"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Taryba priėmė rekomendaciją, kuria siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie PSO skaitmeninių sveikatos pažymėjimų
Taryba priėmė rekomendaciją, kuria siekiama užtikrinti sklandų perėjimą nuo COVID-19 pažymėjimų sistemos prie PSO pasaulinio skaitmeninių sveikatos pažymėjimų tinklo.
Rekomendacijoje valstybės narės raginamos prisijungti prie PSO pasaulinio skaitmeninių sveikatos pažymėjimų tinklo, sekti jo tolesnį plėtojimą ir dalyvauti jį plėtojant toliau. Kol valstybės narės prisijungs prie šio tinklo ir iki 2023 m. pabaigos jos yra skatinamos likti prisijungusios prie ES tinklų sietuvo (esamos ES skaitmeninės pažymėjimų tikrinimo infrastruktūros).
PSO remsis ES skaitmeninių COVID-19 pažymėjimų sistema
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) remsis ES skaitmeninių COVID-19 pažymėjimų sistema, kad jos pagrindu sukurtų pasaulinę sistemą, kuri padės apsaugoti piliečius visame pasaulyje nuo esamų ir būsimų grėsmių sveikatai, įskaitant pandemijas.
Į PSO pasaulinį skaitmeninių sveikatos pažymėjimų tinklą bus integruota ES skaitmeniniams COVID pažymėjimams sukurta technologija.
2023 m. gegužės 2 d. pirmininkaujanti Švedija nusprendė deaktyvuoti integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (IPCR) dėl COVID-19 veikimą pilnu pajėgumu. IPCR dėl COVID-19 paliktas veikti stebėsenos režimu. Su COVID-19 susijusius klausimus ir toliau sprendžia ES sveikatos saugumo komitetas ir Tarybos Visuomenės sveikatos darbo grupė.
Su COVID-19 susijusių priemonių, taikomų iš Kinijos keliaujantiems asmenims, peržiūra
ES šalys pakartojo, koks yra svarbus koordinuotas atsargumu grindžiamas požiūris dėl kelionių į ES, ir toliau stebės padėtį, susijusią su COVID-19 pokyčiais.
Atsižvelgdamos į paskiausius epidemiologinius pokyčius ir Sveikatos saugumo komiteto nuomonę, jos susitarė peržiūrėti tam tikrus reikalavimus, keliamus asmenims, keliaujantiems iš Kinijos į ES. Visų pirma jos susitarė palaipsniui atsisakyti:
reikalavimo dėl neigiamo COVID-19 testo prieš išvykstant (iki 2023 m. vasario pabaigos),
atvykstančių asmenų testavimo atsitiktine tvarka (iki 2023 m. kovo 15 d.).
Taryba priėmė naujas rekomendacijas dėl kelionėms taikomų priemonių
Taryba priėmė atnaujintas rekomendacijas dėl kelionių į ES ir dėl palengvinto laisvo judėjimo ES COVID-19 pandemijos metu.
Pagal naująsias rekomendacijas valstybės narės neturėtų nustatyti jokių kelionių apribojimų dėl visuomenės sveikatos priežasčių. Tačiau rekomendacijose yra keletas apsaugos priemonių tam atvejui, jeigu pablogėtų epidemiologinė situacija.
ES skaitmeninis COVID pažymėjimas galios iki 2023 m. birželio mėn.
Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl reglamento, kuriuo nustatomas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, galiojimo pratęsimo. 2022 m. birželio 28 d. Taryba priėmė šį reglamentą.
Dabartinis reglamentas turi nustoti galioti 2022 m. birželio 30 d., tačiau pažymėjimo galiojimą pratęsus vieniems metams jis galios iki 2023 m. birželio 30 d.
Taip bus užtikrinta, kad keliautojai galėtų toliau naudotis ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu keliaudami ES tose šalyse, kuriose šių kelionės pažymėjimų vis dar reikalaujama. Tačiau reglamentu nereikalaujama, kad valstybės narės tokius pažymėjimus naudotų.
Praėjus dvejiems metams nuo pandemijos pradžios ir vieniems metams nuo skiepijimo kampanijų Sąjungoje pradžios, valstybės narės aptarė savo vakcinų įsigijimo ir dovanojimo strategijos atnaujinimą, kad būtų galima spręsti naujus skiepijimo COVID-19 vakcinomis iššūkius.
Epidemiologinė padėtis Europoje ir visame pasaulyje gerėja, o vakcinų pasiūla šiuo metu viršija paklausą:
valstybėse narėse,
šalyse, gaunančiose ES dovanojamas vakcinas.
Dalijimasis vakcinomis su šalimis, kurioms jų reikia, ir toliau yra pagrindinis ES vakcinų strategijos tikslas, tačiau jos įgyvendinimas turės būti gerinamas, kad taptų veiksmingesnis.
Europos Vadovų Taryba peržiūrėjo koordinavimo pastangas reaguojant į COVID-19 pandemiją
Kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai aptarė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sistemoje priimamą susitarimą dėl pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas.
Taryba pritarė derybų dėl tarptautinės sutarties dėl pandemijų pradžiai
2022 m. kovo 3 d. Taryba priėmė sprendimą suteikti leidimą pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo dėl pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas.
Tarpvyriausybinis derybų organas, kuriam pavesta parengti šį tarptautinį dokumentą ir dėl jo derėtis, kitą posėdį surengs ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 1 d., kad aptartų su darbine projekto redakcija susijusią pažangą. Vėliau, 2023 m., šis organas pateiks pažangos ataskaitą 76-ajai Pasaulio sveikatos asamblėjai, kad dokumentą būtų galima priimti ne vėliau kaip 2024 m.
Taryba pratęsė geležinkelių sektoriui taikomų priemonių galiojimą
Atsižvelgdama į tai, kad COVID-19 pandemija ir toliau darė poveikį geležinkelių eismo lygiui, Taryba iki 2022 m. birželio 30 d. pratęsė 2020 m. spalio mėn. nustatytų neatidėliotinų priemonių, skirtų pandemijos poveikiui šiam sektoriui sušvelninti, galiojimą.
Šiomis priemonėmis valstybėms narėms suteikiama galimybė sumažinti tam tikrus infrastruktūros mokesčius, kuriuos moka geležinkelių bendrovės, kartu užtikrinant laiku mokamas kompensacijas infrastruktūros valdytojams.
Kadangi COVID-19 plinta nenuspėjamai, taip pat nuspręsta iki 2023 m. gruodžio 31 d. pratęsti Komisijos įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus būtų pratęstas priemonės galiojimas kiekvieną kartą ne daugiau kaip šešiems mėnesiams.
COVID-19: kelionės į ES iš trečiųjų šalių (iki 2022 m. gruodžio 13 d.) (Infografikas.)
2022
sausio 25 d.
Taryba priėmė naują rekomendaciją dėl kelionėms taikomų priemonių reaguojant į COVID-19
Taryba priėmė naują rekomendaciją dėl suderinto požiūrio, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu.
Šia rekomendacija reaguojama į smarkiai išaugusią skiepijimosi apimtį ir į greitą ES skaitmeninio COVID pažymėjimo įdiegimą. Ja pakeičiama ankstesnė rekomendacija (2020/1475).
Pagal naują rekomendaciją COVID-19 priemonės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, o ne į regiono epidemiologinę situaciją, išskyrus labai didelio viruso paplitimo zonas (tamsiai raudonas zonas). Tai reiškia, kad svarbiausias veiksnys turėtų būti keliautojo ES skaitmeninis COVID pažymėjimas.
Bendras požiūris į kelionėms taikomas priemones ES viduje reaguojant į COVID-19 (iki 2022 m. gruodžio 13 d.) (Infografikas.)
2022
sausio 25 d.
Taryba pakartojo, kad Europos Sąjunga nori padidinti savo paramą toms šalims, kurioms jos labiausiai reikia, visų pirma Afrikoje
2022 m. sausio 25 d. Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Taryba pakartojo, kad Europos Sąjunga nori padidinti savo paramą toms šalims, kurioms jos labiausiai reikia, visų pirma Afrikoje:
toliau teikdama Europos paramą COVAX,
dvišaliu pagrindu, bendradarbiaudama su partneriais.
Valstybės narės susitarė panaikinti ekstremaliosios padėties apribojimus, kad būtų leidžiama atnaujinti keliones lėktuvu į Pietų Afrikos šalis.
2022 m. sausio 10 d. integruoto politinio atsako į krizes mechanizmui skirtame apskritojo stalo posėdyje valstybės narės susitarė panaikinti ekstremaliosios padėties apribojimus, kad būtų leidžiama atnaujinti keliones lėktuvu į Pietų Afrikos šalis.
2021
lapkričio 26 d.
ES šalys susitarė nustatyti laikinus nepaprastosios padėties apribojimus visoms kelionėms į ES iš Pietų Afrikos regiono
2021 m. lapkričio 26 d. ES šalys susitiko nepaprastosios padėties aukšto lygio apskritojo stalo posėdyje IPCR klausimais, kad suderintų ES atsaką į naujos COVID-19 atmainos, pavadintos B.1.1.529 arba Omikron, atsiradimą Pietų Afrikoje.
Atsižvelgdamos į diskusijas ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ekspertų pastabas, ES šalys susitarė aktyvuoti sustabdymo mechanizmą pagal Tarybos rekomendacijos dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo (2020/912) nuostatas.
ES šalys susitarė skubiai nustatyti laikinus apribojimus visoms kelionėms į ES iš regiono šalių: Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės.
Šie laikini apribojimai apima keleivinių skrydžių iš paveiktų šalių sustabdymą. Valstybių narių taip pat prašoma raginti ES piliečius atsisakyti kelionių į šias šalis.
ES šalys artimiausiomis dienomis reguliariai peržiūrės padėtį ir toliau stebės šį klausimą.
2021
spalio 21–22 d.
ES vadovai ragina toliau dėti pastangas siekiant įveikti nepasitikėjimą vakcinomis ir palengvinti laisvą judėjimą
2021 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai aptarė kai kuriuos svarbiausius atsako į COVID-19 krizę aspektus ir paragino toliau dėti pastangas, visų pirma, siekiant:
įveikti nepasitikėjimą vakcinomis, be kita ko, kovojant su dezinformacija,
palengvinti laisvą judėjimą ES viduje ir keliones į ją, taip pat paspartinti darbą su trečiosiomis šalimis pažymėjimų tarpusavio pripažinimo srityje,
užbaigti derybas dėl sveikatos sąjungos teisės aktų rinkinio,
užtikrinti, kad būtų greitai pašalintos kliūtys, trukdančios visame pasaulyje organizuoti vakcinaciją.
2021 m. spalio mėn. duomenimis, ES paskiepyti trys iš keturių suaugusiųjų.
2021
spalio 5 d.
Ekonomikos gaivinimas. Patvirtintas Maltos nacionalinis planas
Taryba priėmė įgyvendinimo sprendimą dėl Maltos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo.
Juo Maltai suteiktas leidimas naudotis ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšomis, kad paremtų savo ekonomiką ir padėtų jai atsigauti nuo COVID-19 padarinių. Dabar Malta gali pasirašyti dotacijos susitarimą su Europos Komisija ir gauti 13 % dydžio išankstinį finansavimą.
Ekonomikos gaivinimas. Patvirtinti Airijos ir Čekijos planai
Taryba priėmė trečiąjį Tarybos įgyvendinimo sprendimų dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų patvirtinimo rinkinį. Dar dvi ES šalys – Airija ir Čekija – galės pradėti įgyvendinti reformas ir investicijas.
Čekija gali pasirašyti dotacijos susitarimą su Komisija ir gauti 13 % dydžio išankstinį finansavimą. Airija neprašė, kad dalis jai skiriamų lėšų būtų išmokama anksčiau.
Dar keturioms ES šalims leista pradėti naudotis ES ekonomikos gaivinimui skirtomis lėšomis
Taryba priėmė dar kelis Tarybos įgyvendinimo sprendimus dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų.
Dar keturios ES šalys – Kipras, Kroatija, Lietuva ir Slovėnija – gavo leidimą naudotis ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšomis, kad paremtų savo ekonomiką ir padėtų jai atsigauti nuo COVID-19 padarinių.
Priėmus Tarybos įgyvendinimo sprendimus dėl planų patvirtinimo valstybės narės gali pasirašyti dotacijų ir paskolų susitarimus, pagal kuriuos bus galima gauti iki 13 % išankstinį finansavimą.
12 ES šalių leista pradėti naudotis ES ekonomikos gaivinimui skirtomis lėšomis
ES ekonomikos ir finansų ministrai priėmė pirmuosius Tarybos įgyvendinimo sprendimus dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų patvirtinimo.
12 ES šalių – Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Slovakija ir Vokietija – gavo leidimą naudotis ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšomis, kad paremtų savo ekonomiką ir padėtų jai atsigauti nuo COVID-19 padarinių.
Priėmus Tarybos įgyvendinimo sprendimus dėl planų patvirtinimo valstybės narės gali pasirašyti dotacijų ir paskolų susitarimus, pagal kuriuos bus galima gauti iki 13 % išankstinį finansavimą.
ES vadovai toliau budriai stebi padėtį, susijusią su COVID-19 atmainomis
ES vadovai aptarė pagerėjusią epidemiologinę padėtį Europoje, palankiai įvertino gerą pažangą vakcinacijos srityje, tačiau akcentavo būtinybę tęsti vakcinacijos pastangas ir būti budriems bei koordinuoti veiklą pokyčių, visų pirma susirūpinimą keliančių atmainų atsiradimo ir plitimo, atžvilgiu.
Jie palankiai įvertino susitarimus dėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimo ir dėl Tarybos rekomendacijų dėl kelionių ES viduje ir dėl nebūtinų kelionių į ES.
Atsižvelgdama į padėtį pasaulyje, Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą pasaulinio solidarumo srityje reaguojant į pandemiją. ES vadovai susitarė tęsti vykdomą darbą siekiant padėti didinti pasaulinę COVID-19 vakcinų gamybą ir užtikrinti visuotinę prieigą prie jų.
ES vadovai įsipareigojo iki 2021 m. pabaigos dovanoti bent 100 mln. vakcinų dozių.
2021 m. gegužės 24–25 d. specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai aptarė ES indėlį į visuotinį atsaką į COVID-19 pandemiją. ES valstybės narės dar kartą patvirtino savo paramą šalims, kurioms jos reikia, ir įsipareigojo iki 2021 m. pabaigos dovanoti bent 100 mln. COVID-19 vakcinų dozių.
