Apie bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP)

Parama ūkininkams ir kaimo vietovėms

Keliais Europos Sąjungos teisės aktais formuojama vieninga žemės ūkio politika – bendra žemės ūkio politika. 1962 m. sukurta BŽŪP yra ilgiausiai vykdoma ES politika, kuriai 2021–2027 m. iš ES biudžeto skiriama 386,6 mlrd. EUR – apie 0,34 EUR per dieną vienam ES piliečiui.

Bendra žemės ūkio politika padeda:

• tiekti įperkamą, saugų ir kokybišką maistą 447 mln. ES piliečių;
• užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį remiant 7 mln paramos gavėjų;
• išsaugoti gamtos išteklius ir prisidėti prie klimato politikos veiksmų, tam skiriant 40 % jos biudžeto.

Politiką sudaro trys dalys:

• tiesioginės išmokos ūkininkams;
• rinkų stabilizavimo priemonės;
• parama kaimo vietovėms.

Tiesioginės išmokos ūkininkams

ES remia ūkininkus skirdama tiesiogines išmokas, kuriomis siekiama:

• suteikti jiems stabilias pajamas ir apsaugoti juos nuo kainų svyravimo bei blogo derliaus metų;
• atlyginti už viešąsias gėrybes, už kurias paprastai rinkose nėra mokama, pavyzdžiui žemės ūkio paskirties žemės priežiūrą ir maisto saugos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartų laikymąsi;
• užtikrinti, kad ūkininkavimas būtų pelningas.

Šia parama užtikrinama, kad maistas būtų tiekiamas patikimai ir gausiai už prieinamą kainą, o ūkininkai laikytųsi visų saugos, aplinkosaugos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės standartų, kurie yra vieni aukščiausių pasaulyje. Reikalavimų nesilaikantys ūkininkai gauna mažesnę paramą arba jos visai negauna (griežtesnės paramos sąlygos).

• Pajamų rėmimas praktikoje (Europos Komisija)

Rinkų stabilizavimo priemonės

BŽŪP apima kelias rinkos priemones, kuriomis siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas, užkirsti kelią rinkos krizėms ir atkurti kainų pusiausvyrą, kai jos stipriai svyruoja, pavyzdžiui, dėl trumpalaikės perteklinės pasiūlos. Šios priemonės yra:

• ES finansavimas valstybėms narėms, skirtas problemoms konkrečiuose sektoriuose spręsti;
• konkrečios tarptautinės prekybos žemės ūkio produktais taisyklės;
• ad hoc intervencinės priemonės krizės metu: vyriausybės gali pirkti ir kaupti produktus, pavyzdžiui, kviečius, ryžius ar pieno miltelius, arba gali būti teikiama parama privatiems veiklos vykdytojams, kad jie kauptų, pavyzdžiui, cukrų ar alyvuogių aliejų.

Šios rinkos priemonės yra bendro rinkos organizavimo reglamento dalis.

2026 m. ES atnaujino šias taisykles, kad sustiprintų ūkininkų derybinę galią ir užtikrintų, kad už ūkininkų pagamintą maistą jiems būtų mokama teisinga kaina. Dėl šių pakeitimų ūkininkams lengviau:

• naudotis aiškiomis rašytinėmis sutartimis ir sąžiningomis sąlygomis,
• gauti paskatų jungtis į tokias gamintojų organizacijas kaip kooperatyvai ir asociacijos,
• kolektyviai derėtis dėl sutarčių.
• naudotis aiškiomis termino „mėsa“ ir su mėsa susijusių pavadinimų naudojimo taisyklėmis.

• Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą suteikti ūkininkams tvirtesnę derybinę poziciją maisto tiekimo grandinėje (pranešimas spaudai, 2026 m. kovo 5 d.)
• Rinkos priemonių apžvalga (Europos Komisija)

Parama kaimo vietovėms

Nuo XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžios bendra žemės ūkio politika padeda kaimo vietovėms vystytis bei klestėti ir užtikrinti, kad jos išliktų apgyvendintos.

Beveik pusę Europos sudaro iš esmės kaimo vietovės, kuriose gyvena 25 % iš 447 mln. ES gyventojų. Be to, šios kaimo vietovės priskiriamos ES regionams, kuriose sąlygos yra nepalankiausios ir BVP vienam gyventojui yra gerokai mažesnis už ES vidurkį.

BŽŪP nustatytos ES kaimo plėtros priemonės padeda:

• modernizuoti ūkius;
• didinti investicijas į infrastruktūrą, įskaitant junglumą ir pagrindines paslaugas;
• didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą;
• užtikrinti kartų kaitą žemės ūkyje.

Be to, kaimo plėtros politiką papildo ES sanglaudos politika, visų pirma dėl to, kad remiama subalansuota įvairių regionų plėtra.

• Kaimo plėtros finansavimas ir veiksmai (Europos Komisija)
• Investicijos pagal sanglaudos politiką (Europos Komisija)

BŽŪP supaprastinimas

2025 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė naujas BŽŪP supaprastinimo priemones. Taip siekiama didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą mažinant biurokratizmą, remiant ūkininkus, įskaitant smulkiuosius ūkininkus ir startuolius, skatinant inovacijas ir didinant našumą. Naujosiomis priemonėmis būtų:

• sumažinta ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms tenkanti administracinė našta ir kontrolė,
• padidintos smulkiesiems ūkininkams mokamos išmokos ir supaprastintos taisyklės dėl paramos sąlygų,
• sumažintas patikrų vietoje skaičius ir panaikintas metinis veiklos rezultatų patvirtinimas,
• pagerintas krizių laikotarpiais ūkininkams teikiamas finansavimas.

