2023–2027 m. BŽŪP finansavimo taisyklės
Vykdant reformuotą 2023–2027 m. bendrą žemės ūkio politiką siekiama užtikrinti, kad ūkininkavimas ES taptų teisingesnis, žalesnis ir labiau orientuotas į rezultatus.
Prisitaikymas prie naujų iššūkių
Apskritai ES bendra žemės ūkio politika siekiama:
- teikti įperkamą, saugų ir kokybišką maistą,
- užtikrinti stabilias pajamas ūkininkams,
- stabilizuoti rinkas,
- remti kaimo vietoves.
Ši politika vykdoma nuo XX a. septintojo dešimtmečio, tačiau ji yra reguliariai peržiūrima ir pritaikoma atsižvelgiant į naujus iššūkius, su kuriais susiduria ES žemės ūkio sektorius.
Apie bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP)
Pagrindiniai 2023–2027 m. BŽŪP tikslai
Naujausia 2023–2027 m. reforma ES siekiama:
• valstybėms narėms suteikti daugiau planavimo lankstumo;
• teisingiau paskirstyti lėšas siekiant veiksmingiau remti smulkesnius ūkius ir jaunesnius ūkininkus;
• prisidėti siekiant ES aplinkosaugos ir klimato srities tikslų;
• padidinti sektoriaus konkurencingumą ir pasirengti krizėms.
Valstybėms narėms suteikta galimybė planuoti lanksčiai
Naujas darbo būdas suteikia šalims daugiau lankstumo skirstant žemės ūkio lėšas, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir poreikius.
Užuot reikalavus konkrečių priemonių, pagal reformuotą BŽŪP pirmenybė teikiama tikslams. Tai suteikia ES valstybėms narėms galimybę lanksčiai įsivertinti savo specifinius poreikius ir pasirinkti įvairias turimas priemones šiems tikslams pasiekti.
Šios priemonės turi būti išdėstytos nacionaliniuose strateginiuose planuose. Kiekvieną planą turi patvirtinti Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad juo nebūtų iškreipiama bendroji rinka ar sukuriama pernelyg didelė našta ūkiams arba administracinėms institucijoms.
Kasmet ES valstybės narės turi pateikti ataskaitas, kad būtų galima stebėti jų pažangą siekiant ES masto tikslų. Bendras rezultatų rodiklių rinkinys, dėl kurio susitarta ES lygmeniu, užtikrina, kad taikomų priemonių veiksmingumas būtų vertinamas nuosekliai ir sąžiningai.
Teisingesnis išmokų paskirstymas
Tiesioginės išmokos ūkininkams užtikrina jiems stabilias pajamas ir apsaugo nuo kainų svyravimo. 2023–2027 m. laikotarpiu šios išmokos turėtų būti paskirstytos teisingiau:
- 10 % turi būti skiriama mažesniems ir vidutiniams ūkiams,
- 3 % turi būti skiriama jaunesniems ūkininkams,
- mokėjimai yra susieti su socialinėmis ir darbo sąlygomis.
Dėl šio perskirstymo išmokos kitiems paramos gavėjams galėtų būti sumažintos arba apribotos.
Žalesnė ūkininkavimo praktika
Naujosiomis taisyklėmis skatinama ir reikalaujama, kad ūkininkai taikytų klimatui atžvalgią ir gamtai palankią praktiką, pavyzdžiui:
- tiesiogines išmokas gaunantys ūkiai turi apsaugoti šlapynes ir durpynus, kad būtų išsaugotas dirvožemis, kuriame gausu anglies;
- ūkininkai gali gauti papildomą paramą pagal ekologines sistemas, kad galėtų taikyti gamtai ir klimatui palankią praktiką, viršijančią jiems nustatytus privalomus reikalavimus. ES valstybės narės turi toms ekologinėms sistemoms skirti 25 % tiesioginių išmokų.
Žemės ūkio žalinimas
Konkurencingumo didinimas ir pasirengimas krizėms
ES taip pat nori stiprinti ūkininkų padėtį tiekimo grandinėje ir didinti konkurencingumą šiame sektoriuje. Naujosiomis 2023–2027 m. taisyklėmis skatinamas gamintojų ir ūkių tarpusavio bendradarbiavimas siekiant suderinti pasiūlą su paklausa.