ES vadovai taip pat aptarė pagerėjusią epidemiologinę padėtį Europoje, palankiai įvertino susitarimą dėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimo ir paragino iki birželio mėn. vidurio peržiūrėti Tarybos rekomendaciją dėl kelionių ES.
Pirmininkaujanti Portugalija pasiekė politinį susitarimą su Europos Parlamentu dėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimo.
Jo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas saugiam ir laisvam judėjimui COVID-19 pandemijos metu: tai bus įrodymas, kad asmuo buvo paskiepytas nuo COVID-19, gavo neigiamą tyrimo rezultatą arba persirgo COVID-19. Pažymėjimas bus naudojamas nuo liepos 1 d., prieinamas skaitmeniniu ir popieriniu formatu, jame bus nurodytas QR kodas ir jis bus išduodamas nemokamai. Tai nėra išankstinė sąlyga norint naudotis laisvo judėjimo teisėmis ir tai nėra kelionės dokumentas.
2021 m. gegužės 21 d. ambasadoriai ES šį susitarimą patvirtino.
ES remia PSO proceso dėl sutarties dėl pandemijų sudarymo pradžią
Taryba priėmė sprendimą pritarti tam, kad būtų pradėtos derybos dėl tarptautinės sutarties dėl kovos su pandemijomis. Tarybos sprendimo tikslas – užtikrinti ES dalyvavimą derybose dėl ES kompetencijai priklausančių klausimų, atsižvelgiant į galimą ES prisijungimą prie sutarties.
Pasiūlymas sudaryti sutartį dėl pandemijų bus aptariamas Pasaulio sveikatos asamblėjoje. Tokia sutartis būtų įtraukta į tarptautinių pastangų stiprinti visuotinį sveikatos saugumą kontekstą, visų pirma dėl parengties ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pandemiją.
ES valstybės susitarė dėl įgaliojimų dėl skaitmeninio žaliojo pažymėjimo
Ambasadoriai ES susitarė dėl įgaliojimų vesti derybas su Europos Parlamentu dėl pasiūlymo dėl skaitmeninio žaliojo pažymėjimo.
Šis pažymėjimas sudarys palankesnes sąlygas saugiam ir laisvam judėjimui COVID-19 pandemijos metu: tai bus įrodymas, kad asmuo buvo paskiepytas nuo COVID-19, gavo neigiamą tyrimo rezultatą arba persirgo COVID-19.
Skaitmeninio žaliojo pažymėjimo teisinę sistemą sudaro du pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Pirmasis yra susijęs su ES piliečiais ir jų šeimos nariais, o antrasis – su trečiųjų šalių piliečiais, teisėtai gyvenančiais arba teisėtai esančiais valstybės narės teritorijoje.
Pagal šiuos pasiūlymus pažymėjimą bus galima naudoti visose ES valstybėse narėse. Jis taip pat bus taikomas Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Be to, skaitmeninis žaliasis pažymėjimas bus atviras pasauliniu mastu plėtojamoms iniciatyvoms.
Tikimasi, kad Europos Parlamentas priims savo poziciją balandžio 26–29 d. plenariniame posėdyje, o derybos siekiant užbaigti rengti teisės aktus bus pradėtos iš karto po to. ES valstybės nori, kad sistema būtų parengta iki 2021 m. vasaros.
ES šalys dalijasi papildomomis vakcinų dozėmis su valstybėmis narėmis, kurioms labiausiai reikia pagalbos
Ambasadoriai ES susitarė dėl pirmininkaujančios Portugalijos pasiūlymo dėl 10 mln. „BioNTech-Pfizer“ COVID-19 vakcinos dozių paskirstymo 2021 m. antrąjį ketvirtį. Pagal šį susitarimą 5 šalims – Bulgarijai, Kroatijai, Estijai, Latvijai ir Slovakijai – bus skirta proporcinga 10 mln. dozių dalis ir dar 2,85 mln. dozių kaip „solidarumo vakcinų“.
ES vadovai paragino intensyvinti vakcinų platinimo pastangas
ES vadovai susitiko vaizdo konferencijoje, kad aptartų dabartinę padėtį, susijusią su COVID-19 pandemija. Jie pabrėžė, kad būtina skubiai paspartinti su vakcinomis susijusių leidimų išdavimą, vakcinų gamybą ir platinimą, taip pat ir vakcinavimo kampanijas.
Kadangi epidemiologinė situacija tebėra rimta, ES vadovai susitarė, kad apribojimai, be kita ko, susiję su nebūtinomis kelionėmis, kol kas turi būti toliau taikomi.
Žvelgiant į ateitį, buvo susitarta, kad vis dėlto reikėtų pradėti rengti bendrą požiūrį į laipsnišką apribojimų panaikinimą siekiant užtikrinti, kad pastangos būtų koordinuojamos, kai bus galima sušvelninti dabartines priemones. Jie paragino skubos tvarka tęsti Komisijos pasiūlymu grindžiamą teisėkūros ir techninį darbą, susijusį su sąveikiaisiais skaitmeniniais COVID-19 pažymėjimais.
Vadovai taip pat dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą siekti tarptautinio solidarumo ir pasaulinių pastangų, kad būtų užtikrinta visuotinė prieiga prie COVID-19 vakcinų. Be to, jie susitarė sparčiai tęsti ES dalijimosi vakcinomis mechanizmo kūrimo darbą, kad būtų papildomas ir remiamas priemonės COVAX vaidmuo platinant vakcinas partnerėms visame pasaulyje.
ES suteikė leidimą naudoti ES ketvirtąją COVID-19 vakciną
ES suteikė sąlyginį registracijos leidimą „Janssen“ (Johnson & Johnson) sukurtai COVID-19 vakcinai. Tai ketvirta COVID-19 vakcina, kurią leista naudoti ES šalyse. Šis leidimas suteiktas atsižvelgiant į teigiamas mokslines rekomendacijas, grindžiamas išsamiu Europos vaistų agentūros atliktu vakcinos saugumo, veiksmingumo ir kokybės vertinimu.
„Janssen“ virusinių vektorių vakcina yra pirmoji COVID-19 vakcina, kurios pakanka vienos dozės.
ES vadovai pabrėžia, kad reikia skubiai dėti daugiau pastangų paspartinti vakcinų tiekimą
ES vadovai aptarė dabartinę padėtį, susijusią su COVID-19 pandemija, ir pasirengimą atremti grėsmes sveikatai. Jie tvirtino, kad būtina skubiai paspartinti su vakcinomis susijusių leidimų išdavimą, vakcinų gamybą ir platinimą, taip pat ir vakcinavimo kampanijas.
Atsižvelgdami į naujas viruso atmainas, ES vadovai susitarė kol kas išlaikyti nebūtinų kelionių apribojimus.
Vadovai paragino tęsti darbą, susijusį su bendru požiūriu į vakcinavimo pažymėjimus. Šį klausimą jie dar kartą svarstys vėliau.
Be to, jie paprašė Komisijos ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. pateikti ataskaitą apie pandemijos metu jau įgytą patirtį siekiant sustiprinti ES atsparumą grėsmėms sveikatai.
Vadovai taip pat dar kartą patvirtino savo solidarumą su trečiosiomis šalimis ir aptarė būdus, kaip sustiprinti pasaulinį bendradarbiavimą sveikatos srityje, nes tai yra labai svarbu šalinant dabartines ir būsimas grėsmes sveikatai. Jie nori stiprinti Pasaulio sveikatos organizaciją ir jos sistemoje siekti tarptautinės sutarties dėl pandemijų.
ES vadovai: mūsų svarbiausias prioritetas – pagreitinti vakcinų gamybą ir vakcinavimo kampanijas
2021
vasario 15 d.
COVID-19 transport measures: Council signs off on slots and licences
The Council adopted two sets of temporary rules to support the transport sector, which continues to be heavily impacted by the pandemic.
Relief from airport slot use requirements will protect airlines and prevent the environmental harm that would be caused by running empty flights merely for the sake of keeping the slots for the next year. The new rules will be in place in time for the start of the 2021 summer season and follow on from a full slot waiver applicable in summer 2020 and winter 2020-2021.
An extension of the possibility to temporarily prolong the validity of driving licences, roadworthiness tests and other specific licences, certificates and authorisations will help transport operators and citizens who are unable to fulfil certain administrative requirements because of COVID-19 restrictions. The first set of rules on licence extensions was adopted in May 2020.
Taryba priėmė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę
2021 m. vasario 11 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP). Ši 672,5 mlrd. EUR vertės priemonė, kuri yra ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ pagrindas, padės valstybėms narėms šalinti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė taip pat skirta užtikrinti paramą žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms, kad ES šalių ekonomikos galėtų tapti tvaresnės ir atsparesnės.
Kad gautų paramą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ES šalių prašoma savo planuose nustatyti nuoseklų projektų, reformų ir investicijų rinkinį šešiose politikos srityse:
žaliosios pertvarkos
skaitmeninės transformacijos
pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo bei darbo vietų
socialinės ir teritorinės sanglaudos
sveikatos ir atsparumo
naujai kartai, įskaitant švietimą ir įgūdžius, skirtų politikos priemonių srityse.
ES šalys iš principo iki 2021 m. balandžio 30 d. turi pateikti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose būtų išdėstytos reformų ir investicijų darbotvarkės iki 2026 m. Tikimasi, kad reglamentas įsigalios 2021 m. vasario 19 d., jį paskelbus ES oficialiajame leidinyje.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (Infografikas.)
2021
vasario 3 d.
COVID-19 priemonės transporto sektoriuje. Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino įgaliojimus pratęsti laikinąsias lankstumo priemones licencijų atžvilgiu
Valstybių narių ambasadoriai susitarė dėl derybų įgaliojimų atnaujinti laikinąsias priemones, skirtas padėti vežėjams ir piliečiams, negalintiems įvykdyti tam tikrų administracinių reikalavimų dėl valstybėse narėse taikomų su COVID-19 susijusių priemonių. Pasiūlymu išplečiama galimybė laikinai pratęsti konkrečių pažymėjimų, licencijų ir leidimų kelių, geležinkelių, vidaus vandenų transporto ir jūrų saugumo srityse galiojimą. Pasiūlymas pagrįstas panašiomis 2020 m. gegužės mėn. priimtomis taisyklėmis.
Pasiūlymas pateiktas dėl pažymėjimų, licencijų ir leidimų, kurių galiojimo pabaigos data yra 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. birželio 30 d., galiojimo pratęsimo 10 mėnesių.
Taryba atnaujino rekomendaciją dėl nebūtinų kelionių į ES
Taryba atnaujino savo rekomendaciją dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo.
Naujosiomis taisyklėmis įtraukti papildomi kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, kurių šalių atžvilgiu nebūtinų kelionių apribojimai turėtų būti panaikinti, pavyzdžiui, teigiamų COVID-19 testavimo rezultatų rodiklis ir tai, ar esama susirūpinimą keliančių viruso atmainų. Transporto ir pasienio darbuotojams tam tikros su kelionėmis susijusios priemonės turėtų būti netaikomos.
Rekomendacija pirmą kartą priimta 2020 m. birželio 30 d.
Taryba atnaujino rekomendaciją dėl kelionėms taikomų priemonių reaguojat į COVID-19.
Taryba priėmė atnaujintą rekomendaciją dėl suderinto požiūrio į kelionėms taikomas priemones ES viduje reaguojant į COVID-19 pandemiją. Šios atnaujintos priemonės yra suderintas atsakas į užsikrėtimų skaičiaus didėjimą ir į pavojų, kurį kelia labiau užkrečiamos naujos viruso atmainos tiek ES viduje, tiek už jos ribų.
Pagal atnaujintą rekomendaciją Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kas savaitę skelbiamame žemėlapyje pateikiamos spalvų kategorijos – žalia, oranžinė, raudona ir pilka spalvos turėtų būti papildytos nauja – tamsiai raudona – spalva.
2021
sausio 29 d.
ES leidžia naudoti trečią COVID-19 vakciną ES šalyse
ES suteikė sąlyginį registracijos leidimą „AstraZeneca“ sukurtai vakcinai. Tai trečia COVID-19 vakcina, kurią leista naudoti ES šalyse. Šis leidimas suteiktas atsižvelgiant į teigiamas mokslines rekomendacijas, grindžiamas išsamiu Europos vaistų agentūros atliktu vakcinos saugumo, veiksmingumo ir kokybės vertinimu.
Kelionių apribojimų panaikinimas. Taryba peržiūrėjo trečiųjų šalių sąrašą
Atlikusi peržiūrą pagal rekomendaciją dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo laipsniško panaikinimo, Taryba vėl atnaujino šalių, kurioms turėtų būti panaikinti kelionių apribojimai, sąrašą. Kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje, šis sąrašas ir toliau bus reguliariai peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas.
Naujas oro laiko tarpsnių taisyklių sušvelninimas dėl COVID-19, siekiant padėti oro bendrovėms išvengti tuščių lėktuvų skrydžių: Taryba patvirtino įgaliojimus
Valstybių narių ambasadoriai susitarė dėl derybų įgaliojimų siekiant 2021 m. vasarą sušvelninti oro transporto bendrovėms taikomus oro uostų laiko tarpsnių naudojimo reikalavimus, kartu imantis pradinių priemonių šio sektoriaus veiklai atnaujinti ir konkurencijai skatinti. Naujosios taisyklės taip pat leis lanksčiai prisitaikyti prie skirtingų scenarijų ir nustatyti priemones iki pat 2022 m. vasaros tvarkaraščių laikotarpio.
Pagal bendruosius ES oro uostų laiko tarpsnių reikalavimus oro transporto bendrovės privalo panaudoti bent 80 % savo pakilimo ir nusileidimo laiko tarpsnių, kad galėtų juos išlaikyti kitais metais. Tarybos tekste oro transporto bendrovėms suteikiama galimybė iš savo turimų laiko tarpsnių serijos grąžinti 50 %, tačiau reikalaujama, kad jos panaudotų ne mažiau kaip 50 % likusių laiko tarpsnių.
ES vadovai nori, kad skiepijimas būtų paspartintas
2021 m. sausio 21 d. ES valstybių ar vyriausybių vadovai vaizdo konferencijoje aptarė atsako į COVID-19 pandemiją koordinavimą.
Vadovai pareiškė norą paspartinti skiepijimą ir pabrėžė, kad įmonės turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl vakcinos pristatymo.
Vaizdo konferencijos metu jie taip pat pasidalijo geriausios praktikos pavyzdžiais ir pasikeitė nuomonėmis apie testavimą, skiepijimą ir naujų viruso atmainų nustatymą.
