Skip to content

ES reagavimas į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 pandemijos

Infografike pateikiama svarbiausių kovos su COVID-19 veiksmų sričių apžvalga.

Svarbiausios kovos su COVID-19 veiksmų sritys

  • Viruso plitimo apribojimas
  • Aprūpinimo medicinos priemonėmis užtikrinimas
  • Gydymo būdų ir vakcinų mokslinių tyrimų skatinimas
  • Darbo vietų, įmonių ir ekonomikos rėmimas
  • Pagalba užsienyje įstrigusiems ES piliečiams
  • Kova su dezinformacija

Viruso plitimo apribojimas

  • Laikinas ES išorės sienų uždarymas ir nebūtinų kelionių į ES apribojimas
  • Sienų valdymas: žaliųjų koridorių būtiniausioms prekėms sukūrimas
  • ES gyventojams skirti rizikos vertinimai, atliekami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC)
  • ES, ekspertų ir valstybių narių savaitinis veiksmų koordinavimas taikant integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR)

Aprūpinimo medicinos priemonėmis užtikrinimas

ES sudarė sąlygas ES šalims dalyvauti bendrų viešųjų pirkimų konkursuose dėl:

  • apsaugos priemonių
  • dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų
  • testų rinkinių.

Taikydama ES civilinės saugos mechanizmą ES užtikrino, kad:

  • būtų išsiųstos medicinos pagalbos komandos ir tiekiamos prekės į šalis, kurioms to reikia
  • būtų sukurtas naujas bendras Europos neatidėliotinos medicinos įrangos rezervas
  • Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras koordinuotų paramos veiksmus visą parą 7 dienas per savaitę.

Be to, ES koordinavo veiksmus su Europos pramone, kad būtų padidinta gamyba, ir reglamentavo svarbių prekių eksportą iš ES į trečiąsias šalis.

Gydymo būdų ir vakcinų mokslinių tyrimų skatinimas

  • Lėšos moksliniams tyrimams ir finansinė parama gydymo būdų ir vakcinų kūrimo tikslu
  • Lėšos MVĮ ir startuoliams siekiant rasti inovacinių sprendimų
  • COVID-19 duomenų platforma siekiant greitai rinkti turimus mokslinių tyrimų duomenis ir jais dalytis

Darbo vietų, įmonių ir ekonomikos rėmimas

ES neatidėliotinos paramos priemonių rinkinys

ES pateikė 540 mlrd. € vertės paramos priemonių rinkinį darbo vietoms bei darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms.

Jį sudaro:

  • 100 mlrd. € – parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)
  • 200 mlrd. € – visos Europos garantijų fondas siekiant teikti paskolas įmonėms (Europos investicijų bankas)
  • 240 mlrd. € – parama kovai su pandemijos krize valstybėms narėms (Europos stabilumo mechanizmas)

ES biudžeto naudojimas

  • 3,1 mlrd. € – 2020 m. ES biudžeto pakeitimas, skirtas reagavimui į krizę
  • 37 mlrd. € – sanglaudos lėšos Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvai
  • 800 mln. € – išplėsta ES solidarumo fondo aprėptis, kad lėšos būtų skiriamos ir kovai su visuomenės sveikatos krizėmis

ES taisyklių lankstumas

  • Leista taikyti valstybės pagalbos priemones, kad būtų teikiama parama įmonėms ir darbuotojams
  • Aktyvuota ES fiskalinėse taisyklėse numatyta bendroji nukrypti leidžianti išlyga, kad būtų atsižvelgta į padidėjusias nacionalines išlaidas
  • Iš dalies keičiami struktūrinių fondų reglamentai, kad būtų galima perkelti lėšas tarp fondų ir regionų

Pinigų politika

750 mlrd. €: Europos Centrinio Banko specialioji pandeminė pirkimo programa.

Pagalba užsienyje įstrigusiems ES piliečiams

Daugiau kaip 500 000 ES piliečių jau repatrijuota iš trečiųjų šalių.

Kova su dezinformacija

ES siekia kovoti su dezinformacijos naratyvais apie virusą, užtikrindama skaidrią, laiku vykdomą ir faktais grindžiamą komunikaciją.