Dėl siūlomų priemonių ūkininkai per metus galėtų sutaupyti iki 1,6 mlrd. €, o nacionalinės administracijos – daugiau kaip 200 mln. €.

• Taryba pritarė bendros žemės ūkio politikos supaprastinimui (pranešimas spaudai, 2025 m. gruodžio 18 d.)
• ES taisyklių supaprastinimas

2023–2027 m. finansavimo laikotarpis

Siekiant pritaikyti bendrą žemės ūkio politiką atsižvelgiant į naujus iššūkius, su kuriais susiduria ES žemės ūkio sektorius, jos finansavimas yra reguliariai peržiūrimas.

Naujas finansavimo laikotarpis prasidėjo 2023 m. ir tęsis iki 2027 m. Šiame cikle daugiausia dėmesio skiriama:

• teisingesniam lėšų paskirstymui, kad būtų geriau remiami mažesni ūkiai ir jaunesni ūkininkai;
• indėliui į ES aplinkos bei klimato tikslus;
• tam, kad valstybėms narėms būtų užtikrinta daugiau lankstumo planavimo srityje.

Bendra žemės ūkio politika po 2027 m.

2025 m. rugsėjo 22 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje žemės ūkio ministrai aptarė Komisijos siūlomą būsimos BŽŪP sistemą.

Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip naujoji finansavimo struktūra, įskaitant 293,7 mlrd. EUR, skirtus paramai krizių atvejais ir pajamų rėmimui, derės su nacionaliniais ir regioniniais partnerystės planais, kad visoje ES būtų užtikrintas tvarus žemės ūkio augimas ir atsparumas.

• Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, 2025 m. rugsėjo 22–23 d.
• Reglamentas dėl BŽŪP po 2027 m. (Komisijos pasiūlymas)

Poreikis finansuoti žemės ūkį

Vienas didžiausių ES ekonomikos sektorių yra žemės ūkio maisto produktų sektorius. Šis sektorius suteikia 40 mln. darbo vietų ir apie 10 mln. ūkininkų savo darbu užtikrina kokybiško ir įperkamo maisto tiekimą, kartu stengdamiesi išsaugoti gamtos išteklius.

Tačiau, palyginti su kitais sektoriais, žemės ūkio sektorius susiduria su unikaliais iššūkiais:

• jis yra itin priklausomas nuo oro ir klimato sąlygų ir nukenčia nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, kaip antai sausrų ir potvynių, dėl kurių gamyba tampa nepastovi;
• gamybai reikia laiko ir ji turi būti planuojama, todėl pritaikyti tiekimą užtrunka.

Tai gali lemti rinkos nestabilumą ir kainų svyravimą.

Be to, žemės ūkio maisto produktų sektorius susiduria su tokiais iššūkiais kaip pasaulinė konkurencija, ekonominės ir finansų krizės, klimato kaita ir nepastovios gamybos sąnaudos, pavyzdžiui, sąnaudos degalams ir trąšoms.

Nepaisant maisto produktų gamybos svarbos ir vidutinių pajamų padidėjimo per pastaruosius 20 metų, ūkininkų pajamos vis dar yra beveik 40 % mažesnės nei pajamos ne žemės ūkio sektoriuose.

Kokią vidutinių ES pajamų dalį uždirba ūkininkai?

BŽŪP finansavimas

Bendra žemės ūkio politika iš ES biudžeto finansuojama per du fondus (dar vadinamus ramsčiais):

• Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) teikia tiesioginę paramą ir finansuoja rinkos priemones;
• Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansuoja kaimo plėtrą.

Išmokas nacionaliniu lygmeniu administruoja kiekviena ES valstybė narė. Kaimo plėtrą bendrai finansuoja valstybės narės.

• BŽŪP finansavimas (Europos Komisija)

Tarybos vaidmuo įgyvendinant BŽŪP

ES Taryba yra atsakinga už teisės aktų priėmimą. Paprastai jie priimami kartu su Europos Parlamentu pagal įprastą teisėkūros procedūrą, Europos Komisijai pateikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. 2021 m. pabaigoje Taryba ir Parlamentas patvirtino naujas 2023–2027 m. BŽŪP taisykles, o 2024 m. pavasarį jie padarė tam tikrų pakeitimų, kad jos taptų lankstesnės ir ūkininkams būtų sumažintas biurokratizmas.

Kasdienį BŽŪP įgyvendinimą, bendradarbiaudamos su Europos Komisija, administruoja ES valstybės narės. Taryba užtikrina, kad valstybės narės būtų įtrauktos į politiką visais aspektais, visų pirma kiek tai susiję su deleguotaisiais aktais, kuriuos Komisija gali priimti, pavyzdžiui, atnaujindama teisės aktuose pateikiamus techninius duomenis.

Tarybos darbą visais su BŽŪP susijusiais klausimais rengia Specialusis žemės ūkio komitetas (SŽŪK), kurį sudaro valstybių narių vyriausybių atstovai. Komitetas veikia nuo 1960 m.

• Specialusis žemės ūkio komitetas (SŽŪK)
• Ką daro Taryba?

Taip pat žr.