Suteiktas leidimas naudoti antrą saugią ir veiksmingą COVID-19 vakciną
ES suteikė sąlyginį registracijos leidimą „Moderna“ sukurtai vakcinai. Tai antra COVID-19 vakcina, kurią leista naudoti ES šalyse. Šis leidimas suteiktas atsižvelgiant į teigiamas mokslines rekomendacijas, grindžiamas išsamiu Europos vaistų agentūros atliktu vakcinos saugumo, veiksmingumo ir kokybės vertinimu.
Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės
Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.
Priemonė, kuriai skirtas 672,5 mlrd. € finansinis paketas, yra pagrindinė gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ dalis. Jos lėšomis bus remiamos viešosios investicijos ir reformos valstybėse narėse, padedama joms šalinti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat spręsti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos keliamus uždavinius. Bent 37 % kiekvieno plano asignavimų turi būti remiama žalioji pertvarka ir bent 20 % – skaitmeninė pertvarka.
Dabar preliminarus susitarimas bus pateiktas Tarybai ir Parlamentui patvirtinti.
2020 m. gruodžio 16 d. gavusi Europos Parlamentui pritarimą, Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. ES daugiametė finansinė programa (DFP).
Reglamente numatytas 1 074,3 mlrd. € ilgalaikis 27 ES valstybių narių biudžetas 2018 m. kainomis, įskaitant Europos plėtros fondo integravimą. Artimiausiais metais ES galės skirti beprecedentį 1,8 trln. € vertės finansavimą (iš jų 750 mlrd. € – ekonomikos gaivinimo priemonei „Next Generation EU“) atsigavimui po COVID-19 pandemijos ir ilgalaikiams ES prioritetams įvairiose politikos srityse, įskaitant sveikatos sritį, remti.
Nauja sustiprinta programa „ES – sveikatos labui“, kurios biudžetas – 5,1 mlrd. €, yra tvirtas pagrindas veiksmams sveikatos srityje, remiantis COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi.
2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir priemonė „Next Generation EU“ (Infografikas.)
2020
gruodžio 17 d.
Kelionių apribojimų panaikinimas. Taryba peržiūrėjo trečiųjų šalių sąrašą
Atlikusi peržiūrą pagal rekomendaciją dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo laipsniško panaikinimo, Taryba vėl atnaujino trečiųjų šalių, kurioms turėtų būti panaikinti kelionių apribojimai, sąrašą. Kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje, šis sąrašas ir toliau bus reguliariai peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas.
Taryba ragina stiprinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant dezinformaciją
Taryba priėmė išvadas, kuriose raginama ES lygmeniu imtis aktyvesnių atsakomųjų veiksmų kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant dezinformaciją, ir didinant atsparumą. Taryba pažymėjo, kad naujos technologijos ir krizės, pavyzdžiui, besitęsianti pandemija, suteikia galimybių priešiškiems subjektams plėsti savo kišimosi veiklą. Be pačios krizės, valstybėms narėms ir ES institucijoms tai yra papildomas iššūkis.
Taryba pripažino, kad dėl COVID-19 pandemijos ES ir jos valstybės narės tapo labiau pažeidžiamos hibridinių grėsmių atžvilgiu. Tokios grėsmės apima suintensyvėjusį dezinformacijos plitimą ir manipuliacinį kišimąsi. Kovojant su tokiomis grėsmėmis, ypač kibernetine kenkimo veikla, dezinformacija ir grėsmėmis ekonominiam saugumui, reikia laikytis visapusiško požiūrio, užtikrinant veiksmingą bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.
Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai įspėjo, kad nederėtų atsipalaiduoti ir sulėtinti kovos su COVID-19 pandemija. Jie nurodė, kad „epidemiologinė padėtis Europoje vis dar kelia nerimą, nors visų dedamos didelės pastangos pradeda duoti rezultatų,“ ir paragino toliau dėti pastangas, kadangi tai vienintelis būdas užkirsti kelią tolesnėms infekcijų bangoms.
Vadovai taip pat susitarė stiprinti veiksmų koordinavimą ES lygmeniu, visų pirma testavimo strategijų ir laipsniško suvaržymų atšaukimo srityse.
ES pradėjus leidimų pirmosioms vakcinoms išdavimo procesą, vadovai pabrėžė, kad svarbu pasirengti laiku pradėti naudoti ir platinti vakcinas Europos Sąjungoje.
ES vadovai savo išvadose nurodė, kad „vakcinavimas turėtų būti laikomas viešąja gėrybe,“ ir pakartojo savo įsipareigojimą siekti, kad viso pasaulio šalys turėtų sąžiningą prieigą prie saugių ir veiksmingų vakcinų, be kita ko, įgyvendinant COVAX priemonę.
COVID-19: saugaus ir veiksmingo skiepijimo koordinavimas ES lygmeniu (Infografikas.)
2020
gruodžio 8 d.
Transportas: naujausia informacija apie keleivių buvimo vietos anketas, oro transporto keleivių teises ir įgulų sudėties keitimo krizę
Per neformalią ES transporto ministrų vaizdo konferenciją Komisija pateikė naujausią informaciją apie platformą, susijusią su keitimusi oro transporto keleivių buvimo vietos anketomis. Šios anketos padeda valstybėms narėms įvertinti atvykimo riziką ir sudaro sąlygas kontaktų atsekimui COVID-19 pandemijos kontekste, todėl Komisija paragino valstybes nares dalyvauti ES aviacijos saugos agentūros (EASA) vykdomame bandomajame projekte. Komisija taip pat informavo ministrus apie COVID-19 pandemijos sukeltą įgulų sudėties keitimo krizę laivybos sektoriuje.
Pirmininkaujanti valstybė narė pateikė ministrams naujausią informaciją apie COVID-19 poveikį oro transporto keleivių teisėms.
Taryba patvirtino PVM lengvatą, taikomą COVID-19 vakcinoms ir COVID-19 testų rinkiniams
Kad būtų palengvinta prieiga prie COVID-19 vakcinų ir testų rinkinių, ES patvirtino naujas taisykles, kuriomis valstybėms narėms leidžiama atleisti ligonines ir gydytojus nuo PVM už vakcinas, testų rinkinius ir glaudžiai susijusias paslaugas, mokėjimo. Šios priemonės yra susijusios tik su Komisijos arba valstybių narių patvirtintomis COVID-19 vakcinomis ir COVID-19 testų rinkiniais, atitinkančiais taikomus ES teisės aktus. Ši taisyklė bus taikoma iki 2022 m. gruodžio 31 d.
ES ir Australija glaudžiai bendradarbiauja kovos su COVID-19 ir ekonomikos gaivinimo srityse
Virtualiame vadovų susitikime Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles’is Michelis, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ir Australijos Ministras Pirmininkas Scottas Morrisonas pabrėžė savo pasiryžimą bendradarbiauti kovojant su COVID-19 pandemija, imtis veiksmingų sveikatos apsaugos priemonių ir kurti novatoriškesnę, tvaresnę, įtraukesnę ir atsparesnę ekonomiką.
Vadovai dar kartą patvirtino, kad yra įsipareigoję užtikrinti visuotinę, teisingą ir greitą prieigą prie saugių, veiksmingų ir įperkamų COVID-19 vakcinų, diagnostikos ir gydymo priemonių. Jie pabrėžė, kad svarbu toliau teikti tarptautinę paramą Prieigos prie kovos su COVID-19 priemonių spartinimo iniciatyvai ir jos priemonei COVAX. Be to, jie susitarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir dalytis mokslinių tyrimų duomenimis kovojant su pandemija.
Vadovai palankiai įvertino lapkričio 21–22 d. įvykusio G 20 aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus. ES ir Australija stiprina bendradarbiavimą socialinio ir ekonominio atsigavimo po pandemijos srityje ir įgyvendina G 20 veiksmų planą. Jie taip pat toliau bendradarbiaus, kad sustiprintų Pasaulio sveikatos organizaciją ir pasaulinį pasirengimą ekstremaliosioms sveikatos situacijoms bei reagavimą į jas.
G 20 aukščiausiojo lygio susitikimas: vadovai įsipareigojo vykdyti daugiašalį bendradarbiavimą reaguojant į COVID-19
Saudo Arabijos surengtame virtualiame aukščiausiojo lygio susitikime G 20 vadovai aptarė, kaip kartu kovoti su tebesitęsiančia COVID-19 pandemija, finansuoti vakcinos kūrimą bei platinimą ir toliau teikti paramą piliečiams ir įmonėms, kenčiantiems nuo pandemijos padarinių.
Susitikime Europos Sąjungai atstovavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie paragino G 20 iki metų pabaigos skirti skubiai reikalingus 4,5 mlrd. $ COVID-19 priemonių masiniams viešiesiems pirkimams ir pristatymui. Pirmininkas C. Michelis taip pat pasiūlė iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti geresnį pasaulinį atsaką į būsimas pandemijas.
Tarptautinė sutartis dėl pandemijų galėtų mums padėti greičiau ir labiau koordinuotai reaguoti kilus pandemijai. Dėl šios sutarties reikėtų vesti derybas su visomis JT organizacijomis ir agentūromis, visų pirma su PSO. PSO turi išlikti pasaulinio kovos su ekstremaliomis sveikatos situacijomis koordinavimo ašimi.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Siekiant padėti pažeidžiamiausioms šalims reaguoti į COVID-19, G 20 vadovai įsipareigojo leisti šalims, atitinkančioms reikalavimus pagal G 20 skolos tvarkymo sustabdymo iniciatyvą (DSSI), iki 2021 m. birželio mėn. sustabdyti oficialius dvišalius skolos tvarkymo mokėjimus. Jie taip pat patvirtino Bendrąją skolos tvarkymo sistemą už DSSI ribų (patvirtintą ir Paryžiaus klubo).
ES vadovai susitarė stiprinti koordinavimą testų tarpusavio pripažinimo ir vakcinų platinimo klausimais
Vaizdo konferencijos būdu vykusiame susitikime ES vadovai susitarė toliau stiprinti koordinavimą kovojant su COVID-19 pandemija. Jie daugiausia dėmesio skyrė testų tarpusavio pripažinimui, vakcinų platinimui ir bendram požiūriui į ribojamųjų priemonių panaikinimą.
ES vadovai aptarė, kaip nustatyti bendrą ES požiūrį į greitųjų antigenų testų, kurie papildo PGR testus, naudojimą. Vadovai pabrėžė, kad reikia siekti testų ir jų rezultatų tarpusavio pripažinimo. Be to, jie aptarė nacionalines testavimo strategijas ir pasikeitė gerąja patirtimi.
Jie taip pat susitarė paspartinti nacionalinių skiepijimo planų rengimą siekiant užtikrinti, kad vakcinos, kai tik bus leista jas naudoti, būtų prieinamos ir įperkamos visiems ES piliečiams.
Kalbant apie viruso plitimo valdymo priemonių atšaukimą, ES valstybių ar vyriausybių vadovai akcentavo, jog jis turėtų būti vykdomas palaipsniui, stengiantis išvengti epidemijos atsinaujinimo pavojaus.
COVID-19 poveikis žmonėms yra pražūtingas. Po visais skaičiais ir statistiniais duomenimis – šeimos ir draugai. Niekada to nepamirškime.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
2020 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai vėl aptars kovos su COVID-19 veiksmų koordinavimą.
Pirmininkaujanti Vokietija paskelbė ataskaitą dėl dabartinės padėties ES koordinuojant atsaką į pandemiją
Siekdama pasirengti 2020 m. lapkričio 19 d. vaizdo konferencijoje vyksiančiai ES vadovų diskusijai dėl ES atsako į COVID-19 pandemiją, pirmininkaujanti Vokietija 2020 m. lapkričio 12 d. paskelbė ataskaitą dėl dabartinės padėties ES koordinuojant atsaką į COVID-19 pandemiją. Toje ataskaitoje pateikiama informacija apie atliekamą darbą, susijusį su įvairiais aspektais:
testavimo strategijomis ir greitųjų antigenų testų naudojimu
testų tarpusavio pripažinimu
tarpvalstybiniu sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimu
Pasiektas politinis susitarimas derybose dėl ES ilgalaikio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo plano
Tarybai pasiekė politinį susitarimą su Europos Parlamento derybininkais dėl kitos daugiametės finansinės programos – ES ilgalaikio biudžeto. Susitarimu papildomas 1 824,3 mlrd. € vertės finansinis paketas, dėl kurio ES vadovai derėjosi liepos mėn. ir kuris apima kitą daugiametę finansinę programą (1 074,3 mlrd. €) bei laikiną 750 mlrd. € vertės ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ (2018 m. kainomis).
Kalbant apie ekonomikos gaivinimo planą, pagal priemonių rinkinį, dėl kurio susitarta su Parlamentu, numatytas aktyvesnis biudžeto valdymo institucijos dalyvavimas vykdant pajamų pagal priemonę „Next Generation EU“ priežiūrą.
Susitarimas bus pateiktas valstybėms narėms patvirtinti kartu su kitais kitos daugiametės finansinės programos ir gaivinimo priemonių rinkinio elementais.
Euro grupė paskelbė pareiškimą dėl pokyčių, susijusių su COVID-19
Euro grupėje įvyko diskusija dėl ekonominių prognozių atsižvelgiant į spartų COVID-19 viruso plitimą 2020 m. rudenį ir priėmė pareiškimą.
Pareiškime ministrai įvertino iki šiol priimtas priemones, visų pirma trijų apsaugos priemonių, dėl kurių susitarta 2020 m. balandžio mėn., skirtų darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms, įgyvendinimą. Jie taip pat patvirtino savo įsipareigojimą toliau bendradarbiauti rengiant ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“.
Europos vadovai susitarė paspartinti ir sustiprinti bendras kovos su COVID-19 pastangas
ES vadovai surengė vaizdo konferenciją ir aptarė poreikį stiprinti bendras kovos su COVID-19 pandemija pastangas. Daugiausia dėmesio skirta testavimo bei kontaktų atsekimo politikai ir vakcinų klausimui.
Vadovai sutarė, kad testavimas ir kontaktų atsekimas yra labai svarbūs siekiant apriboti viruso plitimą ir padės geriau kontroliuoti padėtį. Jie pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip plėtoti bendrą požiūrį į greitųjų testų tarpusavio pripažinimą, diegimą ir naudojimą. Vadovai dirba remdamiesi 2020 m. spalio 28 d. pateikta Komisijos rekomendacija dėl testavimo strategijų.
Kalbant apie kontaktų atsekimą, ES vadovai aptarė Komisijos pasiūlytą iniciatyvą dėl programėlių sąveikumo ir darbą, susijusį su bendra keleivio buvimo vietos anketa, kuri taip pat palengvintų kontaktų atsekimą. Be to, jie aptarė galimybę suderinti karantino trukmę.
