ES atsakas į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą
ES ir jos valstybės narės vieningai ir tvirtai remia Ukrainą bei jos žmones ir griežtai smerkia Rusijos karinę agresiją.
Naujausia informacija
ES priėmė 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą
2024 m. gruodžio 16 d. Taryba priėmė 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Naujosiomis priemonėmis silpninamas Rusijos karinis ir pramoninis kompleksas ir kovojama su sankcijų apėjimu, nustatant sankcijas V. Putino šešėliniam laivynui.
ES taip pat nustatė sankcijas 54 asmenims ir 30 subjektų, atsakingų už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.
Ką ES galvoja apie Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą?
ES ir jos valstybės narės griežtai smerkia brutalų Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų aneksiją. Jos taip pat smerkia Baltarusijos dalyvavimą Rusijos karinėje agresijoje.
Nuo 2022 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose reguliariai įvairiais aspektais aptariama padėtis Ukrainoje.
Europos Vadovų Taryba pakartoja ryžtingai smerkianti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžiama JT Chartija, ir dar kartą patvirtina toliau remianti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Europos Vadovų Tarybos išvados, 2024 m. gruodžio 19 d.
ES vadovai ne kartą reikalavo, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karinius veiksmus, besąlygiškai atitrauktų visas pajėgas bei karinę įrangą iš Ukrainos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.
Jie pabrėžė Ukrainos teisę pasirinkti savo likimą ir nurodė, kad itin vertina Ukrainos žmonių narsą ginant savo šalį.
Reaguodama į karinę agresiją, ES smarkiai išplėtė sankcijas Rusijai – į sankcijų sąrašą įtraukė daug asmenų ir subjektų ir patvirtino precedento neturinčias ribojamąsias priemones.
ES demonstruoja esanti vieninga bei stipri ir teikia Ukrainai humanitarinę, politinę, finansinę ir karinę paramą.
Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino nepalaužiamą Europos Sąjungos įsipareigojimą toliau teikti Ukrainai ir jos žmonėms tvirtą politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą tol, kol reikės, ir tiek intensyviai, kiek reikės. Rusija neturi nugalėti.
Europos Vadovų Tarybos išvados, 2024 m. gruodžio 19 d.
ES yra įsipareigojusi toliau demonstruoti solidarumą ir teikti paramą nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms bei juos priimančioms šalims. Ji taip pat koordinuoja veiksmus su partneriais ir sąjungininkais Jungtinėse Tautose, ESBO, NATO ir G7.
Europos Vadovų Taryba ne kartą pasmerkė Rusijos be atrankos vykdomus išpuolius prieš civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą ir primygtinai paragino Rusiją nutraukti sistemingas raketų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
ES vadovai pabrėžė, kad Rusija, Baltarusija ir visi tie, kurie yra atsakingi už karo nusikaltimus ir kitus sunkiausius nusikaltimus, už savo veiksmus bus patraukti atsakomybėn pagal tarptautinę teisę.
Naujausios Europos Vadovų Tarybos išvados:
Kokių priemonių ES ėmėsi prieš Rusiją?
Individualios ir ekonominės sankcijos
Reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų aneksiją, ES patvirtino plataus masto ir precedento neturinčias sankcijas.
Šiomis priemonėmis siekiama susilpninti Rusijos ekonominę bazę, užkertant Rusijai kelią naudotis būtiniausiomis technologijomis bei rinkomis ir reikšmingai sumažinant jos gebėjimą kariauti.
ES glaudžiai koordinuoja savo veiksmus su savo partneriais ir sąjungininkais, įskaitant NATO, G7, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Norvegiją, Pietų Korėją ir Australiją.
- Chronologija. Nuo 2022 m. vasario mėn. Rusijai taikomų sankcijų paketai
- Sankcijos Rusijai
- ES sankcijų Rusijai paaiškinimas
Šiame kontekste ES taip pat priėmė sankcijas Baltarusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai, reaguodama į šių šalių dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą.
Sankcijų pažeidimas įtrauktas į ES sudarytą nusikaltimų sąrašą
Šiuo metu valstybės narės skirtingai apibrėžia, kas yra ribojamųjų priemonių pažeidimas ir kokios bausmės turėtų būti taikomos jas pažeidus. Dėl to galėtų:
- skirtis sankcijų vykdymo užtikrinimo lygis,
- kilti rizika, kad šios priemonės bus apeinamos.
Būtent todėl 2022 m. lapkričio 28 d. Taryba priėmė sprendimą į Sutartyje dėl ES veikimo pateiktą ES sudarytą nusikaltimų sričių sąrašą įtraukti ribojamųjų priemonių pažeidimus.
2024 m. balandžio 12 d. Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ribojamųjų priemonių pažeidimai būtų kriminalizuojami.
Teisės akte apibrėžiama, koks elgesys yra nusikalstama veika, ir atitinkamos bausmės:
- nusikalstamos veikos apima: pagalbą žmonėms, kad jie galėtų apeiti ES draudimą keliauti, prekybą prekėmis, kurioms taikomos sankcijos, arba sandorių vykdymą su tais, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės,
- atgrasomos bausmės: bausmės skiriasi priklausomai nuo nusikalstamos veikos, tačiau turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos,
- griežtesnis vykdymo užtikrinimas: valstybės narės turės dėti daugiau pastangų užtikrindamos, kad ES sankcijų būtų laikomasi.