Be to, 450 mln. € per metus rezervas užtikrins, kad ES galėtų įveikti būsimas krizes, kylančias dėl gyvūnų ligų, rinkos sutrikimų, ekstremalių meteorologinių reiškinių arba didelių energijos ar žaliavų kainų, pavyzdžiui, Rusijos agresijos karo kontekste. 2022 m. ir 2023 m. buvo sutelkta 1 mlrd. € siekiant padėti ūkininkams įveikti krizines situacijas.
Ūkininkams rūpimų klausimų sprendimas
Siekdama atsižvelgti į ūkininkų išreikštą susirūpinimą, praėjus vieniems metams nuo naujosios BŽŪP politikos vykdymo pradžios, ES nustatė priemones, kuriomis siekiama sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą ir suteikti daugiau lankstumo vykdant kai kuriuos 2023–2027 m. BŽŪP reikalavimus.
Pagal iš dalies pakeistas taisykles leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas netikėtų oro sąlygų ir aplinkosaugos reikalavimų atvejais, įskaitant:
- dirvožemio dangos praktiką,
- sėjomainą ir pasėlių įvairinimą,
- pūdymą ir kraštovaizdžio elementus.
Mažesni nei 10 hektarų smulkūs ūkiai, kurie sudaro 65% BŽŪP paramos gavėjų, tačiau užima tik 10 % žemės, nebus tikrinami ar baudžiami, jei nesilaikys aplinkosaugos taisyklių, todėl daugeliui jų bus gerokai sumažinta administracinė našta ir kartu bus užtikrinama, kad būtų laikomasi aplinkosaugos įsipareigojimų.
Be to, dabar ES šalys savo strateginius planus gali keisti ne vieną, bet du kartus per metus.
Dėl šių pokyčių užtikrinama aplinkos ir klimato srities tikslų pusiausvyra su ūkininkams rūpimais klausimais, atsižvelgiant į geopolitinių pokyčių, pavyzdžiui, Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių, ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį.
Teisinis pagrindas
2023–2027 m. BŽŪP reglamentuoja šie reglamentai:
ES žemės ūkio politika po 2027 m.
2024 m. gruodžio mėn. Taryba vieningai patvirtino išvadas dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos. Remiantis išvadomis, ateities žemės ūkio politika turėtų būti:
- konkurencinga,
- atspari krizėms,
- tvari,
- palanki ūkininkams,
- grindžiama žiniomis.
Išvadose pabrėžiama BŽŪP svarba siekiant šių tikslų ir akcentuojami pagrindiniai tikslai – užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, kartu užtikrinant deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį ir pagrįstas kainas vartotojams.
2025 m. gegužės mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje ministrai diskutavo apie 2025 m. vasario mėn. Komisijos paskelbtą komunikatą dėl žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizijos. Jie sutarė, kad itin svarbūs tikslai yra žemės ūkio konkurencingumo ir tvarumo didinimas, taip pat žemės ūkio politikos supaprastinimas.
Vizijoje daugiausia dėmesio skiriama keturioms prioritetinėms sritims:
- padaryti ūkininkavimą patrauklų ateities kartoms;
- užtikrinti, kad žemės ūkio maisto produktų sektorius būtų konkurencingas ir atsparus;
- užtikrinti, kad sektorius būtų parengtas ateities iššūkiams;
- sudaryti tinkamas gyvenimo bei darbo sąlygas kaimo vietovėse.
Nurodoma, kad yra vieni iš pagrindinių veiksnių siekiant tikslų šiose prioritetinėse srityse yra ES taisyklių supaprastinimas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmenizacija.
Maistas Europai: bendrai žemės ūkio politikai – 60 metų
Praėjus šešiems dešimtmečiams nuo 1962 m., kai buvo pradėta įgyvendinti ES bendra žemės ūkio politika, ja remiama atvira bendroji ES žemės ūkio maisto produktų rinka. Sužinokite daugiau apie BŽŪP iš Europos ūkininkų ir paramos gavėjų.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gegužės 26 d.