Pirmininko Charles’o Michelio komentarai dėl testavimo ir kontaktų atsekimo
2020
spalio 22 d.
Kelionių apribojimų panaikinimas. Taryba peržiūrėjo trečiųjų šalių sąrašą
Atlikusi peržiūrą pagal rekomendaciją dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo laipsniško panaikinimo, Taryba vėl atnaujino trečiųjų šalių, kurioms turėtų būti panaikinti kelionių apribojimai, sąrašą. Kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje, šis sąrašas ir toliau bus reguliariai peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas.
Programa „ES – sveikatos labui“ Taryba susitarė dėl derybinės pozicijos
Valstybių narių ambasadoriai ES vieningai susitarė dėl Tarybos pozicijos dėl 2021–2027 m. programos „ES – sveikatos labui“. Ši programa yra tvirtas atsakas į COVID-19 pandemiją, taip pat joje daug dėmesio toliau skiriama ilgalaikiams ES veiksmams sveikatos srityje.
Ši programa yra pasiūlymo dėl ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto dalis. Taryboje pasiektu susitarimu bus remiamasi derybose su Europos Parlamentu.
ES vadovai susitarė toliau ES lygmeniu koordinuoti kovos su COVID-19 veiksmus
Europos Vadovų Taryba įvertino dabartinę precedento neturinčią ir labai rimtą susirūpinimą keliančią epidemiologinę situaciją. Vadovai palankiai įvertino iki šiol padarytą pažangą bendrai ES lygmeniu koordinuojant kovos su COVID-19 veiksmus ir susitarė toliau dėti pastangas, kad būtų koordinuojami veiksmai, visų pirma šiose srityse:
karantino taisyklės
tarpvalstybinis sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas
testavimo strategijos
testavimo metodų bendras vertinimas
laikinas nebūtinų kelionių į ES apribojimas.
ES vadovai toliau aptarė tolesnius veiksmus siekiant užtikrinti COVID-19 vakcinų kūrimą ir platinimą ES, taip pat paragino bendradarbiauti pasauliniu lygmeniu.
Ši padėtis neturi precedento, todėl mums reikia intensyvinti valstybių narių veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą, ypač testavimo, kontaktų atsekimo, karantino ir vakcinų klausimais.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Taryba priėmė rekomendaciją dėl suderinto požiūrio į kelionių priemones
Taryba priėmė rekomendaciją, kuria nustatomi bendri kriterijai ir bendra sistema dėl kelionių priemonių reaguojant į COVID-19 pandemiją. Šia rekomendacija siekiama padėti valstybėms narėms priimti sprendimus remiantis atskirų regiono epidemiologine padėtimi.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) kas savaitę parengs pagal regionus suskirstytą bendrą spalvinio kodo žemėlapį su valstybių narių pateiktais duomenimis pagal šiuos kriterijus:
atvejų skaičių 100 000 gyventojų per paskutines 14 dienų
per paskutinę savaitę atliktų testų skaičių 100 000 gyventojų (atliktų testų rodiklis)
per paskutinę savaitę atliktų teigiamų testų procentinę dalį (teigiamų testavimo rezultatų rodiklis).
Valstybės narės taip pat susitarė laiku teikti visuomenei aiškią ir išsamią informaciją apie visas naujas priemones ar reikalavimus, likus bent 24 val. iki tų priemonių įsigaliojimo.
Suderintas požiūris į kelionėms taikomas priemones ES viduje reaguojant į COVID-19 (iki 2021 m. birželio 13 d.) (Infografikas.)
2020
spalio 2 d.
Tarybos priimtos priemonės geležinkelių transporto sektoriuje
Taryba priėmė neatidėliotinas priemones, skirtas padėti geležinkelių sektoriui esant sudėtingai koronaviruso pandemijos sukeltai padėčiai. Šiomis priemonėmis valstybėms narėms bus suteikta galimybė geležinkelių bendroves atleisti nuo tam tikrų infrastruktūros mokesčių, kartu užtikrinant, kad infrastruktūros paslaugų teikėjams tos sumos būtų laiku kompensuojamos.
Ši laikina nuostata, leidžianti nukrypti nuo galiojančių taisyklių dėl mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra, bus taikoma atgaline data nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir prireikus gali būti pratęsta.
Europos Vadovų Taryba aptarė naujausius klausimus, susijusius su veiksmais kovojant su COVID-19 pandemija
Europos Vadovų Taryboje įvyko išsami diskusija dėl veiksmų kovojant su COVID‑19 pandemija. Ji paragino Tarybą kartu su Komisija toliau intensyvinti bendras koordinavimo pastangas ir su vakcinos kūrimu bei platinimu susijusį darbą ES lygmeniu. Europos Vadovų Taryba reguliariai grįš prie šio klausimo.
Taryba patvirtino 87,4 mlrd. € vertės finansinę paramą valstybėms narėms pagal priemonę SURE
Taryba patvirtino 87,4 mlrd. € vertės finansinę paramą 16 valstybių narių. Ji bus teikiama ES paskolų forma pagal SURE – ES laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai COVID-19 krizės metu mažinti.
Ši parama padės valstybėms narėms padengti viešąsias išlaidas, kurios susidarė nuo 2020 m. vasario 1 d. taikant nacionalinę sutrumpinto darbo laiko tvarką ir kitas panašias priemones.
Finansinė parama pagal SURE valstybėms narėms teikiama taip:
Taryba patvirtino didesnį 2020 m. biudžetą reaguodama į COVID-19
Taryba susitarė 2020 m. ES biudžetą papildyti 6,2 mlrd. €, kad būtų švelninamas COVID-19 krizės poveikis.
Patikslintame biudžete padidinami šie mokėjimai:
COVID-19 vakcinos kūrimui ir platinimui: Europos Komisija šias lėšas panaudos kaip pradinę įmoką vakcinai iš anksto užsakyti (1,09 mlrd. €)
Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvoms (CRII ir CRII+): nepanaudotos ES biudžeto lėšos nukreipiamos kovai su COVID-19 krize (5,1 mlrd. €)
Priemonės transporto sektoriuje. Taryba susitarė dėl pozicijos dėl laikinų nukrypti leidžiančių nuostatų geležinkelių sektoriui paremti
Ambasadoriai ES susitarė dėl įgaliojimų, susijusių su pasiūlymu suteikti valstybėms narėms galimybę padėti geležinkelių sektoriui – šio sektoriaus bendroves atleisti nuo tam tikrų infrastruktūros mokesčių, kartu užtikrinant, kad infrastruktūros paslaugų teikėjams tos sumos būtų laiku kompensuotos. Priėmus šias papildomas laikinas taisykles jos padės sumažinti didelį koronaviruso pandemijos poveikį geležinkelių sektoriui.
Kelionių apribojimų panaikinimas. Taryba peržiūrėjo trečiųjų šalių sąrašą
Atlikusi peržiūrą pagal rekomendaciją dėl nebūtinų kelionių į ES laikinų apribojimų laipsniško panaikinimo, Taryba atnaujino šalių, kurioms turėtų būti panaikinti kelionių apribojimai, sąrašą. Kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje, šis sąrašas ir toliau bus reguliariai peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas.
Kelionių apribojimai: Taryba peržiūrėjo šalių, kurioms valstybės narės turėtų laipsniškai panaikinti kelionių apribojimus prie išorės sienų, sąrašą
Atlikusi peržiūrą pagal rekomendaciją dėl nebūtinų kelionių į ES laikinų apribojimų laipsniško panaikinimo, Taryba atnaujino šalių, kurioms turėtų būti panaikinti kelionių apribojimai, sąrašą. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomos trečiosios šalys, kurioms turėtų būti panaikinti šiuo metu taikomi kelionių apribojimai, visų pirma apima epidemiologinę padėtį ir plitimo valdymo priemones, įskaitant fizinio atstumo laikymąsi, taip pat ekonominius ir socialinius aspektus.
ES vadovai susitarė dėl ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio ir 2021–2027 m. Europos biudžeto.
Gyvai susitikę Briuselyje, ES vadovai susitarė dėl 750 mlrd. € vertės ekonomikos gaivinimo pastangų, skirtų padėti ES įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę. 390 mlrd. € priemonių rinkinio lėšų bus paskirstyta valstybėms narėms dotacijų forma, o 360 mlrd. € – paskolų forma.
Jie susitarė ne tik dėl gaivinimo fondo, bet ir dėl 1 074 mlrd. EUR ilgalaikio ES biudžeto 2021–2027 m.
Tai buvo pirmas gyvai surengtas ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas po pandemijos protrūkio.
Susitarėme dėl ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio ir Europos biudžeto. Žinoma, tai buvo sudėtingos derybos visiems europiečiams labai sunkiu laikotarpiu. Maratonas baigėsi pergale visoms 27 valstybėms narėms, bet ypač jų gyventojams. Tai puikus susitarimas. Tai patikimas susitarimas. Ir, svarbiausia, tai toks susitarimas, kurio šiuo metu Europai reikia.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Vakcina nuo COVID-19. Taryba patvirtino priemones greitam sukūrimui užtikrinti
Taryba priėmė reglamentą, kuriuo siekiama paspartinti vakcinos nuo COVID-19 sukūrimą ir panaudojimą ES. Šis teisės aktas numato laikiną nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tam tikrų ES teisės aktų dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) apgalvoto išleidimo į aplinką ir jų riboto naudojimo nuostatų. Juo taip pat siekiama supaprastinti paraiškos suteikti leidimą prekiauti vaistais, kurių sudėtyje yra GMO arba kurie iš jų sudaryti ir kurie skirti COVID-19 gydymui arba profilaktikai, procedūrą.
Reglamentas bus taikomas tol, kol Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bus paskelbus COVID-19 pandemiją arba kol bus taikomas įgyvendinimo aktas, kuriuo Komisija pripažįsta ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją dėl COVID-19.
Taryba priėmė su Europos piliečių iniciatyva susijusias laikinąsias priemones
Taryba priėmė reglamentą, kuriuo dėl COVID-19 pandemijos pratęsiami keli su Europos piliečių iniciatyva susiję terminai. Pagal laikinąsias priemones (jos bus taikomos iki 2022 m. pabaigos) iniciatyvų organizatoriai turės daugiau laiko pritarimo pareiškimams surinkti, kad būtų pasiektas būtinas vieno milijono parašų visoje ES skaičius.
Prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą pirmininkas Charles’is Michelis pristatė naują pasiūlymą dėl ilgalaikio ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinio
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pristatė savo naują pasiūlymą dėl ilgalaikio ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinio, vadinamąją derybų schemą. Šiuo pasiūlymu bus remiamasi vadovų diskusijose diskusijose 2020 m. liepos 17–18 d. įvyksiančiame specialiajame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Mūsų ekonomikos gaivinimo tikslus galima apibendrinti trimis žodžiais: konvergencija, atsparumas ir transformacija. Konkrečiai tai reiškia COVID-19 padarytos žalos pašalinimą, mūsų šalių ekonomikos pertvarkymą, mūsų visuomenės transformavimą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Pasiūlymas dėl ES ekonomikos gaivinimo plano. Pagrindiniai aspektai (Infografikas.)
2020
birželio 30 d.
Taryba susitarė pradėti panaikinti kelionių apribojimus kai kurių trečiųjų šalių gyventojams
Šiandien Taryba priėmė rekomendaciją dėl nebūtinų kelionių į ES laikinų apribojimų laipsniško panaikinimo. Nuo 2020 m. liepos 1 d. valstybės narės turėtų pradėti panaikinti kelionių apribojimus prie išorės sienų rekomendacijose išvardytų trečiųjų valstybių gyventojams. Sąrašas grindžiamas rekomendacijoje išdėstytais kriterijais ir sąlygomis. Jis bus peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas kas dvi savaitės.
Reagavimas į COVID-19 pandemiją ES energetikos sektoriuje: Taryba priėmė išvadas
Taryba priėmė išvadas „Reagavimas į COVID-19 pandemiją ES energetikos sektoriuje“. Visų pirma Taryba pareiškė vertinanti energetikos sektoriaus darbuotojų pasiaukojamas ir veiksmingas pastangas užtikrinti nuolatinį Europos energijos sistemos veikimą COVID-19 pandemijos metu.
Taryba pabrėžė nepaprastai svarbų energetikos sektoriaus vaidmenį užtikrinant ES ekonomikos atsigavimą ir pažymėjo, kad Europos ekonomika turi tapti žalesnė, labiau žiedinė ir labiau skaitmeninė, bet kartu išlikti konkurencinga pasaulio mastu.
Taryba taip pat pripažino, kad reikia iniciatyvų, kuriomis būtų remiamas patikimas ekonomikos gaivinimo planas energijos sistemos įperkamumui, saugai, konkurencingumui, saugumui ir tvarumui užtikrinti.
Didesnė parama nuo COVID-19 krizės nukentėjusiems ES ūkininkams
2020 m. birželio 24 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo valstybėms narėms leidžiama išimties tvarka ūkininkams išmokėti iki 7 000 EUR, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios verčiasi žemės ūkio produktų arba medvilnės, išskyrus žuvininkystės produktus, perdirbimu, tiekimu rinkai arba plėtojimu, – iki 50 000 EUR.
Siekiama panaudoti turimas lėšas pagal esamas kaimo plėtros programas, kad būtų teikiama parama ūkininkams ir MVĮ, labiausiai nukentėjusiems nuo COVID-19 krizės, ir sprendžiamos likvidumo ir pinigų srautų problemos, susijusios su parduotuvių, turgaviečių ir restoranų uždarymu.
COVID-19: ES parama žemės ūkiui ir žuvininkystei (Infografikas.)
2020
birželio 19 d.
ES vadovai aptarė ES ilgalaikį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo planą krizei įveikti
ES vadovai vaizdo konferencijoje aptarė 2021–2027 m. ES biudžetą ir ekonomikos gaivinimo planą reaguojant į COVID-19 krizę. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas C. Michelis nurodė ketinantis apie liepos mėn. vidurį surengti aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame vadovai dalyvaus asmeniškai ir kuriame dėmesys bus skirtas konkretiems pasiūlymams.
Tarybos išvados. Kova su COVID-19 krize švietimo ir mokymo srityje
Taryba priėmė išvadas, kuriose pripažįstami dėl COVID-19 pandemijos kilę iššūkiai švietimo ir mokymo sistemoms. Išvadose valstybių narių prašoma išnagrinėti inovacijų ir paspartintos skaitmeninės transformacijos galimybes, taip pat toliau ugdyti mokytojų ir profesijos mokytojų skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas.