- Taryba galutinai pritarė tam, kad būtų nustatytos nusikalstamos veikos, susijusios su ES sankcijų pažeidimais, ir sankcijos už juos (pranešimas spaudai, 2024 m. balandžio 12 d.)
- Sankcijos: Taryba į ES nusikaltimų sąrašą įtraukė ribojamųjų priemonių pažeidimus (pranešimas spaudai, 2022 m. lapkričio 28 d.)
Vizų režimo supaprastinimo taikymo sustabdymas
Taryba priėmė sprendimą, kuriuo visiškai sustabdomas ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymas. Todėl Rusijos piliečiams bus taikomos Vizų kodekso bendrosios taisyklės. Taigi:
- prašymo išduoti vizą mokestis padidės nuo 35 € iki 80 €,
- reikės pateikti papildomų patvirtinamųjų dokumentų,
- pailgės prašymų išduoti vizą nagrinėjimo laikas,
- bus taikomos griežtesnės daugkartinių vizų išdavimo taisyklės.
Sprendimas įsigaliojo jo priėmimo dieną ir taikomas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.
Ukrainoje išduotų Rusijos kelionės dokumentų nepriėmimas
2022 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė sprendimą dėl Ukrainoje ir Sakartvele išduotų Rusijos kelionės dokumentų nepriėmimo.
Šiuo sprendimu reaguojama į Rusijos taikomą praktiką išduoti Rusijos tarptautinius pasus okupuotų regionų gyventojams. Be to, jis priimtas atsižvelgiant į vienašalį Rusijos 2008 m. sprendimą pripažinti Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų nepriklausomybę.
Rusijos kelionės dokumentai, išduoti Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose ar atsiskyrusiose Sakartvelo teritorijose arba išduoti tuose regionuose ir teritorijose gyvenantiems asmenims, nebus priimami kaip galiojantys kelionės dokumentai vizai gauti arba Šengeno erdvės sienoms kirsti.
Kaip ES remia Ukrainą ir Ukrainos žmones?
ES ir jos piliečiai yra visiškai solidarūs su Ukraina ir jos žmonėmis. ES ėmėsi precedento neturinčių priemonių Ukrainai ir jos žmonėms remti. Šios priemonės, be kita ko, yra:
- ekonominė ir finansinė parama,
- humanitarinė pagalba,
- civilinės saugos pagalba,
- karinė parama,
- pabėgėlių priėmimas taikant ES laikinosios apsaugos mechanizmą,
- parama tiriant karo nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos,
- parama atstatant demokratinę Ukrainą.
Kaip ES reagavo į karo poveikį rinkai?
Rusijos invazija į Ukrainą trikdo pasaulinių rinkų veikimą. Pagrindinių biržos prekių, tokių kaip kuras ir trąšos, pasaulinės kainos 2022 m. staigiai išaugo.
Karas sukėlė netikrumą dėl energijos tiekimo saugumo ES. Rusijos išpuoliai, nuo kurių kenčia pasėliai ir transporto infrastruktūra, sutrukdė Ukrainai eksportuoti savo žemės ūkio maisto produkciją, o tai dar labiau pagilino pasaulinę maisto krizę.
Energetikos krizė
ES šalys vieningai reagavo į didėjančias energijos kainas ir grėsmes ES energetiniam saugumui. Neatidėliotinos priemonės, kurias Taryba patvirtino, kad būtų užtikrinamas pakankamas įperkamos energijos tiekimas, padėjo nuraminti rinkas. Dujų kaina, 2022 m. rugpjūčio mėn. pasiekusi precedento neturintį aukščiausią tašką, dabar yra palyginti stabili.
ES koordinuojamomis priemonėmis daugiausia dėmesio skirta:
- energijos tiekimo ir tiekimo maršrutų įvairinimui,
- dujų nacionaliniuose rezervuose užtikrinimui,
- piliečių ir įmonių mokamų sąskaitų už energiją mažinimui,
- ES šalių solidarumo didinimui,
- kainų šuolių prevencijai,
- spartesniam perėjimui prie švaresnės energijos.
ES šalys palaipsniui atsisako Rusijos iškastinio kuro, o dujų importas iš Rusijos, kuris 2021 m. sudarė 40 % viso importo, 2023 m. sumažėjo 15 %. ES sparčiai pereina prie švaresnės energijos ir savarankiškumo.
Iš kur ES gauna dujas? (Infografikas.)
Apsirūpinimo maistu saugumas
ES šalys reaguoja į pasaulinę maisto krizę:
- teikdamos pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju tiems, kam jos labiausiai reikia,
- padėdamos besivystančioms šalims didinti jų maisto gamybos tvarumą,
- remdamos atvirą ir nevaržomą prekybą,
- glaudžiai bendradarbiaudamos su pasauliniais partneriais.
Dėl vadinamųjų solidarumo koridorių, kuriuos nustatant tarpininkavo ES, nuo 2022 m. gegužės mėn. iš Ukrainos buvo eksportuota milijonai tonų grūdų ir aliejingųjų sėklų. Maistas patenka į Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalis, kurioms jo reikia.
Kaip Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau pagilino pasaulinę maisto krizę? (Infografikas.)