Integruotas politinis atsakas į krizes (IPCR)
Integruotu politinio atsako į krizes (IPCR) mechanizmu remiamas skubus ir koordinuotas sprendimų dėl didelio masto ir sudėtingų krizių priėmimas ES politiniu lygmeniu.
Apie integruotą politinį atsaką į krizes (IPCR)
Kai ištinka krizė ar nelaimė (gaivalinė ar žmogaus sukelta), ES gali panaudoti keletą sektorinių atsako į krizes mechanizmų, kad suteiktų pagalbą ir padėtų spręsti iškilusias problemas.
Integruotu politinio atsako į krizes (IPCR) mechanizmu remiamas skubus ir koordinuotas sprendimų priėmimas ES politiniu lygmeniu didelio masto ir sudėtingų krizių, įskaitant teroro aktus, atveju.
Pasitelkdama šį mechanizmą Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė koordinuoja politinį atsaką į krizę dalyvaujant:
- ES institucijoms,
- paveiktoms valstybėms narėms,
- kitiems svarbiausiems subjektams.
Kaip veikia atsako į krizes (IPCR) mechanizmas? (Infografikas.)
Kaip praktiškai vyksta krizių koordinavimas pagal IPCR
Ištikus krizei, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė suburia svarbiausius subjektus, visų pirma iš ES institucijų ir paveiktų valstybių narių, kad būtų užtikrintas veiklos koordinavimas ir neliktų spragų.
Tarybos krizių koordinavimo mechanizmą gali aktyvuoti pirmininkaujanti valstybė narė arba jis gali būti aktyvuotas valstybės narės prašymu pagal solidarumo sąlygą.
IPCR mechanizmas padeda Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetui (COREPER) ir ES Tarybai, nes suteikia joms konkrečių priemonių, kuriomis naudojantis:
- paprasčiau dalytis informacija,
- lengviau bendradarbiauti,
- galima koordinuoti atsaką į krizę politiniu lygmeniu.
Pagrindinė priemonė yra neformali apskritojo stalo diskusija – posėdis krizės klausimais, kuriam pirmininkauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir kuriame dalyvauja Europos Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Europos Vadovų Tarybos pirmininko biuro, atitinkamų ES agentūrų, valstybių narių atstovai ir ekspertai. Kitos priemonės, be kita ko, yra:
- analitinės ataskaitos, kurios padeda sprendimus priimantiems asmenims susidaryti aiškų esamos padėties vaizdą,
- internetinė platforma, skirta keitimuisi informacija ir jos rinkimui,
- 7 dienas per savaitę visą parą veikiantis ryšių centras, kad būtų užtikrintas nuolatinis ryšių palaikymas su suinteresuotaisiais subjektais.
Krizių koordinavimo mechanizmas gali būti aktyvuotas dėl įvykių tiek ES teritorijoje, tiek už jos ribų.
Veiklos režimai
Gali būti taikomi du aktyvavimo režimai, atsižvelgiant į padėtį:
- dalijimosi informacija režimas, kai pradedamos rengti analitinės ataskaitos ir pradedama naudoti internetinė platforma, kad būtų galima geriau suprasti konkrečią padėtį ir pasirengti galimam jos paaštrėjimui;
- aktyvavimo visa apimtimi režimas, kuris apima pasiūlymų dėl ES veiksmų, dėl kurių sprendimą turi priimti ES Taryba arba Europos Vadovų Taryba, rengimą.
Krizės, dėl kurios IPCR neaktyvuojamas, atveju keitimasis informacija gali būti palaikomas taikant stebėsenos režimą. IPCR mechanizmas šiuo metu visa apimtimi aktyvuotas dėl šių trijų krizių:
- Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą,
- padėties Artimuosiuose Rytuose,
- migracijos ir pabėgėlių krizės.
Aktyvavimo visa apimtimi režimas suteikia galimybę pirmininkaujančios valstybės narės vadovaujamose apskritojo stalo diskusijose parengti konkrečias koordinuoto ES reagavimo priemones.
Daugiau informacijos apie krizių koordinavimo mechanizmo priemones ir veiklos būdus pateikiama čia:
Pasirengimas krizėms
Taryba vykdo kelių rūšių parengiamąją veiklą, kuria siekiama užtikrinti, kad aktyvavus IPCR krizių koordinavimo mechanizmą, jis veiktų tinkamai. Ši veikla, be kita ko, yra:
- suinteresuotiesiems subjektams skirti mokymai apie mechanizmą,
- pratybos,
- dalijimasis informacija apie riziką ir planavimas,
- valstybių narių ir ES įstaigų komunikacijos krizės klausimais ekspertų tinklas.
Dabartinio IPCR aktyvavimo atvejai
Aktyvavimas veikimo visa apimtimi režimu
Padėtis Artimuosiuose Rytuose
Dėl 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ įvykdytų brutalių ir beatodairiškų teroristinių išpuolių Izraelyje ir tolesnių įvykių Artimuosiuose Rytuose Tarybai pirmininkaujanti Ispanija spalio 16 d. nusprendė aktyvuoti IPCR mechanizmą stebėsenos režimu.
2023 m. spalio 19 d. pirmininkaujanti valstybė narė aktyvuoto IPCR mechanizmo režimą pakeitė veikimo visa apimtimi režimu.
- Artimieji Rytai: Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė inicijuoja integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo aktyvavimą (pranešimas spaudai, 2023 m. spalio 19 d.)
- ES pozicija dėl padėties Artimuosiuose Rytuose
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą
2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, pirmininkaujanti Prancūzija nusprendė aktyvuoti IPCR mechanizmą veikimo visa apimtimi režimu (2022 m. vasario 27 d.).