Be to, išvadose pripažįstama, kad visiems reikia užtikrinti įtrauktį ir lygias galimybes, taip pat galimybę naudotis aukštos kokybės švietimo ir mokymo paslaugomis.
Sveikatos ministrai aptarė naują sustiprintą programą „ES – sveikatos labui“
ES sveikatos ministrai surengė pirmą pasikeitimą nuomonėmis dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma ketvirtoji 2021–2027 m. laikotarpio veiksmų sveikatos srityje programa (programa „ES – sveikatos labui“).
Ministrai iš esmės palankiai įvertino naują programą „ES – sveikatos labui“ ir jos tikslus. Šia programa siekiama ženkliai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo po COVID-19, daugiausia dėmesio skiriant sveikatos sistemų atsparumo didinimui ir inovacijų sveikatos sektoriuje skatinimui.
Tikimasi, kad naujosios programos biudžetas bus maždaug 25 kartus didesnis nei dabartinės programos sveikatos srityje (2014–2020 m. laikotarpio biudžetas – apie 450 mln. €).
Programa „ES – sveikatos labui“. ES sveikatos sistemos stiprinimas
2020
birželio 9 d.
Tarybos išvados: Europos skaitmeninės ateities kūrimas
Taryba priėmė išvadas, kuriose nagrinėjami įvairūs klausimai, susiję su ES skaitmeninės strategijos įgyvendinimu. Tekste pabrėžiamas skaitmeninės transformacijos poveikis kovai su pandemija ir jos lemiamas vaidmuo gaivinant ekonomiką po COVID-19.
COVID-19 pandemija ir jos pasekmės mūsų gyvenimui ir ekonomikai parodė skaitmeninimo svarbą visose ES ekonomikos ir visuomeninio gyvenimo srityse. Naujos technologijos padėjo mums visiems palaikyti ryšį, dirbti iš namų ir palengvinti mūsų vaikų nuotolinį mokymąsi. Jos padėjo užtikrinti, kad mūsų įmonės toliau veiktų, o viešosios paslaugos būtų toliau teikiamos.
Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos jūrų reikalų, transporto ir infrastruktūros ministras Olegas Butkovićius
Užimtumo ir socialinių reikalų ministrai aptarė, kaip padidinti darbo rinkų atsparumą atsigavimo po krizės etape
ES užimtumo ir socialinių reikalų ministrai daugiausia dėmesio skyrė atsigavimui po krizės ir pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip sustiprinti nacionalinę užimtumo ir socialinę politiką ir padidinti darbo rinkų atsparumą siekiant įveikti COVID-19 pandemijos pasekmes. Visų pirma jie aptarė:
lanksčių darbo sąlygų, pavyzdžiui, nuotolinio darbo, lankstaus darbo laiko ir naujoviškų informacinių ir ryšių technologijų klausimus
kvalifikacijos kėlimą / perkvalifikavimą, kaip vieną iš galimybių, pasitelktinų reaguojant į dėl COVID-19 kintančią darbo aplinką ir į vykstančią skaitmeninę ir žaliąją pertvarką
kaip COVID-19 pandemijos kontekste buvo sprendžiami lyčių lygybės apsaugos ir skatinimo klausimai, visų pirma kiek tai susiję su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis.
ES prekybos ministrai aptarė COVID-19 pandemijos poveikį prekybos politikai
Prekybos ministrai aptarė COVID-19 pandemijos padarytą neigiamą poveikį pasaulinei prekybai ir pasaulinių tiekimo grandinių vaidmenį ekonomikos gaivinimo procese. Atsižvelgiant į tai, tikimasi, kad Europos Komisija iki 2020 m. pabaigos atliks ES prekybos politikos peržiūrą, siekdama užtikrinti, kad prekybos politika prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo po COVID-19.
Europos komandos pasaulinis atsakas į COVID-19 protrūkį: sutelkta beveik 36 milijardai €
Pagal Europos komandos priemonių rinkinį sutelkta beveik 36 milijardai €, įskaitant Europos Komisijos, ES valstybių narių, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įnašus.
Šie ištekliai bus panaudoti teikiant paramą ES šalims partnerėms kovai su pandemija, ypač daug dėmesio skiriant:
sveikatos priežiūros sistemų stiprinimui
socialinio ir ekonomikos atsigavimo palengvinimui
prekių srautų užtikrinimui
investicijoms į vaistų ir vakcinų kūrimo mokslinius tyrimus.
Vidaus reikalų ministrai aptarė vidaus sienų kontrolę ir laisvą asmenų judėjimą COVID-19 kontekste
Bendra sveikatos padėtis gerėja, todėl visos valstybės narės rengiasi laipsniškai panaikinti sienų kontrolę ir visiškai atkurti laisvą asmenų judėjimą, kuris buvo apribotas dėl pandemijos. Vaizdo konferencijos metu už vidaus reikalus atsakingi ministrai susitarė:
kad dauguma valstybių narių panaikins sienų kontrolę iki 2020 m. birželio 15 d., o kitos – iki mėnesio pabaigos
kad visi likę apribojimai bus grindžiami objektyviais, su sveikata susijusiais kriterijais, jie bus nediskriminaciniai ir proporcingi
toliau glaudžiai koordinuoti darbą, kuriam vadovauja Europos Komisija
laikytis vienodo požiūrio dėl laipsniško nebūtinoms kelionėms į ES taikomų apribojimų panaikinimo; tai turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 1 d.
ES ministrai aptarė skaitmeninius prioritetus atsigavimo po COVID-19 laikotarpiu
Antroje neformalioje vaizdo konferencijoje ES telekomunikacijų ministrai surengė politinius debatus dėl ES skaitmeninių prioritetų laikotarpiu po COVID-19.
Diskusijų metu ministrų buvo paprašyta apsvarstyti:
svarbiausią patirtį, įgytą skaitmeniniame sektoriuje COVID-19 krizės metu
kaip užtikrinti ES konkurencingumą ir skaitmeninį suverenumą pasauliniu mastu
kaip suteikti pirmenybę investicijoms į junglumą, duomenis ir skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, ir kaip jas didinti.
Žaliasis ir pažangus transporto sektoriaus gaivinimas
Savo trečioje neformalioje vaizdo konferencijoje ES transporto ministrai aptarė tvarų ir skaitmeninį transporto sektoriaus gaivinimą po COVID-19 protrūkio.
Diskusijų metu ministrų buvo paprašyta apsvarstyti:
iniciatyvas ir investicijas, kurių skubiausiai reikia siekiant užtikrinti žaliąjį ir pažangų gaivinimą ir dėl kurių sektorius gali tapti atsparesnis
geriausias trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones šiems tikslams pasiekti.
Ministrai dar kartą patvirtino, kad imantis protrūkio suvaldymo priemonių, taikant išėjimo iš krizės strategiją ir užtikrinant gaivinimą svarbu laikytis suderinto požiūrio
Sporto ministrai aptarė, kaip saugiai atnaujinti sporto veiklą
Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tolesnius veiksmus šalinant COVID-19 pandemijos pasekmes sporto sektoriuje. Jie diskutavo apie tai, kaip prisidėti prie sektoriaus gaivinimo ir didinti atsparumą atsižvelgiant į nenuspėjamą padėties raidą ateityje. Ministrai susitarė, kad visa sporto veikla turėtų būti atnaujinta saugiomis sąlygomis, ir akcentavo sporto sektoriaus ekonominę ir socialinę svarbą.
Ministrai aptarė kosmoso vaidmenį ES atsigavimo procese
Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip padidinti kosmoso taikmenų ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę naudą. Jie aptarė kosmoso duomenų, paslaugų ir technologijų indėlį į darnų ES vystymąsi ir atsigavimą po COVID-19 krizės.
Ministrai apibendrino COVID-19 krizės metu įgytą patirtį, kuri bus naudinga mokslinių tyrimų ir inovacijų ateičiai
Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, koks turėtų būti mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo siekiant, kad visuomenė taptų atsparesnė krizėms, pavyzdžiui, tokiai, kurią sukėlė COVID-19 pandemija.
Kalbant apie patirtį, įgytą per COVID-19 krizę, ministrai iš esmės pabrėžė, kad reikia geriau koordinuoti mokslinių tyrimų veiklą ir dalytis duomenimis bei žiniomis.
Birželio 19 d. Europos Vadovų Taryba aptars Komisijos pasiūlymą dėl DFP ir Ekonomikos gaivinimo fondo
2020 m. gegužės 27 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Ekonomikos gaivinimo fondo ir ES ilgalaikio biudžeto – 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP).
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis iš anksto konsultuosis su valstybėmis narėmis prieš kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kurį numatoma surengti birželio 19 d. Tuo pačiu metu Taryba išnagrinėtų ir įvertintų šį pasiūlymą.
2020 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė dirbti, kad būtų sukurtas Ekonomikos gaivinimo fondas siekiant reaguoti į COVID-19 krizės padarinius. Ji pavedė Europos Komisijai kuo greičiau pateikti pasiūlymą, kuriame, be kita ko, būtų paaiškinta šio fondo ir ES ilgalaikio biudžeto sąsaja.
Euro grupės pirmininkas M. Centeno palankiai įvertino EIB susitarimą dėl įmonėms skirtų apsaugos priemonių
Euro grupės pirmininkas Mário Centeno palankiai įvertino Europos investicijų banko (EIB) direktorių valdybos susitarimą dėl naujo visos Europos garantijų fondo, skirto įmonėms, kurios susiduria su ekonominiais COVID-19 pandemijos padariniais, remti.
Naujasis EIB fondas yra viena iš trijų apsaugos priemonių (jų vertė – 540 mlrd. €), skirtų darbo vietoms ir darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms remti. Jos patvirtintos Euro grupės ataskaitoje, dėl kurios buvo susitarta 2020 m. balandžio 9 d. Balandžio 23 d. ES vadovai patvirtino ataskaitą ir paragino užtikrinti, kad šios priemonės pradėtų veikti ne vėliau kaip 2020 m. birželio 1 d.
2020 m. gegužės 19 d. Taryba priėmė reglamentą dėl darbuotojų apsaugos priemonių (SURE – Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti).
2020 m. gegužės 15 d. Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdytojų taryba patvirtino valstybėms narėms skirtą apsaugos priemonę – pagal ESM teikiamą paramą kovai su pandemijos krize.
Euro grupės pirmininkas M. Centeno palankiai įvertino EIB direktorių valdybos susitarimą.
2020
gegužės 25 d.
Taryba priėmė pagalbos priemones aviacijai ir geležinkeliams
Taryba priėmė laikiną oro susisiekimo paslaugų taisyklių pakeitimą, siekdama paremti oro transporto bendroves ir oro uostus atsižvelgiant į dėl koronaviruso pandemijos labai sumažėjusį oro eismą. Taryba taip pat patvirtino ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio geležinkelių saugos ir sąveikos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę termino pratęsimą, kad atsižvelgiant į dabartines aplinkybes geležinkelių pramonei ir valdžios institucijoms būtų suteikta lankstumo ir teisinio tikrumo. Abu teisės aktai yra 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos pateikto neatidėliotinų priemonių transporto sektoriuje rinkinio dalis.
Ministrai aptarė ES turizmo sektoriaus gaivinimo priemones
Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip geriausia būtų įgyvendinti Komisijos rekomendacijas siekiant saugiai atnaujinti keliones ir atgaivinti Europos turizmą 2020 m. Siekiama padėti valstybėms narėms koordinuoti laipsnišką kelionių apribojimų panaikinimą ir leisti turizmo įmonėms vėl pradėti veiklą laikantis būtinų atsargumo priemonių.
Ministrai pareiškė tvirtai remiantys keletą gaivinimo principų, be kita ko:
glaudų veiksmų koordinavimą ES lygmeniu
laipsnišką „žingsnis po žingsnio“ metodą
sprendimus, grindžiamus patikimais epidemiologiniais duomenimis
Taryba patvirtino 3 mlrd. € paramos priemonių rinkinį, skirtą kaimyninėms šalims partnerėms
Taryba patvirtino 10 plėtros partnerių ir kaimyninių šalių partnerių skirtą 3 mlrd. € finansinės paramos priemonių rinkinį. Lėšos bus teikiamos paskolų forma labai palankiomis sąlygomis siekiant padėti šioms šalims įveikti ekonominius COVID-19 pandemijos padarinius ir yra paskirstytos taip:
Albanijai: 180 mln. €
Bosnijai ir Hercegovinai: 250 mln. €
Gruzijai: 150 mln. €
Jordanijai: 200 mln. €
Kosovui*: 100 mln. €
Moldovai: 100 mln. €
Juodkalnijai: 60 mln. €
Šiaurės Makedonijos Respublikai: 160 mln. €
Tunisui: 600 mln. €
Ukrainai: 1,2 mlrd. €
*Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
ES paramos priemonių rinkinys kaimyninėms šalims partnerėms
2020
gegužės 20 d.
Transportas Taryba patvirtino laikiną lankstumą licencijų ir uosto paslaugų atžvilgiu
Taryba patvirtino laikinąsias priemones, kuriomis sudaromos sąlygos pratęsti tam tikrų sertifikatų ir leidimų galiojimą kelių, geležinkelių ir vandens transporto sektoriuose, ir leido taikyti ne tokias griežtas taisykles laivų apmokestinimui už naudojimąsi uostų infrastruktūra. Šiomis priemonėmis siekiama padėti įmonėms ir valdžios institucijoms įveikti ypatingas aplinkybes, kurias sukėlė COVID-19 krizė.
Jaunimo reikalų ministrai aptarė COVID-19 poveikį jaunimui
Už jaunimo reikalus atsakingi ES ministrai surengė pirmąją vaizdo konferenciją, kad aptartų COVID-19 poveikį jaunimui ir pasekmes jaunimo sektoriui, daugiausia dėmesio skirdami jaunimo užimtumui, judumui, psichikos sveikatai bei gerovei ir kt. Be to, jie pasikeitė nuomonėmis apie priemones, kurių iki šiol imtasi siekiant padėti jaunimui atsigauti po krizės, apie tai, kaip nukreipti jaunimo atsparumą ir solidarumą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo strategiją ir kaip bendradarbiauti su jaunimu ir jaunimo organizacijomis siekiant pasirengti galimai būsimai pandemijos krizei.
