali įrodyti, kad tą patį poveikį gali užtikrinti kitomis palyginamomis priemonėmis).
Didelis dėmesys veiklos rezultatams
Reformoje dėmesys taip pat nebėra sutelktas į laikymąsi, o į veiklos rezultatais grindžiamą BŽŪP, kuria valstybėms narėms bus suteikta laisvė įgyvendinti poreikiams pritaikytas intervencines priemones remiantis strateginiu planavimu ir konkrečiais bendrais tikslais, atitinkančiais jų poreikius.
Bendra informacija
Bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) tenka apie trečdalis ES biudžeto. Ja siekiama:
ES piliečiams užtikrinti įperkamus, saugius maisto produktus;
užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį;
saugoti gamtos išteklius ir aplinką.
2018 m. birželio 1 d. Europos Komisija pateikė tris pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurių tikslas yra pritaikyti BŽŪP ateities poreikiams:
Pagrindiniai pasiūlymų aspektai:
daugiau tikslinių tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros intervencinių priemonių, abiem atvejais taikant strateginį planavimą;
nauja žalioji struktūra, grindžiama aplinkosaugos sąlygomis, kurias turi įvykdyti ūkininkai, ir papildomomis savanoriškomis priemonėmis pagal abu ramsčius;
veiklos rezultatais grindžiamas požiūris (naujas įgyvendinimo modelis), pagal kurį valstybės narės turėtų kasmet pranešti apie savo pasiekimus.
2020 m. spalio mėn. pirmininkaujant Vokietijai Taryba susitarė dėl derybinės pozicijos – bendro požiūrio – dėl BŽŪP reformos. Tai apėmė aplinkosaugos užmojų BŽŪP srityje didinimą laikantis Europos žaliojo kurso tikslų.
BŽŪP pereinamojo laikotarpio reglamentas (2021–2022 m.)
2020 m. pabaigoje buvo priimtas BŽŪP pereinamojo laikotarpio reglamentas, kurio tikslas – užtikrinti BŽŪP teisinės ir finansinės paramos ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams tęstinumą iki naujų pertvarkytų taisyklių įsigaliojimo 2023 m. Reglamentu užtikrinta, kad mokėjimai nebus nutraukti, kartu suteikiant valstybėms narėms laiko parengti nacionalinius BŽŪP strateginius planus.
BŽŪP, dėl kurios šiandien susitarėme, yra plačiausio užmojo nei bet kada anksčiau. Šis susitarimas naudingas ūkininkams ir Europai, nes jis sustiprins Europos žemės ūkio maisto produktų sistemą, kad ji taptų tvaresnė ir teisingesnė visiems. Susitarimu numatoma modernizuota BŽŪP, kuria remiamas perėjimas prie žalesnio ir klimatui palankesnio ūkininkavimo, didinama pagarba socialinėms ir darbo teisėms ir užtikrinama, kad ūkininkai išliktų konkurencingi, nė vieno nepaliekant nuošalyje.