- Neeilinis Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis (pagrindiniai rezultatai, 2022 m. vasario 27 d.)
- Rusijos karas prieš Ukrainą
Migracijos ir pabėgėlių krizė
2015 m. kilus migracijos krizei, pirmininkaujantis Liuksemburgas 2015 m. spalio mėn. nusprendė aktyvuoti IPCR krizių koordinavimo mechanizmą dalijimosi informacija režimu.
2015 m. lapkričio mėn. pirmininkaujanti valstybė narė aktyvuoto IPCR mechanizmo režimą pakeitė veikimo visa apimtimi režimu. Nuo to laiko jis taikomas veikimo visa apimtimi režimu.
Stebėsenos režimas
Ebolos virusinės ligos protrūkis
2026 m. birželio 1 d. pirmininkaujantis Kipras nusprendė taikyti IPCR stebėsenos režimu, kad būtų remiamas keitimasis informacija apie Ebolos virusinės ligos protrūkį.
Hantaviruso protrūkis
2026 m. liepos 3 d. deaktyvavus dėl hantavirusinės infekcijos (Andų hantaviruso) protrūkio aktyvuotą IPCR mechanizmą dalijimosi informacija režimu, IPCR interneto platformoje buvo atidarytas stebėsenos puslapis.
Į šį stebėsenos puslapį valstybės narės, Komisija ir EIVT gali įkelti atitinkamą informaciją informuotumui apie padėtį didinti ir jame gali dalytis visais likusiais pranešimais ar kita atitinkama medžiaga.
Ankstesnio IPCR aktyvavimo atvejai
Žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje
2023 m. vasario 6 d. įvykus žemės drebėjimui Turkijoje ir Sirijoje, Tarybai pirmininkaujanti Švedija nusprendė aktyvuoti IPCR veikimo visa apimtimi režimu, kad būtų galima koordinuoti ES paramos priemones.
2023 m. gegužės 2 d. pirmininkaujanti Švedija nusprendė deaktyvuoti IPCR.
Koronaviruso COVID-19 protrūkis
2019 m. gruodžio mėn. dėl COVID-19 protrūkio Tarybai pirmininkaujanti Suomija nusprendė aktyvuoti ES IPCR mechanizmą dalijimosi informacija režimu.
Atsižvelgdama į blogėjančią padėtį ir tai, kad paveikti įvairūs sektoriai, pirmininkaujanti Kroatija 2020 m. kovo 2 d. padidino IPCR mechanizmo aktyvavimo mastą ir nustatė veikimo visa apimtimi režimą.
2023 m. gegužės 4 d. pirmininkaujanti Švedija nusprendė deaktyvuoti IPCR.
- COVID-19 protrūkis: pirmininkaujanti valstybė narė intensyvina ES reagavimo priemones – integruotas politinio atsako į krizes mechanizmas aktyvuotas visa apimtimi (pranešimas spaudai, 2020 m. kovo 2 d.)
- ES atsakas į COVID-19 pandemiją
Užsienio kišimasis 2024 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimų kontekste
2024 m. balandžio 17–18 d. specialiojo susitikimo išvadose ir artėjančių Europos Parlamento rinkimų kontekste Europos Vadovų Taryba paprašė ES institucijų ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiauti siekiant suvaldyti „riziką, kylančią dėl dezinformacijos, be kita ko, skleidžiamos pasitelkiant dirbtinį intelektą, taip pat dėl užsienio manipuliavimo informacija ir kišimosi į rinkimų procesus“.
2024 m. balandžio 24 d. pirmininkaujanti Belgija aktyvavo IPCR mechanizmą dalijimosi informacija režimu dėl užsienio kišimosi 2024 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimų kontekste. Aktyvavus IPCR mechanizmą buvo remiamas toks bendradarbiavimas palengvinant valstybėms narėms ir ES institucijoms keitimąsi informacija.
2024 m. birželio 25 d. pirmininkaujanti Belgija nusprendė deaktyvuoti IPCR, tačiau nusprendė toliau stebėti padėtį. 2025 m. birželio mėn. pirmininkaujanti Lenkija nusprendė deaktyvuoti IPCR.
Kodėl ES reikia reagavimo į krizes mechanizmo
Poreikis sukurti atsako į krizes mechanizmą ES lygmeniu iškilo XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje po kelių dramatiškų įvykių, įskaitant:
- 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykdytus teroristinius išpuolius JAV,
- 2004 m. Madride ir 2005 m. Londone įvykdytus teroristinius išpuolius,
- 2004 m. cunamį Indijos vandenyne.
2006 m. Taryba patvirtino ekstremaliųjų situacijų ir krizių koordinavimo mechanizmą. Ekstremaliųjų situacijų ir krizių koordinavimo mechanizmas buvo sukurtas kaip platforma, kurioje valstybės narės gali tarpusavyje keistis informacija ir derinti veiksmus didelio masto krizių atveju.
Remdamasi Ekstremaliųjų situacijų ir krizių koordinavimo mechanizmu, 2013 m. Taryba patvirtino integruotą politinio atsako į krizes (IPCR) mechanizmą. Šis patobulintas mechanizmas suteikia keletą privalumų, be kita ko:
- daugiau lankstumo,
- didesnį masto keičiamumą,
- didesnį esamų išteklių, struktūrų ir pajėgumų panaudojimą.
2018 m. Taryba priėmė įgyvendinimo sprendimą, kuriuo IPCR mechanizmas įtvirtintas teisės akto forma.
Taip pat žr.:
ES civilinė sauga
Humanitarinė pagalba
Reagavimas į krizes
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 6 d.