Kultūros ministrai aptarė paramą audiovizualiniam, kultūros ir kūrybos sektoriams ES ekonomikos gaivinimo kontekste
ES kultūros ministrai dalyvavo vaizdo konferencijoje, kad pasikeistų nuomonėmis apie COVID-19 poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama nuo pandemijos pradžios įgytai patirčiai. Ministrai taip pat nuodugniai svarstė, kaip būtų galima atnaujinti kultūrines programas ir veiklą laipsniško apribojimų panaikinimo kontekste.
ES patvirtino laikiną paramos darbuotojams sistemą
Įgyvendindama skubios paramos priemonių rinkinį, skirtą ekonominiam COVID-19 krizės poveikiui sušvelninti, ES nustatė laikiną priemonę, kad padėtų darbuotojams išsaugoti darbo vietas krizės metu.
Valstybės narės galės prašyti iki 100 mlrd. EUR paskolų palankiomis sąlygomis, kad padėtų finansuoti staigiai ir smarkiai padidėjusias nacionalines viešąsias išlaidas reaguojant į krizę konkrečiose srityse.
Europos Komisija ES vardu surinks lėšų tarptautinėse kapitalo rinkose. SURE paskolos bus garantuojamos iš ES biudžeto ir valstybių narių suteiktomis garantijomis atitinkamai pagal jų dalį ES BNP. Bendra garantijų suma sudarys 25 mlrd. EUR. Finansinė parama bus teikiama Tarybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu.
Paskolomis bus galima naudotis po to, kai visos valstybės narės pateiks savo garantijas. Priemonė bus taikoma iki 2022 m. gruodžio 31 d.
SURE (paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti) yra viena iš trijų bendros 540 mlrd. EUR vertės apsaugos priemonių, skirtų darbo vietoms ir darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms remti, dėl kurios susitarė ir kurią patvirtino ES vadovai.
ES reagavimas į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 pandemijos (Infografikas.)
2020
gegužės 18 d.
Švietimo ministrai aptarė nacionalinius požiūrius į mokyklų atidarymą ir tolesnį judumą mokymosi tikslais
ES švietimo ministrai dalyvavo vaizdo konferencijoje, kad aptartų COVID-19 protrūkio poveikį švietimui ir mokymui visoje ES, ypatingą dėmesį skirdami laipsniškam izoliavimo priemonių atšaukimui. Jie dalijosi informacija apie nacionalinius požiūrius šiose srityse:
švietimo ir mokymo įstaigų atidarymą (įskaitant higienos, sanitarijos ir organizacines priemones)
baigiamųjų egzaminų organizavimo ir priėmimo į aukštąsias mokyklas
priėmimo ir studijų atnaujinimo kitais akademiniais metais sąlygų
ES namo grąžino beveik 600 000 užsienyje įstrigusių ES piliečių
ES valstybės narės suvienijo pastangas, kad būtų teikiama konsulinė pagalba trečiosiose šalyse esantiems ES piliečiams ir jie būtų repatrijuoti iš šių šalių. Iki 2020 m. gegužės mėn. vidurio repatriacijos pastangos, koordinuojamos remiant ES, pasiekė 625 000 europiečių užsienyje ir beveik 600 000 piliečių galėjo grįžti namo.
Noriu pasveikinti šią darbo grupę ir jos narius atlikus itin veiksmingą ir profesionalų darbą. Aiški vykdytinos misijos vizija, kruopštus planavimas ir nenuilstamai be pertraukų dedamos pastangos išskirtinėmis darbo sąlygomis suteikė galimybę daugiau kaip 580 000 ES piliečių saugiai grįžti į savo namus Europoje.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Euro grupė aptarė ES ekonomikos gaivinimo prioritetus
Euro grupė per vaizdo konferenciją aptarė planus atgaivinti ES ekonomiką. Ministrai taip pat apžvelgė pažangą, susijusią su ekonominės apsaugos priemonėmis, skirtomis COVID-19 padariniams mažinti.
Prieš mėnesį Euro grupėje priimti esminiai politiniai sprendimai per rekordiškai trumpą laiką buvo įtvirtinti teisiškai. Padarėme nemažą pažangą, susijusią su trimis apsaugos priemonėmis: pagal Europos stabilumo mechanizmą teikiama parama kovai su pandemijos sukelta krize gali būti teikiama jau šiandien, be to, Taryba susitarė dėl priemonės SURE (Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti); parengėme dirvą susitarimui dėl Europos investicijų banko garantijų fondo įmonėms.
Euro grupės pirmininkas Mário Centeno
Užsienio reikalų ministrai aptarė COVID-19 poveikį padėčiai pietinėse kaimyninėse šalyse ir Artimuosiuose Rytuose
Užsienio reikalų ministrai aptarė padėtį pietinėse kaimyninėse šalyse ir platesniame Artimųjų Rytų regione, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją. Šiame kontekste ministrai pareiškė susirūpinimą dėl pandemijos socialinių ir ekonominių padarinių ir pritarė, kad dabartinė krizė suteikia galimybę apsvarstyti ES santykius su šiuo regionu vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.
Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl darbo vietų ir darbuotojų apsaugos priemonės
2020 m. gegužės 15 d. ambasadoriai ES pasiekė politinį susitarimą dėl SURE – laikinos priemonės, skirtos padėti darbuotojams išsaugoti darbo vietas krizės metu. Tikimasi, kad oficialiai ji bus priimta ne vėliau kaip gegužės 19 d.
Valstybės narės galės prašyti iki 100 mlrd. EUR paskolų palankiomis sąlygomis, kad padėtų finansuoti staigiai ir smarkiai padidėjusias nacionalines viešąsias išlaidas reaguojant į krizę konkrečiose srityse.
SURE (paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti) yra viena iš trijų bendros 540 mlrd. EUR vertės apsaugos priemonių, skirtų darbo vietoms ir darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms remti, dėl kurios susitarė ir kurią patvirtino ES vadovai.
2020
gegužės 13 d.
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai aptarė dabartines ir būsimas COVID-19 poveikio ribojimo priemones
Pirmininkaujanti Kroatija surengė antrą už žemės ūkį ir žuvininkystę atsakingų ES ministrų vaizdo konferenciją, kad būtų įvertintos priemonės, kurių iki šiol imtasi siekiant sumažinti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį šiems sektoriams.
Ministrai nurodė papildomas sritis, kuriose reikia paramos. Daugelis ministrų paragino nustatyti tvirtą bendros žemės ūkio politikos biudžetą po 2020 m.
COVID-19: ES parama žemės ūkiui ir žuvininkystei (Infografikas.)
2020
gegužės 12 d.
ES ministrai aptarė COVID-19 pandemijos poveikį saugumui ir gynybai
Gynybos ministrai daugiausia dėmesio skyrė itin svarbiam ginkluotųjų pajėgų vaidmeniui, kurį jos atlieka remdamos civilius subjektus ir teikdamos tarpvalstybinę paramą. Jie taip pat pabrėžė, kad reikia stiprinti parengtį ir atsparumą ateityje, vykdant pratybas, stiprinant darbą kibernetinio saugumo srityje ir kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, be kita ko, dedant daugiau pastangų kovoti su dezinformacija.
Sveikatos apsaugos ministrai pabrėžė galimybių įsigyti vaistų svarbą COVID-19 kontekste
ES sveikatos apsaugos ministrai surengė vaizdo konferenciją, kurioje aptarė galimybes įsigyti vaistų Europos Sąjungoje COVID-19 pandemijos kontekste. Be to, debatai ministrams suteikė galimybę prisidėti rengiant Europos farmacijos strategiją.
Euro grupė susitarė dėl skubios finansinės paramos euro zonos šalims
Finansų ministrai susitarė dėl pagal Europos stabilumo mechanizmą (ESM) teikiamos paramos kovai su pandemijos krize ypatumų ir standartizuotų jos gavimo sąlygų euro zonos šalims. Valstybės narės gali skolintis iki 2 % savo BVP tiesioginėms ir netiesioginėms sveikatos priežiūros, gydymo ir prevencijos išlaidoms, susijusioms su COVID-19 pandemija, finansuoti.
Taryba susitarė dėl pozicijų dėl pagalbos transportui priemonių
ES rengia skubių priemonių rinkinį, kad padėtų bendrovėms ir valdžios institucijoms aviacijos, geležinkelių, kelių ir laivybos sektoriuose atlaikyti koronaviruso krizės poveikį.
Šiandien ES valstybių narių ambadadoriai susitarė dėl Tarybos pozicijos dėl keturių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama suteikti lankstumo, palengvinti administracinę naštą ir sumažinti transporto įmonių finansines išlaidas atsižvelgiant į COVID-19 krizę.
ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime Zagrebe dar kartą patvirtintas ES įsipareigojimas bendradarbiauti kovojant su COVID-19
Zagrebe surengtame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo ES valstybių narių valstybių arba vyriausybių vadovai ir šešių Vakarų Balkanų šalių partnerių – Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos Respublikos ir Kosovo* – vadovai. Jie priėmė Zagrebo deklaraciją, įskaitant atnaujintą įsipareigojimą bendradarbiauti kartu kovojant su COVID-19 pandemija. Daugiausia dėmesio skirta šioms trims sritims:
finansinei paramai, kurią sudaro daugiau kaip 3,3 mlrd. € paketas, skirtas partnerėms Vakarų Balkanuose, siekiant remti sveikatos sektorių, socialinį ir ekonomikos atgaivinimą ir teikti paramą per Europos investicijų banką, taip pat mikrofinansinę paramą
bendradarbiavimui ir veiksmų koordinavimui vykdant bendrus viešuosius pirkimus ir užtikrinant neribojamą prekybos asmeninėmis apsaugos priemonėmis srautą
kovai su dezinformacija ir kita hibridine veikla.
* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
COVID–19: daugiau kaip 3,3 mlrd. € parama Vakarų Balkanams (Infografikas.)
2020
gegužės 5 d.
Telekomunikacijų ministrai aptarė COVID-19 krizės poveikį sektoriui
ES telekomunikacijų ministrai pirmą kartą šios krizės metu posėdžiavo vaizdo konferencijos būdu, kad aptartų:
kontaktų atsekimo programėlių naudojimą siekiant suvaldyti pandemiją
skaitmeninio sektoriaus vaidmenį ekonomikai atsigaunant po COVID-19, įskaitant priemones, kuriomis skatinamos investicijos į naujų itin didelio pajėgumo skaitmeninių infrastruktūrų diegimą.
Taryba patvirtino 3 mlrd. € paramos priemonių rinkinį, skirtą kaimyniniams partneriams
Taryba patvirtino 10 plėtros partnerių ir kaimyninių šalių partnerių skirtą 3 mlrd. € finansinės paramos priemonių rinkinį. Lėšos bus teikiamos paskolų forma labai palankiomis sąlygomis siekiant padėti šioms šalims įveikti ekonominius COVID-19 pandemijos padarinius ir yra paskirstytos taip:
Albanijai: 180 mln. €
Bosnijai ir Hercegovinai: 250 mln. €
Gruzijai: 150 mln. €
Jordanijai: 200 mln. €
Kosovui*: 100 mln. €
Moldovai: 100 mln. €
Juodkalnijai: 60 mln. €
Šiaurės Makedonijos Respublikai: 160 mln. €
Tunisui: 600 mln. €
Ukrainai: 1,2 mlrd. €
*Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Transporto ministrai aptarė būsimus iššūkius, kuriuos sukels priemonių sušvelninimas
ES transporto ministrai surengė antrą neformalią vaizdo konferenciją dėl COVID-19 pandemijos poveikio transporto sektoriui. Jie apsvarstė priemones, kurių iki šiol buvo imtasis kovai su pandemija, ir pritarė tam, kad reikia ES suderinto požiūrio į išėjimo iš krizės strategiją. Ministrai palankiai įvertino Europos Komisijos naują papildomų priemonių, skirtų krizės poveikiui transporto sektoriuje sušvelninti, rinkinį.
ES ir Sahelio G 5 šalių grupės susitikime ES atnaujino savo įsipareigojimą remti šalis partneres
ES ir Sahelio G 5 šalių grupės vaizdo konferencijos pabaigoje pirmininkas C. Michelis patvirtino ES įsipareigojimą padėti pasaulio šalims ir bendruomenėms įveikti COVID-19 krizę, kaip teigiama 2020 m. kovo 26 d. Bendrame Europos Vadovų Tarybos narių pareiškime.
Vidaus reikalų ministrai aptarė dabartinę padėtį ir tolesnius veiksmus, susijusius su viruso plitimo valdymo priemonių panaikinimu
Už vidaus reikalus atsakingi ES ministrai susitiko vaizdo konferencijoje, kad aptartų dabartinę padėtį ir tolesnius veiksmus vidaus reikalų srityje reaguojant į COVID-19 protrūkį. Jie taip pat aptarė:
eismo prie vidaus sienų srautų pagerinimą siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą ir laisvą prekių judėjimą
galimybę suderintai sušvelninti arba panaikinti vidaus sienų kontrolę
bendradarbiavimą kovojant su kibernetiniais nusikaltimais, kurių skaičius auga, visų pirma su prekyba suklastotomis prekėmis ir melagingų naujienų skleidimu
kontaktų atsekimo programėlių vaidmenį kontroliuojant viruso plitimą.
Energetikos ministrai susitarė dėl pagrindinio energetikos sektoriaus vaidmens ES gaivinimo plane
Už energetiką atsakingi ES ministrai susitiko vaizdo konferencijoje, kad įvertintų priemones, kurių jau imtasi norint sustiprinti pasirengimą šiame sektoriuje ir užtikrinti tiekimo saugumą. Jie taip pat aptarė galimą energetikos sektoriaus indėlį į tvarų atsigavimą po pandemijos.
Ministrai pripažino, kad Europos energetikos sistema yra atspari ir kad šiuo metu nėra energijos tiekimo (ypač tiems, kuriems jos labiausiai reikia) sistemų sutrikimo rizikos.
Turizmo ministrai aptarė COVID-19 poveikį turizmo sektoriui
Turizmo ministrai pasikeitė informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais dėl paramos priemonių, kurių iki šiol imtasi nacionaliniu lygmeniu turizmui – vienam iš pirmiausia ir labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusių ekonomikos sektorių – remti. Jie taip pat aptarė galimus tolesnius nacionalinio ir ES lygmens veiksmus siekiant, kad šis sektorius greitai atsigautų.
ES vadovai dirbs su gaivinimo fondu susijusį darbą
ES vadovai, susitikę vaizdo konferencijoje, patvirtino Euro grupės sutartą rinkinį. Jį sudaro trys apsaugos priemonės, skirtos darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms, kurių vertė – 540 mlrd. €.
Vadovai taip pat pavedė Komisijai skubiai pateikti pasiūlymą dėl gaivinimo fondo. „Šis fondas turi būti pakankamo masto, orientuotas į labiausiai paveiktus sektorius ir Europos geografines dalis“, – sakė pirmininkas C. Michelis.
Valstybių ar vyriausybių vadovai palankiai įvertino balandžio 15 d. pirmininkų C. Michelio ir U. von der Leyen pristatytas Europos COVID-19 plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gaires.
Jie taip pat palankiai įvertino Bendras ekonomikos gaivinimo veiksmų gaires, kuriose apibrėžiamos keturios pagrindinės veiksmų sritys: bendroji rinka, didžiulės investavimo pastangos, ES veikla pasauliniu mastu ir geresnis valdymas. Be to, jose išdėstyti svarbūs principai, kaip antai solidarumas, sanglauda ir konvergencija.
Taryba priėmė priemones, kuriomis sudaromos sąlygos lanksčiai naudoti struktūrinių fondų lėšas COVID-19 krizės metu
Taryba priėmė priemonių rinkinį, kuriuo užtikrinamas papildomas lankstumas panaudojant struktūrinių fondų lėšas, kad valstybės narės galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į ekonominius ir socialinius COVID-19 protrūkio padarinius. Vadinamoji Išplėstinė atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva suteikia galimybę:
valstybėms narėms perkelti lėšas tarp skirtingų fondų, kad jos galėtų patenkinti savo poreikius
nukreipti išteklius į labiausiai nukentėjusius regionus, nes laikinai netaikomos sąlygos, kuriomis regionai turi teisę gauti finansavimą
valstybėms narėms 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 31 d. laikotarpiu prašyti iki100 % finansavimo iš ES biudžeto programoms, susijusioms su pandemijos poveikiu, finansuoti.
Tai jau antras per mažiau nei mėnesį priimtas teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo reaguojant į krizę iš dalies keičiamos ES struktūrinių fondų lėšų naudojimo taisyklės.
Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama sušvelninti COVID-19 protrūkio poveikį žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams. Naujosiomis taisyklėmis iš dalies keičiamas reglamentas dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir reglamentas dėl bendro rinkos organizavimo (BRO), laikantis dabartinės 2014–2020 m. finansavimo sistemos.
Iš dalies keičiančiu reglamentu patvirtintos, be kita ko, šios priemonės:
parama, susijusi su žvejybos ir akvakultūros veiklos laikinu nutraukimu ar sumažėjimu
galimybė lanksčiai naudoti biudžeto lėšas
parama žvejybos ir akvakultūros produktų sandėliavimui.
Sporto ministrai aptarė, kaip remti sporto sektorių COVID-19 pandemijos metu
ES sporto ministrai aptarė, kaip remti sporto sektorių, sportininkus ir federacijas visoje Europoje, kad būtų įveikti sudėtingi COVID-19 pandemijos iššūkiai.
Ekonomikos ir finansų ministrai aptarė neatidėliotinų priemonių įgyvendinimą
ES ekonomikos ir finansų ministrai aptarė spartų sutartų priemonių, skirtų COVID-19 socialiniam ir ekonominiam poveikiui mažinti, įgyvendinimą. Pirmininkaujanti Kroatija visų pirma įsipareigojo skubiai pradėti derybas dėl Komisijos pasiūlymo dėl laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE).
Ministrai patvirtino pareiškimą, kuriame pareiškė remią lankstų ES taisyklių taikymą bankų sektoriuje, ir paragino bankus susilaikyti nuo dividendų paskirstymo. Jie taip pat susitarė dėl informavimo reikalavimų, taikomų šių metų Europos semestro ciklui, supaprastinimo.
Prekybos ministrai aptarė COVID-19 poveikį pasaulinėms prekybos ir tiekimo grandinėms
Už prekybos klausimus atsakingi ES ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl COVID-19 poveikio prekybos santykiams ir pasaulinėms vertės ir tiekimo grandinėms. Ministrai taip pat aptarė:
Europos Komisijos pasiūlymą dėl naujos eksporto leidimų priemonės, taikomos tam tikroms asmeninėms apsaugos priemonėms (AAP)
Europos Komisijos gaires dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI) tikrinimo.
Sveikatos apsaugos ministrai aptarė bendrą išeities iš krizės strategiją
ES sveikatos apsaugos ministrai surengė vaizdo konferenciją, kad įvertintų dabartinę padėtį ir priemones, kurių jau imtasi reaguojant į COVID-19 plitimą ES. Jie taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl bendros plitimo valdymo priemonių švelninimo strategijos.
Pirmininkas C. Michelis ir pirmininkė U. von der Leyen pristatė viruso plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gaires
Pirmininkas C. Michelis ir pirmininkė U. von der Leyen pristatė Europos COVID-19 plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gaires ir pabrėžė, kad balandžio 23 d. vadovų vaizdo konferencijoje reikia pradėti strateginę diskusiją dėl gaivinimo plano.
Švietimo ministrai diskutuoja, kaip geriausiai remti besimokančius asmenis, mokytojus, mokyklas ir šeimas
ES švietimo ministrai surengė vaizdo konferenciją dėl COVID-19 pandemijos poveikio švietimo sektoriuje. Visų pirma jie aptarė e. mokymosi iššūkius ir galimybes, kaip užtikrinti vertinimą, egzaminus ir priėmimą, taip pat numatytas saugaus laipsniško mokyklų ir mokymo įstaigų atidarymo priemones.
Ambasadoriai ES susitarė dėl Tarybos pozicijos dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti reglamentą dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir reglamentą dėl bendro rinkos organizavimo (BRO).
Pasiūlymu numatytos kelios priemonės, pagal kurias bus teikiama finansinė parama ES žvejams ir akvakultūros sektoriuje dirbantiems asmenims, siekiant padėti jiems įveikti ekonominius sunkumus, kilusius dėl COVID-19 protrūkio.
ES skyrė papildomus 3,1 mlrd. EUR COVID-19 krizei įveikti
Taryba, taikydama rašytinę procedūrą, priėmė du 2020 m. ES biudžeto dalinius pakeitimus, kuriais siekiama skirti 3,1 mlrd. EUR papildomų lėšų reaguojant į COVID-19 krizę.
Šios papildomos lėšos bus naudojamos:
medicininių reikmenų, įskaitant apsaugos priemones ir ventiliatorius, pirkimui ir platinimui
tyrimų rinkinių gamybos skatinimui
lauko ligoninių statybai
pacientų perkėlimui gydytis į kitas valstybes nares
Euro grupė siūlo 500 mlrd. EUR paramos priemonių rinkinį.
Euro grupės susitikime, vykusiame vaizdo konferencijos būdu, buvo rengiamas atsako priemonių rinkinys, kuris turi būti pateiktas ES vadovams.
Ataskaitoje siūlomos trys neatidėliotinos apsauginės sąlygos darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms. Ji taip pat suteikia pagrindą įkurti gaivinimo fondą siekiant atgaivinti ekonomiką ir užtikrinti ES solidarumą su COVID-19 labiausiai paveiktomis valstybėmis narėmis.
Susitarėme dėl trijų apsauginių sąlygų ir gaivinimo plano, siekdami užtikrinti, kad įveikę virusą suartėtume, o ne nutoltume. Šie pasiūlymai grindžiami mūsų bendru finansiniu pajėgumu ir Europos solidarumu.
Euro grupės pirmininkas Mário Centeno
Vystymosi ministrai pritarė tam, kad būtų pradėtas įgyvendinti 20 mlrd. EUR vertės pasaulinio atsako priemonių rinkinys
ES vystymosi ministrai pritarė paramos priemonių rinkiniui, skirtam padėti šalims partnerėms kovoti su COVID-19 pandemija ir jos padariniais; bendra finansinė parama iš esamų išorės veiksmų išteklių sudaro daugiau kaip 20 mlrd. EUR.
Taryba susitarė dėl pozicijos dėl antrojo priemonių rinkinio – Išplėstinės atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos, kad būtų leista panaudoti daugiau lėšų iš ES struktūrinių fondų su krize susijusiems veiksmams vykdyti.
Pasiūlyme numatyta daugiau lankstumo naudojant struktūrinių fondų lėšas. Valstybės narės galės pervesti lėšas iš vieno fondo į kitą, kad galėtų greitai reaguoti į ekonominius ir socialinius COVID-19 protrūkio padarinius.
Gynybos ministrai aptarė reagavimui į COVID-19 krizę skirtą paramą ir poveikį karinėms operacijoms
ES gynybos ministrai vaizdo konferencijos metu daugiausia dėmesio skyrė karinių pajėgų teikiamai pagalbai COVID-19 krizės metu, taip pat ES karinių ir civilinių misijų bei operacijų trečiosiose šalyse padėčiai. Jie pasidalijo pavyzdžiais, kaip valstybių narių ginkluotosios pajėgos prisidėjo prie pastangų kovoti su pandemija teikdamos transporto ir logistinę paramą, statydamos ligonines per rekordiškai trumpą laiką, dislokuodamos savo medicinos personalą ir remdamos policiją bei kitas nacionalines tarnybas.
Teisingumo ministrai aptarė priemones teisingumo srityje
Įvyko už teisingumo klausimus atsakingų ES ministrų vaizdo konferencija, kurioje jie pasikeitė informacija apie valstybių narių nustatytas priemones teisingumo srityje reaguojant į COVID-19 pandemiją. Jie sutarė, kad turėtų būti imtasi tik tokių ypatingųjų priemonių, kurios atitinka pagrindines Sąjungos vertybes.
Užsienio reikalų ministrai aptarė tarptautinį atsaką į COVID-19
Vaizdo konferencijoje, kuriai pirmininkavo ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis, ES užsienio reikalų ministrai daugiausia dėmesio skyrė tarptautiniam atsakui į COVID-19 pandemiją ir ES piliečių repatriacijai. Jie pritarė tam, kad svarbu padėti trečiosioms šalims ir kovoti su dezinformacija.
ES patvirtino skubaus sanglaudos fondų lėšų panaudojimo priemones
Taryba priėmė teisės aktus, kad būtų skubiai skirta ES biudžeto lėšų COVID-19 krizei įveikti.
Teisės aktais iš dalies keičiamos struktūriniams ir investicijų fondams taikomos taisyklės siekiant suteikti daugiau lankstumo ir panaudoti 37 mlrd. € Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvai.
ES taip pat iš dalies pakeitė ES solidarumo fondo taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik gaivalines nelaimes, bet ir ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas.
ES nusprendė laikinai netaikyti laiko tarpsnių reikalavimų, kad padėtų oro transporto bendrovėms
ES laikinai netaikys oro uostų laiko tarpsnių reikalavimų, pagal kuriuos oro transporto bendrovės privalo panaudoti bent 80 % savo pakilimo ir nusileidimo laiko tarpsnių, kad galėtų juos išlaikyti kitais metais. Sprendimu laikinai netaikyti laiko tarpsnių reikalavimų siekiama padėti oro vežėjams dėl COVID-19 protrūkio drastiškai sumažėjus oro eismui.
Šis sprendimas taikomas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki spalio 24 d. Jis taip pat taikomas atgaline data nuo 2020 m. sausio 23 d. iki vasario 29 d. skrydžiams tarp ES ir Kinijos arba Honkongo. Pradžios data yra 2020 m. sausio 23 d. – tą dieną Kinijos valdžios institucijos uždarė pirmą oro uostą.
Europos Vadovų Tarybos nariai surengė trečią vaizdo konferenciją dėl COVID-19
Vaizdo konferencijos būdu įvykusiame susitikime Europos Vadovų Tarybos nariai įvertino ligšiolinį ES atsaką į COVID-19 pandemiją. Kalbant apie atsaką reaguojant į ekonominius padarinius, jie paprašė Euro grupės per dvi savaites pateikti pasiūlymus.
G 20 vadovai surengė neeilinę vaizdo konferenciją dėl COVID-19 pandemijos
Pirmininkai Ch. Michelis ir U. von der Leyen dalyvavo neeilinėje G 20 vaizdo konferencijoje, kurioje buvo aptartas visuotinis atsakas į COVID-19 pandemiją.
Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai aptaria, kaip kovoti su COVID-19 neigiamu poveikiu
Už žemės ūkį ir žuvininkystę atsakingi ES ministrai dalyvavo vaizdo konferencijoje, kurią surengė pirmininkaujanti Kroatija, kad valstybės narės ir ES institucijos galėtų pasidalyti informacija. Jie taip pat aptarė priemones, skirtas remti žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius ir užkirsti kelią gamybos ir tiekimo sutrikimams.
Euro grupė įvertino visas priemones, kurių imtasi nacionaliniu ir ES lygmeniu siekiant reaguoti į COVID-19 pasekmes. Taip pat ministrai aptarė tolesnes atsakomąsias politikos priemones, kurias svarsto ES institucijos, įskaitant Europos stabilumo mechanizmo (ESM) naudojimą.
Vyriausybės ir institucijos visoje Europos Sąjungoje imasi ryžtingų priemonių. [...] akivaizdžiai išaugo mūsų fiskalinis atsakas. Vien tik per savaitę bendra fiskalinių priemonių suma nacionaliniu lygmeniu padvigubėjo ir remiantis vertinimais dabar sudaro 2 % BVP. Likvidumo paramos schemos įmonėms ir darbuotojams buvo padidintos nuo 10 % iki daugiau kaip 13 % BVP.
Euro grupės pirmininkas Mário Centeno
Finansų ministrai susitarė palengvinti ES fiskalines taisykles reaguojant į COVID-19 padarinius
ES ekonomikos ir finansų ministrai susitarė ES fiskalinėje sistemoje taikyti didžiausią įmanomą lankstumą. Šia priemone užtikrinama, kad valstybės narės galėtų imtis visų būtinų priemonių sveikatos apsaugos bei civilinės saugos sistemoms ir ekonomikai remti.
Užsienio reikalų ministrai aptarė tarptautinį atsaką į COVID-19 ir ES piliečių repatriacijos klausimą
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl tarptautinio atsako į COVID-19 pandemiją, ypač daug dėmesio skirdami užsienyje įstrigusių ES keliautojų repatriacijai.
Ministrai taip pat aptarė, kaip intensyvinti tarptautinį bendradarbiavimą ir padidinti solidarumą siekiant remti pažeidžiamiausias šalis. Jie pasmerkė bandymus diskredituoti Europos Sąjungą skleidžiama dezinformacija ir ES piliečių užsienyje stigmatizaciją, kiek tai susiję su COVID-19 protrūkiu.
Taryba susitarė dėl savo pozicijos dėl laiko tarpsnių reikalavimo sustabdymo aviakompanijų naudai
ES patvirtino savo poziciją dėl pasiūlymo, kuriuo siekiama padėti aviakompanijoms reaguoti į smarkų paklausos sumažėjimą dėl COVID-19 protrūkio ir jo suvaldymo priemonių.
Laikinai bus netaikomi oro uostų laiko tarpsnių reikalavimai, pagal kuriuos aviakompanijos įpareigojamos panaudoti bent 80 % jų pakilimo ir nusileidimo laiko tarpsnių, kad galėtų juos išlaikyti kitais metais.
ES suteikė leidimą naudoti ES pirmąją COVID-19 vakciną
ES suteikė sąlyginį registracijos leidimą „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtai vakcinai. Tai pirma COVID-19 vakcina, kurią leista naudoti ES. Šis leidimas suteiktas atsižvelgiant į teigiamas mokslines rekomendacijas, grindžiamas išsamiu Europos vaistų agentūros atliktu vakcinos saugumo, veiksmingumo ir kokybės vertinimu.
ES ministrų diskusijų tema – COVID-19 padariniai socialinėje ir užimtumo srityje
ES ministrai aptarė užimtumo ir socialinius iššūkius, su kuriais ES ir pasaulis susiduria dėl COVID-19 protrūkio. Jie pasikeitė nuomonėmis ir pasidalijo patirtimi dėl krizės padarinių įveikimo būdų. Ministrai pristatė savo pozicijas ir planus dėl galimo ES lėšų perskirstymo naujoms iniciatyvoms, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą dėl Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos.
Taryba pritarė, kad būtų teikiama parama iš ES biudžeto
Taryba susitarė dėl pozicijos dėl pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais bus skirta lėšų iš ES 2020 m. biudžeto COVID-19 protrūkio padariniams sušvelninti. Atsižvelgiant į klausimo skubumą, abu pasiūlymai buvo patvirtinti be pakeitimų.
Naujosiomis priemonėmis bus remiamos MVĮ ir didinamos investicijos į produktus ir paslaugas, kurie būtini norint sustiprinti sveikatos priežiūros tarnybų reagavimą į krizę.
ES valstybės narės sutelkia pastangas, kad būtų išlaikytas prioritetinis eismas
ES transporto ministrai kartu su Europos Komisija susitarė glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų kuo mažiau transporto eismo, ypač itin svarbių krovinių vežimo, sutrikimų. Jie sutarė, kad būtina taikyti koordinuotą požiūrį ieškant būdų, kaip geriausiai užtikrinti ekonominį tęstinumą, apsaugoti transporto darbuotojų sveikatą, užtikrinti jų saugą ir laisvą judėjimą per sienas, kartu stengiantis suvaldyti COVID-19 protrūkį.
Europos Vadovų tarybos nariai surengė antrą vaizdo konferenciją dįl COVID-19
Europos Vadovų Tarybos nariai vaizdo konferencijoje toliau aptarė ES veiksmus reaguojant į COVID-19 protrūkį, daugiausia dėmesio skirdami:
viruso plitimo apribojimui
aprūpinimo medicinine įranga užtikrinimui, ypač daug dėmesio skiriant veido kaukėms ir respiratoriams
skatinimui vykdyti mokslinius tyrimus, be be kita ko, kurti vakciną
socialinių ir ekonominių pasekmių šalinimui
pagalbai trečiosiose šalyse įstrigusiems ES piliečiams.
Vadovai susitarė sustiprinti išorės sienas – taikyti suderintą laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą 30 dienų laikotarpiui.
Dar kartą patvirtinome, kad privalome bendradarbiauti ir daryti viską, kas būtina krizei ir jos padariniams įveikti. Prioritetas – mūsų piliečių sveikata.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Euro grupė rengia plataus užmojo ir koordinuotą politikos atsaką
Euro grupė įvertino ekonominę padėtį ir priėmė pareiškimą dėl ekonominės politikos atsako į COVID-19 protrūkį.
Kad ir kas įvyktų, visomis turimomis priemonėmis užtikrinsime mūsų piliečių ir valiutos apsaugą. Mūsų įsipareigojimas teikti paramą šiuo laikotarpiu, kai jos labiausiai reikia, yra neribotas.
Euro grupės pirmininkas Mário Centeno
Visų pirma reikia kuo labiau apriboti užsikrėtimų skaičių, užtikrinti, kad valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos galėtų pasirengti tam, kas mūsų laukia ateinančiomis dienomis ir savaitėmis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Po vaizdo konferencijos pirmininkas Charles’is Michelis ir pirmininkė Ursula von der Leyen paragino apriboti nebūtinas keliones į ES.
Švietimo ministrai aptarė COVID-19 poveikį švietimui ir mokymui
ES švietimo ministrai įvertino padėtį ir sutiko, kad pirmenybė turi būti teikiama moksleivių, studentų ir pedagogų saugai. Jie pasikeitė informacija apie tai, kokių priemonių kiekvienoje valstybėje narėje imtasi siekiant užtikrinti tiek saugą, tiek mokymosi tęstinumą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas surengė vaizdo konferenciją su Europos Vadovų Tarybos nariais
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas surengė vaizdo konferenciją su kitais Europos Vadovų Tarybos nariais, siekiant koordinuoti ES pastangas reaguojant į COVID-19 protrūkį. Diskusijoje taip pat dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde, Euro grupės pirmininkas Mario Centeno ir vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellas.
Posėdžio metu vadovai nustatė keturis prioritetus:
apriboti viruso plitimą
užtikrinti aprūpinimą medicinos priemonėmis
skatinti mokslinius tyrimus, be kita ko, vakcinos kūrimą
imtis priemonių socialinėms ir ekonominėms pasekmėms šalinti.
Valstybės narės sutiko, kad svarbiausias prioritetas yra mūsų piliečių sveikata ir kad priemonės turėtų būti grindžiamos mokslinėmis žiniomis ir medikų rekomendacijomis. Priemonės turi būti proporcingos, kad neturėtų pernelyg didelių pasekmių mūsų visuomenei apskritai.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis
Euro grupė surengė telefoninę konferenciją su euro zonai nepriklausančiomis narėmis, kad įvertintų naujausius pokyčius ir COVID-19 protrūkio poveikį finansų rinkoms ir visai ekonomikai.
Ministrai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą koordinuoti atsakomuosius veiksmus ir būti pasirengusiems naudotis visomis tinkamomis politikos priemonėmis tvirtam ir tvariam augimui pasiekti.
Bus dedamos visos pastangos siekiant sustabdyti ligos plitimą, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą ir civilinės saugos sistemas, kad būtų remiami labiausiai paveiktų vietovių gyventojai ir kad mūsų valstybių ekonomika būtų apsaugota nuo tolesnės žalos.
Euro grupės pirmininkas Mário Centeno, 2020 m. kovo 4 d.
Taryba surengė antrą neeilinį sveikatos ministrų posėdį siekiant aptarti naujausius pokyčius
ES ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip geriausiai užtikrinti koordinuotą atsaką į dabartinį sparčiai evoliucionuojantį COVID-19 protrūkį ES.
Ministrai sutarė, kad siekiant kovoti su COVID-19 protrūkiu svarbu:
toliau didinti informuotumą apie COVID-19
padidinti žmonių, kuriems kyla rizika, apsaugą
nustatyti izoliavimo priemones, įskaitant įrodymais pagrįstas rekomendacijas dėl kelionių į rizikos teritorijas ir iš jų.
Visuomenės sveikatos apsauga – mūsų svarbiausias prioritetas. ES reagavimas į protrūkį ir visų šalių bendradarbiavimas iki šiol buvo labai veiksmingi, bet padėtis pasikeitė. Šiandien mūsų diskusijos parodė, kad valstybės narės yra pasirengusios keisti savo reagavimą, sustiprinti bendradarbiavimą ir imtis tinkamų priemonių siekiant daugiausia dėmesio skirti tiek prevencijai, tiek gydymui.
Kroatijos sveikatos ministras Vilis Berošas
Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė padidino IPCR mechanizmo aktyvavimo mastą: dabar jis aktyvuotas visa apimtimi
Atsižvelgdama į blogėjančią padėtį ir į tai, kad paveikti įvairūs sektoriai (sveikatos, konsulinių reikalų, civilinės saugos, ekonomikos), pirmininkaujanti valstybė narė aktyvavo IPCR mechanizmą veikimo visa apimtimi režimu.
Aktyvavimo visa apimtimi režimas suteikia galimybę surengti apskritojo stalo diskusijas krizės atveju, kuriose dalyvauja:
Konkurencingumo ministrai aptarė COVID-19 poveikį ES pramonei
Europos Komisija pasidalijo su Taryba savo pirmuoju COVID-19 protrūkio galimo poveikio ES pramonei vertinimu. Komisija atkreipė valstybių narių dėmesį į tai, kad svarbu dalytis esmine informacija ir koordinuoti visas priemones, kurių imamasi ES lygiu.
Šiaurės Italijoje užregistruotas žymus COVID-19 atvejų skaičiaus padidėjimas. Tuo pat metu daugelis kitų valstybių narių pradėjo pranešti apie asmenų užsikrėtimo atvejus.
2020
vasario 13 d.
Neeiliniame Sveikatos tarybos posėdyje priimtos išvados dėl COVID-19
ES sveikatos ministrai priėmė išvadas dėl COVID-19, kuriose Europos Komisija raginama:
toliau koordinuoti rizikos vertinimą ir teikti rekomendacijas dėl kelionių
sustiprinti pasirengimą, jei protrūkis pasiektų kitą etapą
aktyvuoti esamus finansavimo mechanizmus valstybių narių pasirengimui remti
ES sveikatos ministrai surengė neformalią aukšto lygio vaizdo konferenciją
Pirmininkaujanti Kroatija surengė neformalią aukšto lygio vaizdo konferenciją. Valstybės narės kartu su Europos Komisijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atstovais apžvelgė su protrūkiu susijusią padėtį.
2020
sausio 28 d.
ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė aktyvavo IPCR dalijimosi informacija režimu
Pirmininkaujanti Kroatija nusprendė aktyvuoti ES integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR) dalijimosi informacija režimu.
IPCR yra ES reagavimo į įvairius sektorius apimančias krizes veiksmų koordinavimo sistema. Pasitelkdama šį mechanizmą Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė aukščiausiu lygmeniu koordinuoja politinį atsaką į krizę.
Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos parengtos reguliarios informuotumo apie padėtį ir analizės ataskaitos skelbiamos specialioje interneto platformoje, kurioje jomis dalijamasi su valstybėmis narėmis.
Uhane (Kinija) pranešta apie naujojo koronaviruso sukeltos ligos protrūkį.
Kinijos Uhano mieste užregistruotas naujojo koronaviruso sukeltos ligos protrūkis. Šis virusas greitai pasklido kituose Kinijos regionuose ir pasaulyje. Vėliau Pasaulio sveikatos organizacija oficialiai pripažino naująjį koronavirusą kaip SARS-CoV-2 ir liga buvo pavadinta COVID-19.
COVID-19: kelionės į ES iš trečiųjų šalių (iki 2022 m. gruodžio 13 d.) (Infografikas.)
Bendras požiūris į kelionėms taikomas priemones ES viduje reaguojant į COVID-19 (iki 2022 m. gruodžio 13 d.) (Infografikas.)
ES skaitmeninis COVID pažymėjimas (Infografikas.)
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (Infografikas.)
2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir priemonė „Next Generation EU“ (Infografikas.)
COVID-19: saugaus ir veiksmingo skiepijimo koordinavimas ES lygmeniu (Infografikas.)
Tarptautinė sutartis dėl pandemijų galėtų mums padėti greičiau ir labiau koordinuotai reaguoti kilus pandemijai. Dėl šios sutarties reikėtų vesti derybas su visomis JT organizacijomis ir agentūromis, visų pirma su PSO. PSO turi išlikti pasaulinio kovos su ekstremaliomis sveikatos situacijomis koordinavimo ašimi.
COVID-19 poveikis žmonėms yra pražūtingas. Po visais skaičiais ir statistiniais duomenimis – šeimos ir draugai. Niekada to nepamirškime.
Suderintas požiūris į kelionėms taikomas priemones ES viduje reaguojant į COVID-19 (iki 2021 m. birželio 13 d.) (Infografikas.)
Mūsų ekonomikos gaivinimo tikslus galima apibendrinti trimis žodžiais: konvergencija, atsparumas ir transformacija. Konkrečiai tai reiškia COVID-19 padarytos žalos pašalinimą, mūsų šalių ekonomikos pertvarkymą, mūsų visuomenės transformavimą.
Pasiūlymas dėl ES ekonomikos gaivinimo plano. Pagrindiniai aspektai (Infografikas.)
COVID-19: ES parama žemės ūkiui ir žuvininkystei (Infografikas.)
ES reagavimas į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 pandemijos (Infografikas.)
Prieš mėnesį Euro grupėje priimti esminiai politiniai sprendimai per rekordiškai trumpą laiką buvo įtvirtinti teisiškai. Padarėme nemažą pažangą, susijusią su trimis apsaugos priemonėmis: pagal Europos stabilumo mechanizmą teikiama parama kovai su pandemijos sukelta krize gali būti teikiama jau šiandien, be to, Taryba susitarė dėl priemonės SURE (Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti); parengėme dirvą susitarimui dėl Europos investicijų banko garantijų fondo įmonėms.
COVID–19: daugiau kaip 3,3 mlrd. € parama Vakarų Balkanams (Infografikas.)
Susitarėme dėl trijų apsauginių sąlygų ir gaivinimo plano, siekdami užtikrinti, kad įveikę virusą suartėtume, o ne nutoltume. Šie pasiūlymai grindžiami mūsų bendru finansiniu pajėgumu ir Europos solidarumu.
Vyriausybės ir institucijos visoje Europos Sąjungoje imasi ryžtingų priemonių. [...] akivaizdžiai išaugo mūsų fiskalinis atsakas. Vien tik per savaitę bendra fiskalinių priemonių suma nacionaliniu lygmeniu padvigubėjo ir remiantis vertinimais dabar sudaro 2 % BVP. Likvidumo paramos schemos įmonėms ir darbuotojams buvo padidintos nuo 10 % iki daugiau kaip 13 % BVP.
Kad ir kas įvyktų, visomis turimomis priemonėmis užtikrinsime mūsų piliečių ir valiutos apsaugą. Mūsų įsipareigojimas teikti paramą šiuo laikotarpiu, kai jos labiausiai reikia, yra neribotas.